Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui F. Q. (F. Q.), jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. D. (M. D.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo F. Q., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) D. L. 2024 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) D. L. 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) F. Q. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kliudė Institucijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, kadangi nevykdė (duomenys neskelbtini) nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) – iki nurodytų datų nepateikė Institucijai nurodytų dokumentų. Tokiais savo veiksmais F. Q. kliudė Institucijos pareigūnams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų nurodymų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai) 19 bei 20 punktus. Minėtu Nutarimu F. Q. buvo paskirta 1 170 Eur dydžio bauda (b. l. 8-10).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas F. Q. įgalioto atstovo advokato J. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad administracinis nusižengimas yra padarytas, F. Q. paskirti įspėjimą dėl padaryto nusižengimo, o netenkinus šio prašymo, Institucijos paskirtą baudą sumažinti. Skunde nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu buvo pateiktas Institucijos reikalavimas iki (duomenys neskelbtini) Institucijai pateikti šiame reikalavime nurodytus dokumentus. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu buvo pateiktas Institucijos reikalavimas iki (duomenys neskelbtini) pateikti Institucijai reikalavime nurodytus dokumentus. Institucijos Nutarime pripažinta, kad F. Q. reikalaujamų duomenų nurodytais terminais nepateikė, į Instituciją neatvyko, nepranešė savo neatvykimo priežasčių, kontakto su Institucijos atstovais neužmezgė. Skunde pabrėžta, jog F. Q. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo tik (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Institucijos reikalavimai buvo pateikti jau (duomenys neskelbtini) bendrovės Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu. Tuo metu F. Q. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl pažeidimas nebuvo padarytas tyčia, vengiant pateikti dokumentus. Be to, dalis dokumentų Institucijai buvo pateikta. Institucijos atstovė skambino bendrovei ir jai buvo nurodyta, kad vadovas yra išvykęs. Informacija apie gręsiančią administracinę atsakomybę asmeniui buvo pateikta lietuvių kalba, todėl jis nesuprato, kad Institucijos reikalaujamų dokumentų nepateikimas laiku gali užtraukti administracinę atsakomybę. Pasak skundą padavusio asmens, Institucijos paskirta bauda yra neproporcinga ir sukels didelių finansinių sunkumų F. Q., todėl skundžiamą Nutarimą tikslinga panaikinti arba pakeisti (b. l. 3-7).

Institucija atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas F. Q. parodė, kad (duomenys neskelbtini) tapo vadovu. Vėliau susirgo, išvyko iš Lietuvos, jokių svarbių dokumentų nepasirašinėjo. Paklaustas ar jam tapus vadovu jam buvo pateikti kokie nors duomenys apie bendrovės paštą, korespondenciją, nurodė, kad buvo žodinis susitarimas, kažkokių pašto duomenų nebuvo. Jo, kaip vadovo, funkcijos buvo, kad žmonės paimtų avansą, kitų rimtų funkcijų nebuvo priskirta. Kai jis išvyko, Lietuvoje tikriausiai buvo kažkas, kas dirbo. Jo nebuvo, jis buvo išvykęs, todėl negali žinoti. Su tais, kas buvo biure, jis porą kartų susisiekdavo asmeniniais klausimais, bet šiaip darbuotojai nekontaktavo. Apie Institucijos paklausimus jam nebuvo žinoma. Jis nežino kas bendrovėje tikrino paštą ir kas buvo atsakingas už kasdienines veiklas, jo nebuvo. Nebuvo paskirtas įgaliotas asmuo. Atsakydamas į klausimą, kiek jo žiniomis yra darbuotojų bendrovėje, F. Q. nurodė, kad galimai buvo pora vairuotojų, bet nėra tokia darbo apimtis, kad labai daug reikėtų stebėti darbuotojus. Šiuo metu jam taip pat nėra žinoma kiek yra įmonėje darbuotojų (b. l. 92-94).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto F. Q. įgaliotas atstovas advokatas M. D. nurodė, kad Institucija Nutarime nurodo, jog iš tikrųjų nebuvo kviestas vadovas į protokolų surašymą, tačiau jis pats tokių duomenų negavo. Pati sankcija – 1 170 Eur, kaip vadovui – užsieniečiui yra neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, tikslinga panaikinti Nutarimą, paskirti asmeniui įspėjimą, o netenkinus tokio prašymo – sumažinti paskirtą baudą. Kartu M. D. nurodė, kad visą tą laiką (duomenys neskelbtini) F. Q. gydėsi (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pažyma, kuri yra pridėta prie bylos. Matosi, kad (duomenys neskelbtini) jis susižeidė, susilaužė šlaunikaulį ir tik (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvą. Antras dalykas, jo paskyrimo vadovu data yra (duomenys neskelbtini). Institucijos raštai buvo pradėti siųsti (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini), o surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo gegužės 24 d. Surašymo laikotarpis nuo pirmo rašto iki antro rašto yra pakankamai trumpas. Kiek jam yra žinoma, Institucija buvo susiskambinusi su įmone, kalbėjo su įmonės darbuotoju, kuris informavo, kad įmonės vadovas nėra Lietuvos Respublikoje. Po šios informacijos suteikimo, Institucijai buvo išsiųsta dalis dokumentų. Šiuo atveju yra nelogiškas ir nesąžiningas Institucijos veiksmas – per mažiau negu mėnesį surašė administracinio nusižengimo protokolą. Raštai dėl dokumentų pateikimo buvo gauti, tačiau kvietimas arba kažkoks informavimas, kad bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jo nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju padarytas ganėtinai grubus procedūrinis pažeidimas, pakankamai skirta didelė bauda įmonės vadovui, jis nubaustas buvo už akių, visiškai jo neinformavus, neturėjo galimybės būti išklausytas, neturėjo galimybės pasiaiškinti. Jo nuomone, Institucijos priimtas Nutarimas turi būti panaikintinas, tačiau jeigu teismas nustatys, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, yra tikslinga skirti švelnesnę sankciją, t. y. įspėjimą arba sumažinti baudos dydį proporcingai padarytam administraciniam nusižengimui (b. l. 92-94).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. J. paaiškino, kad iš viso buvo išsiųsti 6 nurodymai pateikti dokumentus patikrinimo metu. Pats pirmas nurodymas buvo siųstas (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini). Nurodymai buvo siųsti Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis nurodytu įmonės elektroniniu paštu ir vadovo gyvenamosios vietos adresu. (duomenys neskelbtini) buvo gauta dalis dokumentų iš įmonės tuo pačiu elektroniniu paštu, kuriuo buvo siųsti nurodymai. Vadinasi (duomenys neskelbtini) siųsti nurodymai buvo gauti. Atstovė nurodė, kad ji telefonu skambino, ieškojo įmonės atstovo, teiravosi kodėl yra nepateikiami dokumentai, kalbėjo su asmeniu, neprisistačiusiu, kuris pasakė, kad vadovo tiesiog nėra ir dokumentai bus pateikti kažkada ir kažkokie. JAR duomenimis įmonės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra F. Q., jam ir buvo siųsti nurodymai. Jokių duomenų raštiškų apie tai, kad vadovas išvykęs, negali pateikti, neturi jų, ar jis serga, niekas nebuvo pateikta Institucijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 7 ir 8 straipsniais, bendrovės vadovas vadovaujasi teisės aktais, įstatymais, organizuoja kasdienę bendrovės veiklą. Jeigu pats yra išvykęs ar serga, turėtų įgalioti kažką, kas turėtų pateikti tuos dokumentus ir veikti rūpestingai ir atsakingai valstybinių institucijų atžvilgiu. Ta dalis dokumentų, kuri nebuvo pateikta, ji yra ypatingai svarbi, nes tai buvo planinis patikrinimas, būtent tais klausimais, į kuriuos atsakyti buvo galima tik atlikus patikrinimą iš tų nepateiktų dokumentų, t. y. tachografų, varuotojų duomenų kortelių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Nepateikus šių dokumentų, kiekviename nurodyme buvo nurodyta atsakomybė už dokumentų nepateikimą, nurodymų nevykdymą. Buvo surašytas protokolas. Nurodymas atvykti protokolo surašymui buvo siųstas (duomenys neskelbtini), lygiai tuo pačiu elektroniniu paštu, gyvenamosios vietos adresu. Vadovas neatvyko, neinformavo, jokių priežasčių nenurodė. Surašytame protokole, kuris buvo surašytas nedalyvaujant ir išsiųstas vėl gi tuo pačiu elektroniniu paštu ir registruotu paštu, buvo nurodyta nagrinėjimo data, vieta, laikas. Į nagrinėjimą vėl niekas neatvyko, jokių priežasčių nenurodė, neinformavo nei pats vadovas, nei koks nors paskirtas asmuo. Iš pačio vadovo paaiškinimų, ji supranta, kad pastarasis nevykdo rūpestingai ir atsakingai savo pareigų, todėl skundžiamą Nutarimą tikslinga palikti galioti, o skundą atmesti (b. l. 92-94).

(duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad F. Q. nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžis. Rekomenduota – gydomoji fizinė kultūra ir vidurinio trečdalio fizinės procedūros 3 mėnesių laikotarpiui (b. l. 86-87).

(duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad F. Q. nustatytas (duomenys neskelbtini) lūžis be pasislinkimo. Uždėtas gipsinis tvarstis 3 mėnesių laikotarpiui. Traumatologo stebėjimas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – administracinis nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

Minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, numatančius įpareigojimus ar draudimus, kurių privalu laikytis. Analizuojamos administracinio nusižengimo bylos atveju aptariamas ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo sietinas su Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų reikalavimų nevykdymu, o būtent – minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimu bei Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 ir 20 punktų pažeidimais.

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos Institucijos inspektoriams tenkančios teisės, o šios normos 2 punkte numatyta teisė gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti. Aptariamo teisės akto 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Institucijos inspektorių reikalavimai ir nurodytai yra privalomi.

Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punktas numato, kad Institucijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Institucijos inspektorius gali kontroliuoti įteiktų reikalavimų vykdymą, atlikdamas neplaninį darbdavio ar savarankiškai dirbančio asmens patikrinimą. Minėtų nuostatų 20 punktas numato, kad Institucijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Institucijos nurodymų nevykdymo (nesant galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kviečiamas į Institucijos teritorinį skyrių arba Institucijos administraciją).

Šioje administracinio nusižengimo byloje F. Q. administracine tvarka buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kliudė Institucijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, kadangi nevykdė (duomenys neskelbtini) nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – iki nurodytų datų nepateikė Institucijai nurodytų dokumentų.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad F. Q. pagal Institucijos (duomenys neskelbtini) nurodymus per nustatytą laiką Institucijai nepateikė reikalaujamų duomenų, nekilo. Minėtos aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek teismo posėdžio metu. Kita vertus, pastarasis su skundžiamu Nutarimu nesutiko, nurodydamas, kad jokios informacijos apie būtinybę Institucijai pateikti duomenis negavo, kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, sirgo, taip pat buvo pakankamai neseniai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus F. Q. argumentus jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančių pareigų kontekste, taip pat juos išanalizavęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių aspektu, su jais nesutinka ir vertina išimtinai kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją, paremta subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija.

Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, kad F. Q. (duomenys neskelbtini) turėjo sveikatos problemų – laikotarpiu (duomenys neskelbtini) jam buvo rekomenduotas traumatologo stebėjimas (b. l. 85-90). Kita vertus, vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo pripažinti, kad F. Q., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neturėjo pareigos pateikti Institucijos reikalaujamus duomenis ar bent įgalioti tą padaryti kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją.

Kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-94). Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ 2024 m. balandžio 15 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 49-51). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu F. Q. teigė, kad Institucijai reikalaujamos pateikti informacijos jis negalėjo pateikti, kadangi sirgo, tačiau ši pastarojo akcentuojama aplinkybė, jam nesutrukdė tapti pirmiau nurodytos bendrovės vadovu. F. Q. traumatologo stebėjimas buvo rekomenduojamas laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – ilgesnį nei septynių mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įgaliojimai jam buvo suteikti šio minėto laikotarpio viduryje – (duomenys neskelbtini), kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog F. Q. turimi sveikatos sutrikimai nebuvo tokio mąsto, kad užkirstų kelią bendrovės vadovo veiklai vykdyti, įskaitant ir Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, jog iš pirmiau nurodytų medicininių dokumentų nėra aišku kiek laiko ir ar F. Q. buvo taikomas stacionarus medicininis gydymas, taip pat kokio pobūdžio gydymas jam buvo taikomas apskritai. Svarbu ir tai, jog viso administracinio nusižengimo tyrimo metu, F. Q. ligos aplinkybė Institucijai nebuvo nurodoma. Anaiptol, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė Institucijos atstovė, jai susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo informuota tik apie tai, kad bendrovės vadovas yra išvykęs, tačiau neužsiminta, kad asmuo serga ir todėl negali vykdyti vadovo pareigų. Be kita ko, nebuvo pateikti jokie išduotą nedarbingumą patvirtinantys dokumentai (b. l. 92-94).

Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, kad F. Q. turimos sveikatos problemos jam nesutrukdė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, taip pat duomenų apie turimų sveikatos problemų pobūdį stoką, pripažįsta, jog F. Q. akcentuojama ligos aplinkybė neturėjo įtakos pastarojo, kaip bendrovės vadovo pareigoms, įskaitant ir reikalaujamų duomenų Institucijai pateikimą.

Be pirmiau nurodytos aplinkybės, F. Q., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu, apeliavo į tai, kad apie jam Institucijos siųstus reikalavimus jis nieko nežinojo, o ir bendrovės vadovu buvo pakankamai trumpą laikotarpį.

Minėtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje, kuriame yra detalizuota bendrovės vadovo kompetencija. Būtent bendrovės vadovas, o ne kas kitas, yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Būtent jam tenka pareiga veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų pateikti institucijų reikalaujami duomenys, kas nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktam F. O., būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nebuvo padaryta.

Svarbu pabrėžti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu F. Q. neginčijo, kad jis iš esmės nežino kiek darbuotojų dirba jo vadovaujamoje bendrovėje, taip pat jam nėra žinoma kas bendrovėje yra atsakingas už bendrovės korespondenciją, o bendrovės pašto duomenų jis neturėjo. Kartu F. Q. patvirtino, kad tuo metu, kai jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, joks už jo funkcijas atsakingas asmuo nebuvo paskirtas, o su tais darbuotojais, kurie liko dirbti Lietuvos Respublikoje, jis susisiekdavo tik asmeniniais reikalais, darbiniais klausimais nebendraudavo (b. l. 92-94). Pirmiau aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad pastarasis jokios informacijos, reikšmingos jam kaip bendrovės vadovui, neturi. Jam nėra žinomas bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičius, asmenys, atsakingi už vienas ar kitas bendrovės veiklos sritis, įskaitant ir bendrovės korespondenciją. Be kita to, nustatyta ir tai, jog nepaisant tos aplinkybės, kad F. Q. iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs, jokio jo funkcijas perėmusio asmens pastarasis nedelegavo. Anaiptol, ir toliau buvo atsakingas už jam, kaip bendrovės tenkančių pareigų vykdymą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas šias pareigas įvykdyti tinkamai, įskaitant ir Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimą.

Nors F. Q. teismo posėdžio metu apeliavo į tai, kad jokios informacijos apie būtinybę Institucijai pateikti reikalaujamus duomenis, jis nedisponavo, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamame Nutarime, Institucijos (duomenys neskelbtini) nurodymai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami šios bendrovės valstybiniuose registruose nurodytu, viešai prieinamu ir naudojamu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) bei buvo įteikti (b. l. 19-20, 42, 47), o vien tai, kad bendrovės vadovas nežino kas jo vadovaujamoje bendrovėje yra atsakingas už gaunamų laiškų administravimą, nepatvirtina, kad byloje aptariami nurodymai nebuvo gauti.

Svarbu ir tai, kad F. Q., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui tenkančių pareigų, nepaneigia ir pastarojo akcentuojama aplinkybė, kad jis bendrovės vadovu tapo (duomenys neskelbtini), o Institucijos nurodymai jam buvo pateikti jau (duomenys neskelbtini).

Minėtų argumentų aspektu, pabrėžtina, jog asmuo, tampantis bendrovės vadovu, jam kaip vadovui tenkančių pareigų yra saistomas jau nuo pat jo įgaliojimų pradžios, jeigu nėra numatyta kitaip. Tampant bendrovės vadovu yra prisiimama jam tenkanti atsakomybė ir su šia atsakomybe galimai atsirasiančios pasekmėmis, kas nesuteikia jokio pereinamojo laikotarpio bendrovės vadovo pareigų vykdymui. Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo bylos turinio nematyti, kad F. Q., tapęs bendrovės vadovu (duomenys neskelbtini), savo įgaliojimus pradėjo vykdyti vėliau. Anaiptol, būtent ši data yra sietina su jo vadovaujamų pareigų pradžia, todėl vien tai, kad Institucijos pateikti nurodymai buvo pateikti nepraėjus ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui nuo vadovaujamų pareigų pradžios, kaip tik patvirtina, jog į jam tenkančias atsakomybės jis privalėjo atsižvelgti žymiai atidžiau ir atsakingiau, o ne išvykti iš Lietuvos Respublikos, savo pareigų nedeleguojant jokiam kitam atsakingam darbuotojui.

Taigi, pirmiau teismo aptartos ir skundžiamame Nutarime neginčijimai nustatytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad F. Q., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bylai aktualiu laiku privalėjo elgtis kaip atsakingas ir rūpestingas bendrovės vadovas, bei dėjęs pastangas tam, jog juridinis asmuo savo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir Institucijai nustatytu laiku pateiktų reikalaujamus duomenis. Nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad F. Q. veiksmai atitiko jam skundžiamame Nutarime inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Be pirmiau aptartų ir neva skundžiamo Nutarimo teisėtumą paneigiančių argumentų, F. Q. įgaliotas atstovas apeliavo į tai, kad jo atstovaujamajam nebuvo tinkamai įteiktas Institucijos 2024 m. gegužės 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismas, išanalizavęs pirmiau nurodytus ir teismo posėdžio metu išsakytus įgalioto atstovo argumentus rašytinių bylos duomenų kontekste, su jais neturi pagrindo sutikti.

Nagrinėjamu atveju, Institucija F. Q. 2024 m. gegužės 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24), kurį dar tą pačią dieną išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamu, viešuosiuose registruose nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21). Duomenų apie tai, kad išsiųstas laiškas nebuvo įteiktas, negauta. Nustatyta ir tai, jog Institucija tiek pirmiau aptariamus nurodymus, tiek ankstesnius nurodymus, siųsdavo F. Q. deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau šie siųsti laiškai grįždavo neįteikti (b. l. 40-41). Akivaizdu, kad išnaudojusi galimybes su F. Q. susisiekti tiesiogiai, jam adresuotus pranešimus, įskaitant ir aptariamą administracinio nusižengimo protokolą, Institucija pateikė jo vadovaujamos bendrovės naudojamu elektroniniu paštu. Be kita to, būtent šiuo elektroniniu paštu buvo siųstas ir skundžiamas Nutarimas, kuris akivaizdžiai buvo gautas, kadangi nepraleidus skundo padavimo termino, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas F. Q. įgalioto atstovo skundas. Galiausiai, pažymėtina ir tai, jog F. Q. galimybe realizuoti jam tenkančią teisę į gynybą, pasisakant dėl Institucijos jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų, pasinaudojo bylos nagrinėjimo teisme metu – pateikė paaiškinimus, o paklaustas apie norą dalyvauti tolimesniame bylos nagrinėjime po duotų paaiškinimų, nedalyvavo ir paliko teismo posėdį.

Taigi, pirmiau teismo aptarti administracinio nusižengimo bylos duomenis, taip pat jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad Institucijai F. Q. siunčiant administracinio nusižengimo protokolą, buvo pažeista pastarojo teisė į gynybą ir jis nežinojo kuo yra kaltinamas. Anaiptol, byloje esantys rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo teismui abejoti, kad F. Q. apie jo atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo protokolą buvo tinkamai informuotas, o savo teisę į gynybą visapusiškai realizavimo bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl pastarojo įgalioto atstovo teismo posėdžio metu pateikti argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Visi anksčiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai F. Q. veiksmuose nustatė visus ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui būtinus požymius, todėl pastarajam inkriminuotas administracinis nusižengimas laikytinas įrodytu, o skundžiamas Nutarimas šioje dalyje paliekamas galioti.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos

Be visų pirmiau Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodytų argumentų, F. Q. įgaliotas atstovas apeliavo ir į tai, kad jo atstovaujamajam yra paskirta per griežta administracinė nuobauda, o būtent – 1 170 Eur bauda.

Teismas, šiuos įgalioto atstovo argumentus, įvertinęs tiek padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės kontekste, neturi pagrindo nesutikti, kad Institucijos paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl mažintina.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų leidėjas už minėto administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams numato baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimties iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Šioje administracinio nusižengimo byloje F. Q. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip buvo minėta ankstesnėje nutarties dalyje, F. Q., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, su Institucija nebendradarbiavo ir jokio kontakto nepalaikė. Kita vertus, pastarasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvių kalbos nesupranta, bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba, anksčiau už aptariamo pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą nėra baustas, du kartus administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos apmokėtos, baustumas išnykęs, neteistas. Akivaizdu, kad pastarasis nėra sistemingas pažeidėjas, o padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl visos šios administracinės teisenos metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad Institucijos F. Q. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl ją tikslinga sumažinti iki ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo ribos – 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. Q. (F. Q.) įgalioto atstovo advokato J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) D. L. 2024 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimą ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą F. Q. paskirti 400 (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.