Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-684-956/2017 pagal pareiškėjų R. J. G. ir D. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jiems iškėlimo suinteresuotiems asmenims AS „Reverta“, atstovaujamai Lietuvos Respublikoje UAB „NIF Lietuva“, Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, UAB „Medicinos bankas“, A. G., SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui, V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. J. G. ir D. G. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Inovestus“. Nurodė, kad dirbo UAB „Baldų rojus“ ir turėjo 58 proc. akcijų. Vilniaus apygardos teismo nutartimis 2009 m. rugsėjo 3 d. UAB „Baldų rojus“ iškelta bankroto byla, 2010 m. gruodžio 15 d. - D. G. IĮ. Darbo, verslo ir pajamų netekimas prisidėjo ir turėjo įtakos jų nemokumui. Bankrutavus verslui, liko įsipareigojimai pagal kredito sutartis ir pagal laidavimo įsipareigojimus. Pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma yra 1 460 852, 53 Eur. Teigė, kad jiems būtiniausių poreikių patenkinimui yra reikalinga 815 Eur suma per mėnesį: 360 Eur išlaidos maistui, 160 Eur už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, 35 Eur išlaidos aprangai, avalynei, kultūrai ir laisvalaikiui, 80 Eur išlaidos transportui, 165 Eur vaistams, 15 Eur neplanuotos smulkios išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi iškėlė R. J. G. ir D. G. fizinio asmens bankroto bylą; paskyrė bankroto administratore UAB „Inovestus“; nustatė pareiškėjų kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus; patvirtino 400 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 700 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad pareiškėjų bendras įsiskolinimas – 1 460 852, 53 Eur, skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, įsipareigojimų įvykdyti pareiškėjai negali (gauna mažas pajamas, neturi didesnės vertės turto), jų suma tiek pareiškėjui, tiek pareiškėjai (kiekvienam atskirai) viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (9 500 Eur). Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai yra nemokūs. Nėra duomenų apie galimą piktnaudžiavimą ar nesąžiningumą turto, pajamų ar piniginių lėšų srityse.Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad iki 2016 metų gruodžio mėnesio gyveno bei dabar, kai atvažiuoja į Vilnių, gyvena savo sūnaus bute, adresu (duomenys neskelbtini), nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjų šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių gali būti dengiami kreditoriniai įsipareigojimai, į šiuo metu nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį (380 Eur), į tai, kad pareiškėjai turi galimybę gyventi savo sūnaus bute, tokiu būdu išvengiant buto nuomos išlaidų ir komunalinių mokesčių, pinigų sumą, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti, mažino iki 700 Eur/mėn.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai R. J. G. ir D. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 700 Eur suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 815 Eur per mėnesį sumą, reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.Nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, kasacinio teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus dėl gyvenamosios vietos, dėl ko nepagrįstai sumažino būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą.Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai gali gyventi sūnaus bute Vilniuje ir taip sutaupyti buto komunalines, nuomos išlaidas. Sūnaus bute buvo apsistoję laikinai, šiuo metu butas yra reikalingas sūnaus šeimai. Net ir tuo atveju, jeigu galėtų gyventi sūnaus bute, privalėtų mokėti buto komunalinius mokesčius, kas sudaro apie 120 – 140 Eur per mėnesį.Teigia, kad teismo nustatyta būtiniems poreikiams tenkinti suma yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą.Nurodo, kad dėl blogos pareiškėjų sveikatos būklės faktiškai patiriamos išlaidos vaistams, įvairiems medikamentams yra didesnės, nei pareiškėjai buvo nurodę pareiškime. Pareiškėjų išlaidos per tris mėnesius viso sudaro 679,97 Eur, t. y. 226,65 Eur per mėnesį. Išlaidos padidėjo dėl pareiškėjui R. J. G. naujai nustatytos ligos – stuburo išvaržos.

Atsiliepimu į pareiškėjų R. J. G. ir D. G. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo atskirąjį skundą tenkinti.Nurodo, kad šiuo metu paremti finansiškai ar padėti gyvenamuoju būstu apeliantams negali, nes turi didelių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, išlaiko šešių asmenų šeimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl nutarties iškelti bankroto bylą pareiškėjams dalies, kuria jiems nustatyta 700 Eur per mėnesį suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 3 dalies 4 punktą nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjų pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Pareiškėjai būtiniems poreikiams tenkinti prašė patvirtinti 815 Eur sumą: 360 Eur maistui, 160 Eur už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, 35 Eur aprangai, avalynei, kultūrai ir laisvalaikiui, 80 Eur transportui, 165 Eur vaistams, 15 Eur neplanuotoms smulkioms išlaidoms. Teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, kad iki 2016 metų gruodžio mėnesio gyveno bei dabar, kai atvažiuoja į Vilnių gyvena, sūnaus bute. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjai turi galimybę gyventi sūnaus bute, tokiu būdu išvengiant buto nuomos ir išlaikymo išlaidų, išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį sumažino iki 700 Eur per mėnesį.Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus dėl gyvenamosios vietos, dėl ko nepagrįstai sumažino būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu dėl jų būtiniausių poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjų gaunamas pajamas (pareiškėjas gauna apie 730 Eur senatvės pensiją, pareiškėja – apie 430 Eur senatvės pensiją), byloje esančius duomenis apie pareiškėjų nuomojamą gyvenamąją vietą, sveikatos būklę (abu pareiškėjai turi sveikatos problemų), į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimalios mėnesinės algos“ patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį – 380 Eur, pareiškėjų nedarbingą amžių, tai, kad išlaikytinių neturi, kreditorių argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo padidinti lėšų sumą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismo nustatyta būtiniems poreikiams tenkinti suma yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu aukščiau paminėtu Vyriausybės nutarimu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis yra 380 Eur, neatskaičius mokėtinų mokesčių. Faktiškai gaunamas minimalios mėnesinės algos dydis yra mažesnis. Be to, kaip minėta Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga yra tik vienas iš vertinimo kriterijų.Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai turi galimybę gyventi sūnaus bute Vilniuje ir taip sutaupyti buto komunalines, nuomos išlaidas. Spręsdamas dėl išlaidų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžio pagrįstumo, pirmos instancijos teismas pareiškėjų paaiškinimus apie gyvenamąją vietą vertino nagrinėjamos bylos aplinkybių, pateiktų įrodymų kontekste. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjai gyventi sūnui priklausančiame bute galimybės neturi ir kas mėnesį turi išlaidų buto nuomai ir išlaikymui, pareiškėjų nurodoma būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma neatitinka jų turtinės padėties, skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliantai teigia, kad jų dėl blogos sveikatos būklės faktiškai patiriamos išlaidos vaistams, įvairiems medikamentams yra didesnės, nei pareiškėjai buvo nurodę pareiškime, savo argumentus grindžia UAB „Eurovaistinė“ išrašu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie pareiškėjų sveikatos būklę, neturi pagrindo išvadai, kad visos pareiškėjų UAB „Eurovaistinė“ išraše nurodytos prekės yra skirtos būtinųjų jų sveikatos poreikių tenkinimui.Pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma pradiniam bankroto proceso etapui, t. y. iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjams vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas 700 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios skundžiamą dalį atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.