Utenos apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 2011 m. birželio 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį aštuonių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1040,00 Lt bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas (dvi dienos) ir nustatyta, kad paskirtos bausmės neatlikta dalis yra keturių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 520,00 Lt bauda;

2) 2011 m. rugsėjo 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį šešių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780,00 Lt bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 1040,00 Lt dydžio bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas (dvi dienos) ir nustatyta, kad paskirtos bausmės neatlikta dalis yra keturių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 520,00 Lt bauda, bausmės neatlikęs;

3. 2012 m. rugsėjo 27 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį laisvės atėmimu trims mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, visiškai sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos baudos neatlikta dalimi – 4 MGL (520,00 Lt) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims mėnesiams ir keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 520,00 Lt (penkių šimtų dvidešimt litų 00 ct) bauda, laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. rugsėjo 27 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012 m. sausio 24 d. 11 val. iki sausio 25 dienos 11 val. (viena diena), teistumas neišnykęs, dabartiniu metu atliekantis 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. M. pasikėsino lytiškai santykiauti prieš žmogaus valią, o būtent, jis 2011 m. spalio 4 d., apie 24 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Ignalinos mieste, (duomenys neskelbtini), O. P. priklausančiame bute, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra užlauždamas A. M. dešinę ranką, dėl ko ji negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams, numovęs jai kelnes ir apatines kelnaites bei nurengęs striukę, bandė įkišti savo varpą jai į makštį ir prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiauti, tačiau to nepadarė dėl ne jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji priešindamasi labai stipriai suspaudė kojas, dėl ko M. M. nesugebėjo įvesti savo varpos į nukentėjusiosios makštį.

Kaltinamasis M. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, tenkino lytinę aistrą prieš žmogaus valią oraliniu būdu, o būtent, jis, apžergęs A. M. ties krūtinės sritimi priešais jos veidą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra užlauždamas A. M. abi rankas ir prispausdamas savo keliais prie lovos bei suduodamas vieną kartą rankos delnu į dešinį skruostą bei laikydamas už plaukų, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, įkišęs savo varpą į A. M. burną, tenkino savo lytinę aistrą su A. M. prieš jos valią oraliniu būdu, tai yra seksualiai prievartavo A. M..

Kaltinamasis M. M. savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad tą dieną jį paleido iš Utenos areštinės, jis atvyko į Ignaliną ir naktį užėjo pas O. P. ir rado šią merginą – nukentėjusiąją. Jis paklausė, koks jos vardas ir kiek metų ir pasiūlė pasimylėti. Nukentėjusioji pasakė: „ne“ ir jis toliau ją įkalbinėjo, ji iškarto nesutiko. Jis priėjo, apkabino merginą, pradėjo atseginėti jos kelnių diržą, nukentėjusioji iškart priešinosi, sakė: „nereikia, vaikiną turiu“. Jis ją įkalbinėjo, paskui ji kaip ir sutiko, pati nusimovė kelnes, kelnaites ir sutiko mylėtis natūraliu būdu, bet jam kažkas susišvietė pasimylėt oraliniu būdu. Tuo metu nukentėjusioji gulėjo ant sofos, jis jai pasakė, kad pasimylės oraliniu būdu, nukentėjusioji atsakė, kad nemoka, o jis pasakė, kad turi mokėti. Paėmė nukentėjusiajai už galvos, pakėlė galvą ir paprasčiausiai įkišo varpą jai į burną tenkindamas aistrą, o kai susijaudino, ištraukė. Nukentėjusioji rankom jo nestūmė, jis nukentėjusiajai nesudavė, negąsdino, peilio neturėjo. Po to kažkas pabeldė į duris, pamatė prie durų nukritusį O. P., įvedė jį į vidų. Po to, jam einant su nukentėjusiąja pro SPA centrą, pravažiavo policijos pareigūnai ir jis vienas nuėjo į Lukoil degalinę. Paaiškino, kad nukentėjusioji sutiko mylėtis natūraliu būdu, parodymuose parašyta, kad jis buvo įėjęs į ją. Nukentėjusioji fiziškai nesipriešino ir nerėkė. Pripažįsta, kad oraliniu būdu santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, nes ji to nenorėjo, bet jokio fizinio smurto, grubumo nenaudojo, gal ji išsigando, gal jis pakeltu tonu kalbėjo. Tuo metu jis buvo nedaug išgėręs. Teismui pagarsinus M. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. rugpjūčio 27 d., kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino.

Šios ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu M. M., dalyvaujant jo gynėjui, parodė, kad 2011 m. spalio 4 d. Ignalinos mieste nusipirko 2 litrų talpos butelį alaus, kurį su pažįstamu išgėrė ir apie 24 valandą atėjo pas draugą O. P., gyvenantį Ignalinoje, (duomenys neskelbtini), norėdamas pas jį pernakvoti. Buto durys buvo atrakintos, todėl įėjo į vidų. Bute O. P. nebuvo, tačiau rado nepažįstamą merginą, kuri sėdėjo salone ant sofos. Jis paklausė merginos, iš kur ji yra ir ką veikia, o ji atsakė, kad iš Švenčionėlių ir O. P. bute dažnai nakvoja; paklausus kiek jai metų, atsakė, kad aštuoniolika. Metų klausė norėdamas įsitikinti ar mergina pilnametė. Apsidžiaugęs, kad mergina pilnametė, sugalvojo pasimylėti su ja, pasiūlė jai užsiimti seksu, bet ji nesutiko, pasakė kad nenori, turi vaikiną. Priėjęs prie merginos, ėmė glostyti jos nugarą, po to ėmė atseginėti jos kelnių diržą. Mergina nesidavė, muistėsi, bandė nustumti nuo savęs jo rankas. Tada jis, sugriebęs stipriau, patraukė diržą ir nurodė nusimauti kelnes, kad būtų grasinęs šiai merginai, nepamena. Mano, kad mergina išsigando, kadangi jis piktai nurodė nusirengti, todėl mergina sėdėdama pati nusimovė kelnes ir kelnaites. Stovėdamas priešais merginą, jis nuleido į apačią savo kelnes ir liepė merginai „pastatyti“ pimpalą. Ji nesutiko, bet kai pakartojo kelis kartus griežtu tonu, ji pradėjo ranka glamonėti jo varpą. Kai susijaudino, paėmė merginą už pečių, paguldė į lovą ant nugaros ir užlipęs bei atsigulęs ant merginos norėjo pasimylėti su ja paprastu būdu, t.y. įkišti savo varpą į jos makštį. Mergina tuomet nesipriešino, ramiai gulėjo ir leido jam suartėti su ja, todėl jis lengvai įvedė savo varpą ir mylėjosi. Tai truko labai trumpai, apie minutę. Tuomet jam užėjo noras pasimylėti oraliniu būdu. Jis, ištraukęs savo varpą iš jos makšties ir pasitraukęs arčiau merginos veido, pasakė, kad dabar mylėsis ir mergina jį patenkins oraliniu būdu. Mergina sakė, kad nenori to daryti ir nemoka. Jis pasakė, kad jau laikas išmokti. Ji vis tiek priešinosi ir sakė, kad nenori, bandė jį nuo savęs atstumti rankomis ir priešintis, stumdytis rankomis bei sukioti galvą. Todėl jis, kad ji nesipriešintų ir nesimuistytų, kaire ranka paėmė jai už galvos ties pakaušio sritimi, o dešine ranka bandė pražiodyti jos burną, nes ji neišsižiojo. Ją pražiodžius, jis savo varpą ėmė kaišioti į jos burną, tiksliau ėmė jos galvą lankstyti į priekį ir atgal ir taip save tenkinti, prievarta priversdamas jį tenkinti. Tai truko apie penkias minutes. Pajutęs, kad galutinai susijaudino ir tuoj išsilies sperma, ištraukė varpą iš merginos burnos ir kažkur ant jos baigė, t.y. nuleido. Baigęs save tenkinti oraliniu būdu, jis nulipo nuo merginos ir apsimovė kelnes, spermos nuo varpos niekur nenusišluostė. Jiems apsirengus, mergina pasakė, kad turi susitikti su drauge V. prie ligoninės ir jie kartu išėjo į lauką, jis eidamas laikė merginą apkabinęs, kad ji nuo jo niekur nepabėgtų. Atėjus prie SPA centro, ties pėsčiųjų perėja sustojo policijos automobilis, kad juos praleisti. Jis perėjo į kitą gatvės pusę, o mergina liko stovėti ir vėliau jos nerado. Jis pripažįsta savo kaltę tik iš dalies, kadangi mergina sutiko lytiškai santykiauti paprastu būdu, nesipriešino ir neprieštaravo, tačiau pripažįsta savo kaltę, kad privertė šią merginą mylėtis oraliniu būdu prieš jos valią. Prieš merginą fizinio smurto nenaudojo, t.y. nesudavė į jos veidą savo delnu ir nelaužė jos rankų. Su šia mergina mylėjosi pirmą kartą, šiai merginai seksualinio prievartavimo metu viršutinių drabužių bei striukės nenurenginėjo, ji buvo su striuke. Gailisi dėl savo veiksmų ir pripažįsta savo kaltę (t.1., b. l. 85-87). Po šių parodymų pagarsinimo kaltinamasis M. M. taip pat paaiškino, kad jam atrodo, kad jie pradėjo mylėtis natūraliu būdu, nes paskui kažkas galvoj susisuko, gali taip būt, kad nukentėjusioji teisi, kad nebuvo įvedęs varpos. Kiek atsimena, nukentėjusioji nesipriešino ir dėl natūralaus būdo sutiko, tik dėl oralinio nesutiko, atsisakė, muistėsi. Savo veiksmus vertina blogai.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad visko gerai neatsimena. Ji sėdėjo O. P. bute Ignalinoje, Ligoninės gatvėje. Į butą atėjo M. M., kurio visai nepažinojo. M. M. atėjo į kambarį, atsisėdo ant sofos, klausinėjo jos vardo ir kiek jai metų, paklausė, ar ji nori pasimylėti, ji pamelavo, kad serga, kad nėščia, bet kaltinamasis pasakė, kad jeigu ji nori iš čia gyva išeit, turi pasimylėti. Ji nuėjo į tualetą, o kaltinamasis stovėjo prie durų, kad neišeitų, ji parašė žinutę L., kad prie jos lenda. Kaltinamasis liepė padėti telefoną, pastūmė jos ranką, kuria ji laikėsi už diržo, diržas plyšo, užlaužė jos rankas, kad negalėtų priešintis, kaltinamasis savo varpos niekaip negalėjo įkišti, nes ji suspaudė kojas, tada pasakydamas, kad jeigu taip nenori, atsisėdo ant pilvo ir, pastvėręs ją už plaukų, kišo jai į burną savo organą, buvo užlaužęs jos rankas, kad negalėtų priešintis jam. Neįkišo į burną, nes buvo su šaliku ir ji lūpas suspaudė, o gal ir susipainiojo, nes nenori prisiminti šio dalyko, ji jau tiksliai nepamena kaip buvo. Tada atėjo O. P. girtas, pabarbeno į duris ir kaltinamasis nušoko nuo lovos, pasakė: renkis, einam. Ji greit apsirengė, kaltinamasis atidarė duris ir O. P. nukrito. Ji pamelavo kaltinamajam, kad turi susitikti mieste, kaltinamasis ėjo kartu ir laikė ją už rankos, kad nepabėgtų. Kai pro šalį važiavo policijos mašina, ji pabėgo, kaltinamais vijosi, ji išsigando ir atbėgo į policiją, daugiau nieko nepamena. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji šiuos savo parodymus patvirtino.

Šios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, kuri buvo atlikta iškarto po įvykio 2011 m. spalio 5 d., nukentėjusioji parodė, kad spalio 4 d. apie 15 valandą ji iš Švenčionių atvažiavo į Ignaliną pas savo draugę, su kuria apie 22 valandą išsiskyrė, ir ji nuėjo į butą pas O. P., kuriame turėjo susitikti su kita drauge V. L.. Užėjus, viduje rado miegantį girtą O. P. ir ji liko jo bute laukti draugės, tuo metu bute daugiau nieko nebuvo. Maždaug apie 24 valandą į butą atėjo vyriškis, kurio nepažinojo, matė pirmą kartą. Ji buvo kambaryje viena, o O.P. miegojo kitame kambaryje. Minėtas vyriškis atėjo į jos kambarį, pas O. P. net neužėjo, ir paklausė, ką ji čia veikia, ji atsakė, kad laukia draugės. Tada jis paklausė jos vardo ir kiek jai man metų, ji atsakė, kad jai aštuoniolika metų. Po to vyriškis pradėjo pasakoti, kad prieš keturias dienas grižo iš kalėjimo, kad sėdėjo už išžaginimą. Savo vardo jis nesakė, o ji ir neklausė. Tada jis paklausė, ar ji nori pasimylėti, ji atsakė, kad nenori, o jis pasakė: „teks". Tada ji pasakė, kad nori į tualetą ir nuėjo, vyriškis atėjo iš paskos ir laukė, kol ji susitvarkys. Kai išėjo iš tualeto, jis praleido ją pirmą į kambarį ir ėjo iš paskos. Ji atsisėdo ant sofos, o jis liepė nusirengti, ji pasakė, kad nenusirenginės, tada vyriškis pasakė, kad skaičiuoja iki trijų, tačiau ji nenusirenginėjo. Tada jis stvėrė ją už striukės ir parvertė ant lovos, pasakė, kad jeigu nenusirengs, pats nurengs, bet ji vis tiek nenusirengė. Tada jis pradėjo jai numovinėti kelnes, ji laikė abiem rankom kelnių diržą, kad jis neatsegtų, tada jis užlaužė jos dešinę ranką ir prispaudė ją savo keliu. Kai visa tai vyko, ji gulėjo ant lovos ant nugaros, o jis sėdėjo ant jos. Kai užlaužė jos dešinę ranką, jis sugebėjo numauti jai kelnes, nors ji ir priešinosi, taip pat numovė jai kelnaites ir liepė nusirengti striukę, jai pasakius, kad nenusirengs, pats nurengė striukę. Nurengęs striukę, jis bandė įkišti savo varpą jai į makštį, tačiau jam nepavyko, kadangi ji priešinosi ir laikė suglaudus kojas. Kai jam nepavyko to padaryti, jis pasakė: „tada tu man pačiulpsi", tačiau ji atsakė, kad nečiulps. Kai taip pasakė, vyriškis trenkė jai kairės rankos delnu per veidą į dešinį skruostą, paėmęs ją už plaukų, pradėjo kišti savo varpą jai į burną. Tai jis darė sėdėdamas jai ant krūtinės, o ji gulėjo ant nugaros lovoje. Jos abi rankas jis buvo užlaužęs ir prispaudęs keliais prie lovos. Ji priešinosi, bandė nusisukti, tačiau jis rankomis laikė jos galvą ir kišo savo varpą jai į burną. Tai jis darė gana ilgai, kol susijaudino. Kai jis susijaudino, ją paleido ir pasakė: „renkis ir einam". Ji apsirengė, jis paėmė ją už rankos, kad ji nepabėgtų ir jie kartu išėjo iš buto. Einant per miestą, pro juos pravažiavo policijos mašina, tada jis paleido jos ranką ir ji pabėgo. Jis dar bandė ją vytis, tačiau ji atėjo į policiją. Visą tą laiką, kol buvo bute, daugiau nieks nebuvo užėjęs. Tuo metu, kai kažkas beldė į O. buto duris, nei ji, nei O., nei tas vyriškis durų neatidarė. Tas vyriškis po to beldimo jai pasakė, kad ji niekam nieko nepasakotų kas tarp jų įvyko (t. 1, b. l. 16-18). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ikiteisminio tyrimo jos papildomos apklausos, atliktos 2011 m. spalio 5 d., metu (t.1, b. l. 19-20). Po šių parodymų pagarsinimo nukentėjusioji A. M. taip pat paaiškino, kad ji laikė labai stipriai kojas suspaustas ir sukryžiuotas, todėl M. M. nepavyko atlikti lytinio akto, kad spermą nusišluostė į antklodę. Taip pat paaiškino, kad kaltinamajam atleidžia.

Iš nukentėjusiosios A. M. protokolo - pareiškimo seka, kad ji 2011 m. spalio 5 d. 3 val. 00 min. Ignalinos rajono policijos komisariato patalpose pranešė apie pasikėsinimą ją išžaginti ir seksualinį prievartavimą (t. 1, b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros metu 2011 m. spalio 5 d. buvo apžiūrėtas butas, esantis Ignalinoje, Ligoninės g. 4-20. Šios apžiūros metu iš buto nuo sofos - lovos buvo paimtos dvi antklodės ir viena pagalvė (t.1, b. l. 10-14). Iš nukentėjusiosios A. M. parodymų patikrinimo vietoje 2011 m. spalio 13 d. protokolo seka, kad nukentėjusioji parodė butą, esantį Ignalinoje, (duomenys neskelbtini) , bute parodė kambarį, kuriame buvo išžaginta, kambaryje esančią sofą - lovą, ant kurios buvo seksualiai prievartaujama; ant manekeno parodė, kaip ją buvo pargriovęs kaltinamasis, ant kurios jos kūno vietos sėdėjo kaltinamasis, numaudamas jai kelnes, ant manekeno parodė vietą, ant kurios sėdėjo kaltinamasis ir kaip laikė jos galvą, kuomet oraliniu būdu ją prievartavo (t. 1, b. l. 21-28).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad 2011 m. spalio 13 d. nukentėjusioji A. M. pateikė šviesiai rudos spalvos moterišką striukę, kuri tą pačią dieną buvo apžiūrėta (t.1, b. l. 29 -30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio 2011 m. spalio 18 d. specialisto išvados Nr. G 325/11(08) seka, kad A. M. mergystės plėvėje yra seni, sugiję, suapvalėję plyšimai, nukentėjusiosios lytinių organų srityje ir lytiniuose organuose šviežių sužalojimų nėra, kūno paviršiuje šviežių sužalojimų nėra, yra pilvo odos uždegimas ir nudraskymas bukais kietais daiktais. Specialisto išvados Nr. S-SP 156/11(01) duomenimis, tepinėliuose ir tamponuose su A. M. makšties bei burnos turiniu spermos nerasta (t. 1, b. l. 32 - 33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio 2011 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. G 316/11(08) seka, kad M. M. lytiniuose organuose sužalojimų nėra, kūno paviršiuje sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 35).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr. 140-(7031)-IS1-4764 seka, kad ant tirti pateiktos striukės, paimtos iš A. M., rasta žmogaus spermos; ant tirti pateiktos antklodės, paimtos apžiūrint įvykio vietą Ligoninės g. 4-20, Ignalinoje, rasta žmogaus spermos (t. 1, b .l. 51-59).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės 2012 m. vasario 2 - 17 d. akto Nr. 78TPK-31/2012 seka, kad A. M. dėl savo psichikos būklės gali suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu A. M. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu jai yra adaptacijos sutrikimas, vyraujant kitiems emociniams sutrikimams, dėl kurio galima su ja atlikti procesinius veiksmus, ji gali dalyvauti teismo posėdyje. A. M. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę, tačiau, atsižvelgiant į jos nurodytas situacines aplinkybes, ji negalėjo aktyviau pasipriešinti įtariamojo veiksmams. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos prieš A. M. metu ji pilnai suprato situacijos esmę, bandė priešintis pagal savo jėgas ir aplinkybes, po nusikalstamos veikos prieš ją elgėsi racionaliai, sugebėjo pabėgti ir kreiptis į policijos pareigūnus (t.1. b.l. 135-137).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2011 m. gruodžio 7 d. 2012 m. sausio 6 d. akto Nr. 79TPK-67/2011 seka, kad M. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu jis lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti procesinius veiksmus. M. M. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 1, b.l. 145-147).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. kaltė, įvykdžius šias nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. M. parodymais, protokolu - pareiškimu ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadomis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadomis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadomis, taip pat iš dalies paties kaltinamojo M. M. parodymais.

Teismui nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją A. M., t.y. lytiškai santykiauti su ja prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą. Nors M. M. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, paaiškindamas, kad jo manymu, nukentėjusioji nesipriešino ir sutiko atlikti natūralų lytinį aktą, tačiau kartu paaiškino, kad nukentėjusioji nesutiko užsiimti seksu, nesidavė, muistėsi, bandė nustumti jo rankas, taip pat paaiškino, jog mano, kad mergina išsigando, nes jis piktai nurodė jai nusirengti. Nežiūrint tokių prieštaringų kaltinamojo parodymų, kuriuos teismas vertina kritiškai, kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, jo kaltė dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją pilnai įrodyta pačios nukentėjusiosios parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji iškarto po įvykio pabėgo nuo kaltinamojo, kreipėsi į policijos komisariatą ir tą pačią naktį jos apklausos metu davė išsamius parodymus apie visas šio įvykio aplinkybes ir teismas laiko šiuos parodymus objektyviais ir teisingais, šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir kaltinamojo M. M. parodymams, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi šiais nukentėjusiosios parodymais. Teismui nėra abejonių, kad M. M., kėsindamasis atlikti prievartinį lytinį aktą, panaudojo nukentėjusios atžvilgiu fizinį smurtą, t.y. parvertė nukentėjusiąją ant lovos, užlaužė jai ranką, sėdėdamas ant nukentėjusiosios, jėga ją nurengė. Teismas, įvertinęs situaciją, į kurią pateko nukentėjusioji, t.y. kad į butą, kuriame ji buvo viena, atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris papasakojo, kad tik prieš keturias dienas grižo iš kalėjimo, ir kad sėdėjo už išžaginimą, ir kad nukentėjusiajai teks su juo pasimylėti, ir piktai liepė nusirengti, mano, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu ir psichologinį smurtą, siekdamas palaužti jos pasipriešinimą. Esant tokiai situacijai, nukentėjusioji vis tiek sugebėjo pasipriešinti kaltinamajam, dėl ko pastarasis nesugebėjo įvesti savo varpos į nukentėjusiosios makštį, kas patvirtina, kad nebuvo jokio jos sutikimo lytiškai santykiauti su kaltinamuoju. Atliktos byloje kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte yra konstatuojama, kad nukentėjusioji, atsižvelgiant į jos nurodytas situacines aplinkybes, negalėjo aktyviau pasipriešinti įtariamojo veiksmams ir bandė priešintis pagal savo jėgas ir aplinkybes. Nors kaltinamasis M. M. ir teismo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu jo atliktų apklausų metu teigė, kad atliko su nukentėjusiąja lytinį aktą, t.y. buvo įvedęs savo varpą į makštį, pati nukentėjusioji tai paneigė, paaiškindama, kad kaltinamajam dėl jos pasipriešinimo nepavyko to padaryti, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais apie šį epizodą ir laiko neginčijamai įrodytu, kad M. M. pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas laiko visiškai įrodytu, kad kaltinamasis padarė ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, t.y., kad tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu. Tos aplinkybės, kad kaltinamasis tai padarė, neneigė ir jis pats, paaiškinęs, kad jam pareiškus, kad nukentėjusioji jį patenkins oraliniu būdu, pastaroji pasakė, kad nenori tai daryti ir priešinosi, bandė jį nuo savęs atstumti rankomis, stumdytis rankomis bei sukioti galvą, todėl jis, kad ji nesipriešintų ir nesimuistytų, kaire ranka paėmė jai už galvos ties pakaušio sritimi, o dešine ranka bandė pražiodyti jos burną, nes ji neišsižiojo ir ją pražiodžius, jis savo varpą ėmė kaišioti į jos burną, tiksliau ėmė jos galvą lankstyti į priekį ir atgal ir taip prievarta priversdamas jį tenkinti. Nukentėjusioji A. M. taip pat parodė, kad M. M. nepavykus įkišti savo varpą jai į makštį ir pareikalavus jį patenkinti oraliniu būdu bei jai atsisakius tai daryti, M. M. trenkė jai kairės rankos delnu per veidą į dešinį skruostą ir sėdėdamas jai ant krūtinės, o jai gulint ant nugaros lovoje, paėmė ją už plaukų ir pradėjo kišti savo varpą jai į burną, buvo užlaužęs abi jos rankas ir prispaudęs keliais prie lovos; ji priešinosi, bandė nusisukti, tačiau jis rankomis laikė jos galvą ir kišo savo varpą jai į burną. Dėl jau aukščiau nurodytų priežasčių, teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir paties kaltinamojo parodymams, kuris tik neigia, kad sudavė nukentėjusiajai į veidą savo delnu ir laužė jai rankas, bet pripažino, kad privertė nukentėjusiąją mylėtis oraliniu būdu prieš jos valią.

Tačiau teismas konstatuoja, kad M. M. nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už išžaginimą, nes teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis tik pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją A. M., t.y. lytiškai santykiauti su ja prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl jo veiksmai papildomai kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio1 dalį. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, nes jis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, t.y. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu būdu.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad iš esmės savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas ketvirtą kartą, pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą bei padarė vieną sunkų nusikaltimą, šiuos nusikaltimus padarė turėdamas teistumą ir po šių nusikalstamų veikų padarymo padarė dar kitą nusikaltimą, už kurį yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, taip pat į tai, kad už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui teisiamas pirmą kartą, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neutraliai, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiosios ir nukentėjusioji jam atleido. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, mano, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, bei už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytus nusikaltimus. Kadangi šie abu nusikaltimai padaryti viena veika vienu metu, teismo nuomone, šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl teismas, bendrindamas paskirtas už šiuos nusikaltimus bausmes, taiko bausmių apėmimą, kaip tai numatyta Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalies 1 punkte. Taip pat, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams ir keturių minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 520,00 Lt, bauda.

Kadangi M. M. teisiamas ketvirtą kartą, įvykdė du sunkius nusikaltimus, dabartiniu metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir buvo paskelbta jo paieška, todėl yra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl, siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, iki jo įsiteisėjimo kaltinamajam skiriama kardomoji priemonė suėmimas.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios A. M. šviesiai rudos spalvos moteriška striukė, kaltinamojo M. M. drabužiai – juodos spalvos striukė, vyriškos kelnės, languoti marškiniai ir trumpikės bei iš O. P. buto paimtos dvi antklodės ir pagalvė – grąžintini jų savininkams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Esanti byloje kaltinamojo M. M. asmens tapatybės kortelė paskelbus nuosprendį turi būti perduota Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui ir saugoma suimtojo asmens byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,2,3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti, taikant bausmių apėmimą, su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausme už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą, griežtesne laisvės atėmimo dvejiems metams devyniems mėnesiams bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, bei subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis - laisvės atėmimu trims mėnesiams ir keturių minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 520,00 Lt, bauda, bausmes visiškai sudedant, paskirti M. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir keturių minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 520,00 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų 00 ct), baudą. Nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. gruodžio 13 dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 7 d. (dvi paras), nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. sausio 25 dienos (vieną dieną), kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2012 m. sausio 7 d. ir nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. bei laisvės atėmimo bausmę iš dalies atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį - nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. (tuo metu galiojo ir kardomoji priemonė suėmimas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti M. M. kardomąją priemonę – suėmimą, areštuojant jį teismo salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios A. M. šviesiai rudos spalvos moterišką striukę grąžinti savininkei A. M.; kaltinamojo M. M. drabužius - juodos spalvos striukę, vyriškas kelnes, languotus marškinius ir trumpikes – grąžinti M. M.; iš O. P. buto paimtas dvi antklodes ir pagalvę – grąžinti O. P..

M. M. asmens tapatybės kortelę perduoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam M. M. skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.