Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-221-211/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-15
Bylos Nr.
AN2-221-211/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05140-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Laureta Ulbienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-221-211/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-050140-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. V. (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimo, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 100 Eur dydžio bauda.

Teisėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-221-211/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos bylos aplinkybės

1. P. V. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 3 d., 14.25 val., Vilniuje, šalia Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžos, nevykdė policijos pareigūno J. S. teisėtų reikalavimų prieiti prie tarnybinio automobilio, pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Tokiais savo veiksmais P. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimą. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačias argumentais, kuriais jis grindė savo skundą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas. Pareiškėjo teigimu, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra suklastotas. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnai jame neteisėtai įrašė alkoholio promiles, kurių nebuvo, nes, pareiškėjo teigimu, jis buvo visiškai blaivas, be to, anot pareiškėjo, policijos pareigūnai sąmoningai klaidingai įrašė įvykio vietą, kur jis įvykio metu nebuvo ir negalėjo būti. Pareiškėjas teigia, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodydamas, kad neteisingai surašytas administracinio nusižengimo protokolas neturi jokios reikšmės, tuo pačiu ignoruodamas policijos pareigūnų padarytą nusikaltimą (dokumentų klastojimą), pareiškėjo manymu, yra šališkas ir pats yra šio nusikaltimo bendrininkas.

4. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-83-2020 paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo P. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį pažymėtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-83-2020, P. V. buvo nubaustas 20 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 3 d., 14.25 val., perėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, tai yra tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 43 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, o Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi P. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties atmetė, todėl apygardos teismas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nepasisakys ir vertins tik Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apylinkės teismas, 2020 m. kovo 2 d. nutarimu pripažindamas P. V. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirdamas jam 100 Eur dydžio baudą, iš esmės ANK nuostatų nepažeidė.

10. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

11. Nors P. V. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių P. L., J. S., ir A. Š. 2019 m. gruodžio 3 d. tarnybiniais pranešimais (b.l. 2, 4, 5) bei jų parodymais, duotais apylinkės teismo posėdyje (b.l. 51-52); iš dalies patraukto administracinėn atsakomybėn P. V. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 3); byloje esančiais vaizdo įrašais (b.l. 30), kitais rašytinais byloje esančiais įrodymais.

11.1. Iš P. V. surašyto 2019 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-116923-2019 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog policijos pareigūnai jo asmens tapatybės dokumentų nereikalavo, jis nesigulė ant žemės veidu į purvą, kaip jie reikalavo ir nesutinka su jam primetamais pažeidimais (b.l. 15). P. V. teisme laikėsi tos pačios pozicijos, bei daug dėmesio skyrė ne savo, o būtent pareigūnų veiksmų vertinimui.

11.2. Iš policijos pareigūno J. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog patruliuojant su vyriausiuoju patruliu P. L., 2019 m. gruodžio 3 d., apie 14.25 val., Kalvarijų g. – Žvalgų g. sankryžoje pastebėjo KET pažeidimą padariusį asmenį (perėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui); privažiavus prie pažeidėjo, kuris tuo metu jau ėjo šaligatviu 3-4 m atstumu nuo jų (pareigūnų), pareikalavo asmens prieiti prie jų tarnybinio automobilio; pažeidėjas pažiūrėjęs į jų (pareigūnų) pusę, nereagavo į teisėtą reikalavimą ir nužingsniavo šaligatviu link J. K. g., todėl jis (J. S.) išlipo iš tarnybinio automobilio ir sparčiu žingsniu nuėjo link pažeidėjo; pasivijus pažeidėją nuo tarnybinio automobilio apie 15-20 m, bendraujant su pažeidėju, jam buvo garsiai ir aiškiai pasakyti teisėti reikalavimai pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prieiti prie tarnybinio automobilio administracinio nusižengimo protokolo surašymui; tuo metu priėjo vyriausiasis patrulis P. L., kuris girdėjo aiškiai ir garsiai išakytus jo (J. S.) reikalavimus; pažeidėjas paaiškino, kad jokio asmens dokumento nepateiks, kadangi nesijaučia padaręs kokį nors nusižengimą; jie (pareigūnai) paaiškino, kad jeigu jis toliau nevykdys jų teisėtų reikalavimų (neprieis prie tarnybinio automobilio ir nepateiks asmens dokumento), prieš jį bus panaudota fizinė jėga ir specialiosios priemonės; pažeidėjas pradėjo stangrinti rankas, muistytis, kojomis spyrėsi į žemę, taip siekdamas apsunkinti jo vedimą link tarnybinio automobilio; pažeidėjui garsiai buvo paaiškinta, kad dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą administracinio nusižengimo protokolo surašymui; pažeidėjas paaiškino, kad niekur nevažiuos ir toliau nevykdė teisėtų policijos reikalavimų, todėl prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės (b. l. 4). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno P. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 3). Iš policijos pareigūno A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, patruliuodamas 2019 m. gruodžio 3 d., apie 14.40 val., per radijo ryšį išgirdo, jog Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžoje ekipažui V1851 reikalinga pagalba sulaikant pažeidėją; atvykęs minėtu adresu, pastebėjo maždaug 20 m atstumu nuo minėto ekipažo stovinčius du policijos pareigūnus P. L. ir J. S., kurie už parankių laikė vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, P. V.; pareigūnai paaiškino, kad P. V. pažeidė KET ir atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus (b. l. 5).

11.3. Apklausti apylinkės teismo posėdyje liudytojais P. L., J. S. ir A. Š. patvirtino tarnybiniuose pareiškimuose nurodytas faktines aplinkybes. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti P. V. ar kitaip jam pakenkti, nenustatyta. Jų parodymus patvirtina ir kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

11.4. Apklaustas teismo posėdyje P. V. patvirtino, jog jis neprašė policijos pareigūnų parodyti dokumentus. Kad minėti asmenys yra policijos pareigūnai, jam nekilo abejonių – jie buvo su uniforma, be to jis matė ir tarnybinį automobilį.

11.5. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad du policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu Kalvarijų gatve. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui, eina vyriškis (vėliau paaiškėjo, kad tai P. V.). Pareigūnai atkreipia į tai dėmesį (tai matyti iš jų elgesio), sustoja priešais šviesoforą ir už vairo esantis pareigūnas (P. L.) per garsiakalbį kreipiasi į gatvę ką tik perėjusį vyriškį (dėl garso kokybės neįmanoma tiksliai nustatyti žodžių, tačiau pareigūnas teisme parodė, kad nurodė vyriškiui sustoti ir prieiti prie tarnybinio automobilio). Tuo pat metu keleivio vietoje sėdintis pareigūnas (J. S.) pro automobilio langą žodžiu ir gestais nurodo vyriškiui prieiti prie automobilio. Vyriškis žiūri į pareigūnus ir nueina į vaizdo registratoriumi nefiksuojamą zoną. Pareigūnas J. S. pirmas išlipa iš automobilio, po kelių sekundžių – ir pareigūnas P. L. (b.l. 30). Šie vaizdo įrašai patvirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teisme nurodytas aplinkybes, tokiu būdu pašalina abejones dėl pareigūnų galimo suinteresuotumo nurodyti klaidingas aplinkybes. Taip pat jie patvirtina, kad pareigūno J. S. reikalavimai prieiti prie tarnybinio automobilio ir pateikti asmens tapatybės kortelę be tolimesni jų veiksmai buvo teisėti. Nagrinėjamu atveju sutiktina apylinkės teismo argumentais, jog, vertinant pareigūno reikalavimo teisėtumą, pakanka konstatuoti, ar pareigūnas turėjo pagrindą reaguoti į P. V. galimai padarytą administracinį nusižengimą (gatvės perėjimą degant raudonam šviesoforo signalui). Minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad asmuo tikrai ėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, todėl pareigūnams pagrįstai kilo įtarimas dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo.

12. Pagal Policijos veiklos įstatymo (toliau – įstatymo) 5 straipsnio 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendindamas policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą. Remiantis įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Fizinė prievarta įstatyme suprantama kaip 1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas; 2) specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas (įstatymo 23 straipsnis). Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse išvardytomis sąlygomis.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. V. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės pažeidėjui sutramdyti. Pagal Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. Pažymėtina, kad P. V. buvo pateikęs skundą dėl pareigūnų veiksmų, kuris pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyboje. Nenustačius policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nuspręsta tarnybinio patikrinimo nepradėti (b. l. 57–60).

14. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant jo turiniui keliamus reikalavimus (ANK 609 straipsnis), pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą (nutartį), asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius.

14.1. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog šiuo protokolu buvo apibrėžtos P. V. pareikšto kaltinimo ribos, kad jis turėtų galimybę teisinėmis priemonėmis gintis nuo konkretaus kaltinimo, taip pat nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Administracinio nusižengimo protokolas įteiktas P. V. pasirašytinai. Taigi, P. V., pasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis, turėjo teisę administracinio nusižengimo protokole įrašyti pastabas (šia teise jis pasinaudojo) bei netrukdomai susipažinti su byla. Be to, skundžiamo administracinio nusižengimo protokolo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas apylinkės teisme žodinio proceso tvarka, todėl P. V. taip pat turėjo visas galimybes naudotis savo procesinėmis teisėmis (duoti paaiškinimus, teikti papildomus įrodymus ar prašyti juos išreikalauti, išklausyti liudytojus, užduoti jiems klausimus ir pan.), todėl teigti, kad šiuo atveju, priėmus skundžiamą nutarimą, jo teisės buvo pažeistos ar kažkokiu būdu suvaržytos nėra jokio pagrindo.

14.2. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad pareiškėjo skunde nurodyti patikslinto 2019 m. gruodžio 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-116923-2019 netikslumai yra mažareikšmiai, jie netrukdė bylą išnagrinėti teisingai, taip pat neapribojo P. V. teisės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, kadangi pats P. V. akcentavo šiuos netikslumus, jie buvo aptarti teismo posėdyje, todėl šie netikslumai pagrįstai buvo pripažinti rašymo apsirikimais ir ištaisyti.

14.3. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas konstatavo, jog, protokole neteisingai nurodyta policijos pareigūno, kurio teisėtų reikalavimų P. V. nevykdė, pavardė – S.. Iš šio pareigūno tarnybinio pranešimo, jo teisme duotų parodymų matyti, kad pareigūno pavardė yra Smalstys. Be to, teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad policijos komisariate alkotesteriu buvo tikrintas P. V. (ne)blaivumas. Protokole nurodyti šie alkotesterio rodmenys – 0,01 promilės, tačiau iš alkotesterio kvito matyti, kad turėjo būti nurodytos 0,00 promilės (b. l. 7). Taip pat teismas konstatavo, jog protokole neteisingai nurodyta ir nusižengimo padarymo vieta – J. K. g. Iš bylos rašytinės medžiagos (tarnybinių pranešimų, įvykio registracijos informacijos (b. l. 3)), pareigūnų teisme duotų parodymų, paties P. V. parodymų, vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vieta yra šalia Kalvarijų – Žvalgų g. sankryžos.

15. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog P. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

17. Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad paskiriant P, Valickui administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į įstatyme numatytas aplinkybes – į nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių), taip pat į traukiamo atsakomybėn asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie detalizuoti nutarime.

18. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nekelia klausimo dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau apygardos teismas turi pareigą neleisti įsiteisėti neteisingiems pirmosios instancijos teismo sprendimams. Šiame kontekste pažymėtina, jog skundžiamame nutarime, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad P. V. yra gimęs 1954 m. spalio 18 d., tai reiškia, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 3 d., jam jau buvo suėję 65 metai. Be kita ko, jis gimimo datą nurodė ir teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog yra pensininkas.

18.1. ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pažymi, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kadangi instancinės teismų sistemos paskirtis – šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimas byloje Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05), atitinkamai skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra tikslinamas.

18.2. Visgi, pastaroji faktinė aplinkybė nekeičia paties nusižengimo padarymo fakto, taip pat nesudaro pagrindo keisti paskirtą nuobaudą, kadangi paskirta administracinė nuobauda (100 Eur dydžio bauda), būdama artima 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui (90 Eur), yra aiškiai ne per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

19. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, vien tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo P. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarimo motyvuojamąją dalį, nurodant, kad yra P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė