Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. sukėlė fizinį skausmą artimam šeimos nariui, o būtent:

2016-05-21 apie 13 val. bute, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu sugriebė sutuoktinei A. R. B. už dešinės rankos ir ją suspaudė, vieną kartą koja spyrė į dešinę koją, paėmęs puodą, metė į sutuoktinę ir pataikė jai į krūtinę, tokiais veiksmais padarė poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais R. T. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

2016-05-21 apie 13 val. bute, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu naudodamas fizinį smurtą grasino sutuoktinei A. R. B. sakydamas: „užmušiu, papjausiu“, kas sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Tokiais veiksmais R. T. padarė BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir parodė, kad konflikto, kuris įvyko 2016-05-21 apie 13 val. tiksliai nepamena, nupasakoti negali, tačiau abu su sutuoktine konfliktavo, buvo įpykę. Supykęs galėjo grasinti susidorojimu, papjauti, užmušti, tačiau to daryti neketino ir neketina, tai pasakė, nes buvo įpykęs. Neatmeta galimybės, kad galėjo mesti į sutuoktinę nedidelį puodą, ar pataikė į krūtinę nepamena. Konflikto metu galėjo suimti sutuoktinei už rankos, galėjo spirti koja, kadangi susistumdė, jokio peilio ar aštraus daikto konflikto metu neturėjo, kuriuo galėtų papjauti ar sužaloti sutuoktinę. Šiuo metu su žmona susitaikė, gyvena kartu, jos atsiprašė, kaltę prisiima visiškai, gailisi ( b. l. 40, 41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. T. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

A. R. B. 2016-05-21 pareiškimas, kuriuo ji pareiškė, kad 2016-05-21 jos girtas sutuoktinis R. T. prieš ją smurtavo, grasino ją papjauti (b. l. 4).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. R. B. parodymai, kad su vyru R. T. gyvena kartu apie 29 metus, jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų sūnus J. T., gim. 1988 m. Bendra nuosavybės teise abiem priklauso butas, vyrą išlaiko ji, kadangi jis ilgą laiką yra bedarbis ir nors susitvarkęs išankstinę pensiją, bet ją jis prageria, prie namų išlaidų neprisideda, nors ir gyvena kartu. Vyras piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o kai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais jis konfliktuoja, tampa agresyvus yra prieš ją smurtavęs ir anksčiau. Ji mano, kad vyras serga šizofrenija, vyras yra gydytas psichiatrijos ligoninėse Vasaros gatvėje ir Naujoje Vilnioje. Vyras užaugęs vaikų namuose, todėl toks jausmas, kad jam malonu skriausti žmones, jis mėgaujasi, kai kitam skauda. Didžiąją gyvenimo dalį jis smurtavo ir prieš ją ir prieš vaikus. 2016-05-20 dieną vyras gavo pensiją, tą dieną jis grįžo namo girtas ir nuėjo miegoti, ir visą laiką miegojo. Kai vyras girtas jis nežiūri ką daro, gali iš niekur nieko trenkti, todėl visi vengia kontaktų su juo. 2016-05-21 vyras apie 11.30 val. grįžo griuvinėdamas, visas girtas namo. Pamiegojo lovoje ir apie 12.30 val. jis vėl atsikėlė, nuėjo į tualetą, pamatė, kad ji yra su Joriu, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji su sūnumi bandė jį paguldyti į lovą, kad eitų miegoti. Konflikto metu sakė, kad užmuš. Konflikto metu ji su vyru susistumdė, tiksliai nepamena, ar jis jai griebė už dešinės rankos ar trenkė į ją, tačiau ant rankos liko mėlynė po konflikto, taip pat jai koja spyrė į dešinę koją, vieną kartą bandė kumščiu trenkti į galvą, taip liesdamas dešinį skruostą, paėmęs puodą nuo lovos atkaltės ir metė į ją, pataikė į krūtinės sritį, šie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas vyko labai greitai, ji buvo išsigandusi ir susijaudinusi, todėl tiksliai nepamena ar smūgiai, ir vyro veiksmai buvo tokia seka. S. J., kuris konflikto metu buvo namuose ir matė konfliktą, dar bandė paguldyti vyrą, kad tas nusiramintų. Kol sūnus ramino vyrą, ji iškvietė policijos pareigūnus. Vyras dar norėjo iššokti pro balkono langą, kad pabėgtų nuo policijos pareigūnų, tačiau sūnus jį saugojo, o ji išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų. Nesitiki, kad vyras galėtų juos užmušti, tačiau neatmeta tokios galimybės, kadangi jis tikrai elgiasi agresyviai, neprognozuojamai, gali iš niekur nieko panaudoti fizinę jėgą, ir jos nuomone jis yra psichikos ligonis. Viename kambaryje namuose nėra durų rankenos iš išorinės pusės, kad turėtų kur pasislėpti kai vyras pradeda elgtis agresyviai. Pabrėžia, kad vyro veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 12).Ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos nukentėjusiosios A. R. B. parodymai, kad 2016-05-21 apie 13 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, jos girtas sutuoktinis R. T., sugriebė už dešinės rankos, ant dilbio liko poodinė kraujosruva, vyras koja, kuria dabar nepamena, spyrė jai į dešinę koją. Paėmęs metalinį puodelį, skirtą virimui metė jai į krūtinę, konflikto metu jai grasino, kad ją papjaus, užmuš. Ji patyrė fizinį skausmą, jam turi pretenzijų. Romualdas gyvena jiems priklausančiame bute Vilniuje, Verkių g. 20-46. 2016-05-22 Romualdas buvo atėjęs į namus du kartus, tačiau ji jo neįsileido į vidų, o trečią kartą, kai atėjo Romualdas, sūnus Joris atidarė buto duris, pamatė, kad tėvui ištinęs kairės kojos kelias, todėl jį parvedė į namus. Sūnus nuvežė Romualdą į ligoninę, jam sugipsavo koją, kadangi jam buvo kremzlės skilimas. Ji pati priėmė Romualdą gyventi kartu, kadangi Romualdas neturėjo kas daugiau juo pasirūpintų, todėl ji su sūnumi prižiūrėjo Romualdą. Liepos 5 d. Romualdui nuėmė nuo kojos gipsą, ir jis toliau gyvena kartu su ja. Vyras jos atsiprašė, nevartoja alkoholinių gėrimų, nekonfliktuoja. Jau daug metų su vyru gyvena atskiruose kambariuose (b. l. 22).Vyriausiojo patrulio M. L. 2016-05-21 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-05-21 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė A. R. B.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-05-21 apie 13.02 val., neblaivus vyras R. T. kabinėjosi prie sutuoktinės A. R. B., ją įžeidinėjo, spyrė koja, metė į ją puodą ir grasino papjauti (b. l. 5–6).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. T. parodymai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvais R. T. ir motina A. R. Butvilaite. Tėvas niekur nedirba, pensininkas, nuo 2014 m., kai tėvas pradėjo gaudinėti pensiją, jis kiekvieną mėnesį ją gavęs 3–4 dienas vartoja alkoholinius gėrimus, kartais išgėręs tampa agresyvus, kabinėjasi, kelia konfliktus, priekaištauja. 2016-05-21 apie 07.00 tėvas išėjo iš namų ir sugrįžo apie 11.00 val., jis buvo labai girtas, griuvinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo 2016-05-20 vartojo alkoholinius gėrimus. Sugrįžęs į namus tėvas nuėjo miegoti. Po poros valandų tėvas atsikėlė dar girtesnis, bute svirduliavo, sunkiai orientavosi, pradėjo kelti konfliktus su juo. Jis bandė tėvą paguldyti į lovą, tačiau tėvas nekreipė dėmesio, visiškai į jį nereagavo. Jis tėvą paguldė į lovą, bet jis toliau jį plūdo įvairiais žodžiais, mamai atėjus į kambarį, gulėdamas lovoje pradėjo ją užgaulioti necenzūriniais žodžiais, ant spintelės stovėjusį puodelį metė į mamą ir pataikė į jos ranką. Jis mamai pasakė, kad skambintų policiją, kadangi nieko nebus, su tėvu nesusitvarkys. Tėvas grasino, kad papjaus, tačiau jis suvokė, kad tai nėra realūs ketinimai ir veiksmai. Jis nematė ar tėvas mamai spyrė ar ne. Atvykę policijos pareigūnai tėvą išsivežė. Šiuo metu tėvas gyvena namuose (duomenys neskelbtini) kadangi yra susilaužęs koją, nevaikšto, jis su mama rūpinai tėvu. Tėvai susitaikė, bendrauja. Tėvas kai išgeria alkoholinių gėrimų tik tada pradeda konfliktuoti, su juo blaiviu nėra jokių problemų. Tėvas dažnai išgėręs alkoholinių gėrimų konfliktuoja su motina, ją užgaulioja, tačiau fizinio smurto niekad nenaudojo, tai yra pirmas toks atvejis, kad kviečia policijos pareigūnus, dėl tėvo veiksmų (b. l. 26).2016-05-26 Specialisto išvadoje Nr. G 1531/2016(01) konstatuota, kad A. R. B. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-21), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui (b. l. 18).Alkotesterio patikros kvitu 2016-05-21 13.45 val. R. T. nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 44).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi, t. y. laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 80-81, 82).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

Dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino R. T. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2016-05-21 apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė sutuoktinei A. R. B. už dešinės rankos ir ją suspaudė, vieną kartą koja spyrė į sutuoktinės dešinę koją, paėmęs puodą metė į ją ir pataikė į krūtinę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. T. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Dėl BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo

BK 145 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 m.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino R. T. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog 2016-05-21 apie 13 val., adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu naudodamas fizinį smurtą grasino sutuoktinei A. R. B. sakydamas: „užmušiu, papjausiu“. A. R. B. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. T. veikoje yra visi BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam R. T. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai prieš artimą asmenį – sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. T. – praeityje neteistas (b. l. 46); nebaustas administracine tvarka (b. l. 48); Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 1986-01-25 iki 1986-03-07. Diagnozė: Šizofrenija, priepuolinė-progredientinė eiga, parafreninis sindromas (b. l. 52); Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas 1979 m. Diagnozė: Šizofrenija (b. l. 53); Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 54). 2016-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi R. T. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2016-11-10 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-165/2016 konstatuota, kad R. T. psichikos liga nusikalstamų veikų padarymo metu 2016-05-21 nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (b. l. 72–74).

Teismas, įvertinęs R. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę bausmę paskirti 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

BK 64¹ str. įtvirtinta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimu, daro išvadą, kad R. T. skirtina bausmė mažintina 1/3, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Pagal BK 42 str. 6 d. padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ str., gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 72² str. numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesiūlo R. T. taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² str., tačiau, teismo vertinimu, įpareigojimas kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimus asmenis. Todėl R. T. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., R. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-21 13.37 val. iki 2016-05-22 14.00 val. (1 para) (b. l. 27, 34). Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis BK 65 str., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32– 33) – naikintina.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

V. B. kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti ir R. T. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Įskaityti į R. T. paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-21 13.37 val. iki 2016-05-22 14.00 val. (1 para), laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. T. 2016-05-22 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti teismo paskirtą bausmę.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.