- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- N2-8501-777/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06752-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
- Atsakovas
- J. Š., R. B.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ginant nepilnamečių vaikų interesus atstovei prokurorei D. P., atsakovei J. Š., jos įstatyminiam atstovui A. M., atsakovui R. B., trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei L. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ginant nepilnamečių vaikų interesus ieškinį atsakovams J. Š., jos įstatyminiam atstovui A. M., R. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, išvadą teikiančios institucijos: Mažeikių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nustatyti tėvystę R. B. į sūnų R. Š. ir į dukrą J. Š.; neterminuotai apriboti tėvo R. B. valdžią į vaikus: R. Š., ir J. Š.; atskirti vaikus R. Š. ir J. Š. nuo motinos J. Š.; priteisti iš atsakovo R. B. vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės J. Š. vaikų išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės J. Š. 4270 Lt įsiskolinimą sūnaus R. Š. išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2011-05-25; priteisti iš atsakovės J. Š. 2140 Lt įsiskolinimą dukros J. Š. išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2010-01-08 i 2011-05-25; priteisti iš atsakovo R. B. 6579 Lt įsiskolinimą sūnaus R. Š. išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2011-05-25; priteisti iš atsakovo R. B. 3319 Lt įsiskolinimą dukros J. Š. išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2011-05-25.
Nurodė, kad atsakovė J. Š. turi tris nepilnamečius vaikus: M. Š., R. Š., J. Š.. 2009-04-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi M. Š. paskirta nuolatinė globa. Šiuo metu ji gyvena pas globėją. J. Š. 2007-04-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. 2008-02-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi neveiksnios jos globėju paskirtas A. M.. Kadangi neveiksni J. Š. nesugebėjo pasirūpinti mažamečiais vaikais, R. Š. ir J. Š. buvo nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. R. Š. 2009-09-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta nuolatinė globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o J. Š. tuose pačiuose kūdikių namuose nuolatinė globa Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-11-04 nutartimi. J. Š. psichine liga serga nuo vaikystės. Savo vaikai R. Š. ir J. Š. pasirūpinti nesugeba. Vaikai motinos nepažįsta, jos bijo, pamatę verkia. A. M. vaikais taip pat nesirūpina, auginti jų nepageidauja. J. Š. sugyventinis R. B. neneigia esantis Justės ir M. Š. biologinis tėvas, tačiau nepripažįsta sūnaus R. Š., nors visi surinkti rašytiniai duomenys leidžia manyti, jog būtent jis yra biologinis R. Š. tėvas. R. B. savo vaikų auginti nenori. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečių R. Š. ir J. Š. motina J. Š. serga psichine liga nuo vaikystės, teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, tikslinga vaikus R. Š. ir J. Š. atskirti nuo motinos. Kadangi R. B. neneigia esantis J. Š. biologinis tėvas, darytina išvada, jog jis savo laiku nepripažino tėvystės į dukrą tik dėl visiško savo abejingumo ir nenoro tinkamai rūpintis dukterimi, todėl tėvystė į dukrą jam turi būti nustatyta teismo. Be to, nors R. Š. gimimo įraše nenurodyti duomenys apie tėvą, tačiau surinkta informacija leidžia teigti, jog berniuko tėvas yra būtent R. B.. R. Š. motina J. Š. tuo metu, kai laukėsi sūnaus, bendravo tik su atsakovu R. B.. R. B. pats teigia, jog su J. Š. gyvena apie penkerius metus, o tai atitinka laikotarpį per kurį gimė visi trys J. Š. vaikai. J. Š. globėjas A. M. jokio kito vyro, su kuriuo ji būtų bendravusi ar gyvenusi, nenurodo. Berniukui net vardas duotas tėvo. Būtina nustatyti tėvystę R. B. į sūnų R. Š.. Kadangi R. B. netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, yra nusišalinęs nuo jų auklėjimo, neketina jų auginti ateityje ir net sutinka, kad vaikai būtų įvaikinti, todėl jam turi būti apribota tėvų valdžia į vaikus. J. Š. ir R. B. neturi oficialių pajamų, kuriomis būtų galima užtikrinti išlaikymą vaikams, išskyrus J. Š. neįgalumo išmoką. Todėl iš atsakovės J. Š. vaikų išlaikymui prašoma priteisti po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Taip pat įvertindama tai, kad nepilnamečiui R. Š. laikinoji globa nustatyta nuo 2008-08-28, o J. Š. nuo 2010-01-08, ir tai, kad J. Š. savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdo jau ilgą laiko tarpą bei iš atsakovės prašoma priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą. Iš atsakovo R. B. vaikų išlaikymui prašo priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Jis yra darbingo amžiaus ir vaikus išlaikyti privalo. Taip pat įvertindama tai, kad nepilnamečiui R. Š. laikinoji globa nustatyta nuo 2008-08-28, o J. Š. nuo 2010-01-08, ir tai, kad tėvas R. B. savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdo jau ilgą laiko tarpą, iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad R. Š. į kūdikių namus atvyko 2008-08-28, J. Š. – 2010-01-14. J. Š. lydima R. B., prisistatančio vaikų tėvų, epizodiškai aplankydavo vaikus, paskutinį kartą buvo 2011-01-23. Vaikai motinos nepažįsta, verkia, jos bijo, nenori bendrauti. Tiek J. Š., tiek R. B. vaikų sveikata nesidomėjo, išlaikymo neteikė. J. Š. įstatyminis atstovas A. M. vaikais taip pat nesidomėjo, nesirūpino, išlaikymo neteikė.
J. Š. įstatyminis atstovas A. M. bei atsakovas R. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Mažeikių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad J. Š. pastovios gyvenamosios vietos neturi, migruoja iš vieno miesto į kitą, daugiausiai gyvena pas sugyventinį R. B.. Pastarasis neneigia, kad yra M. Š. ir J. Š. tėvas, bet neigia, kad yra R. Š. tėvas. Kadangi jau keli metai J. Š. gyvena su R. B., abu kartu lanko Ričardą ir J. Š. kūdikių namuose, nėra duomenų, kad J. Š. būtų bendravusi su kitu vyru, yra pagrindas nustatyti R. B. tėvystę į R. Š.. R. B. neaugina vaikų nuo pat jų gimimo, visiškai jais nesirūpina, nedalyvauja jų auklėjime, jų neišlaiko, yra pagrindas apriboti jam tėvų valdžią veikų atžvilgiu, priteisti vaikams iš jo išlaikymą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius išvados byloje nepateikė.
Į teismo posėdį neatvyko Mažeikių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat neatvyko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, atidėti bylos neprašė. Byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovės neveiksnia pripažintos J. Š. vaikai gimė jai gyvenant su R. B.. Mano, kad vaikai turi būti atskirti nuo mamos, nes ji negali tinkamai jais pasirūpinti. Atsakovas R. B. yra kaltas, kad nesirūpino savo vaikais, jų neišlaikė. R. B. gyvena su atsakove jau penkerius metus. Jis pripažįsta tėvystę į du vaikus, išskyrus R. Š.. Nėra jokių duomenų, kad abu atsakovai gyveno skyriumi. Be to, R. B. save pristatinėjo vaikų tėvu atvykęs į kūdikių namus. Mano, kad R. Š. tėvas yra atsakovas R. B.. Pastarasis yra veiksnus, darbingas, jauno amžiaus, todėl gali vaikus išlaikyti. Kadangi motina nėra kalta dėl vaikų nepriežiūros, iš jos prašo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikams. Iš atsakovo prašo didesnės sumos, nes jis kaltas dėl vaikų nepriežiūros. Ekspertizės dėl tėvystės nustatymo atlikti neprašo, nes mano, kad yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas yra R. Š. tėvas. Nėra duomenų, kad J. Š. turėjo kitą vyrą, maži laikotarpiai tarp vaikų gimimo taip pat įrodo, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesupranta apie ką teismo posėdyje yra kalbama. Nurodė, kad Milena ir J. Š. yra R. B. vaikai. Kas yra R. Š. tėvas, pasakyti negalėjo.
Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. Š. yra jo dukra. Kūdikių namuose ją aplanko retai, nes neturi pinigų, nedirba. Nepripažįsta, kad R. Š. yra jo sūnus. Nurodė, kad su J. Š. kurį laiką nuo 2007-09-23 negyveno, su ja bendravo tik telefonu. Tuo metu jis gyveno Vilniuje, dirbo statybose. Jo draugas yra matęs J. Š. su kitu vyru. Vėliau su pastarąja susitaikė. Skirti ekspertizę dėl tėvystės nustatymo neprašo, nori, kad pati J. Š. pasakytų, kas yra berniuko tėvas. Nurodė, kad sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia ir J. Š. būtų priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas.
Atsakovės įstatyminis atstovas A. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad atsakovė serga rimta liga. Vaikais ji rūpintis negali. J. Š. buvo nuvykusi pas R. B. į Vilnių. Jis su atsakove gyvena atskirai, kartais nuvažiuoja pas ją į Mažeikius. Nežino, kas R. Š. tėvas. J. Š. gauna apie 500-600 Lt dydžio invalidumo pašalpą. Sutinka, kad vaikai būtų atskirti nuo motinos, sutinka su išlaikymo priteisimu.
Trečiojo asmens Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad vaikai globos namuose auga nuo pat gimimo. Buvo nustatyta laikinoji globa, paskui nuolatinė. Vaikų tėvas nenustatytas, bet su atsakove į vaikų namus kelis kartus atvyko R. B.. Vaikai mamos nepažįsta, neeina pas ją, verkia. Vaikų atskyrimas nuo motinos geriausiai atitinka vaikų interesus. Vaikai turi žinoti kas yra jų tėvas, bet kadangi tėvas vaikais nesirūpina, todėl sutinka, kad reikia apriboti tėvo valdžią neterminuotai. Prašomas išlaikymo dydis atitinka protingumo kriterijus. R. B. yra darbingo amžiaus, privalo išlaikyti vaikus. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Liudytojas M. Š., J. Š. brolis, paaiškino, kad sesuo gyvena su R. B., su kitu vyru ji nėra gyvenusi. Sesuo visada sakė, kad visų vaikų tėvas yra R. B.. Nežino, ar jie buvo susipykę. Nėra girdėjęs, kad J. Š. sakytų, jog ne visi vaikai yra R. B.. Visada buvo aišku, kad visi vaikai yra jo. Žino, kad ji važiuodavo į Vilnių pas R. B..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog R. Š., gim. 2008-08-09, J. Š., gim. 2009-12-31, M. Š., gim. 2006-02-12, yra J. Š. vaikai. Vaikų tėvas gimimo liudijimuose neįrašytas (b.l.21, 22, 25, 26, 73, 74). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-08-28 įsakymu nuo 2008-08-28 R. Š., o 2010-01-08 įsakymu J. Š. nuo 2010-01-08 nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai (b.l.23, 27). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-09-02 nutartimi R. Š., o 2010-11-04 J. Š. nustatyta nuolatinė globa, minėti kūdikių namai paskirti globėju (b.l.24, 28). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-09-26 sprendimu M. Š. atskirta nuo motinos J. Š., jai nustatyta nuolatinė globa ir globėju paskirti Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namai (b.l.78-79), 2009-04-07 to paties teismo nutartimi pakeistas M. Š. globėjas, juo paskiriant S. S. (b.l.80). J. Š. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-04-02 sprendimu pripažinta neveiksnia (b.l.30), nustatytas darbingumo lygis – 35 proc. (b.l.47). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nutartimi J. Š. globėju bei turto administratoriumi paskirtas A. M. (b.l.35). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūnijos 2009-10-01 rašte nurodyta, kad J. Š. jau apie ketverius metus gyvena su R. B., gyvenamąją vietą keičia kartu su juo (b.l.59). Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2009-04-14 nurodyta, kad R. B. teigimu, jis su J. Š. gyvena apie ketverius metus (b.l.62). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-10-19 rašte nurodyta, kad Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai pranešė, kad J. Š. ir R. B. retkarčiais aplanko Ričardą ir J. Š.. Iš bendravimo su J. Š. ir jos sugyventiniu, kūdikių namų administracijai kilo įtarimų, kad R. B. yra vaikų biologinis tėvas (b.l.95).
Dėl tėvystės nustatymo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 str. 1 d. nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikšmingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. K., L. L. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-218/2011).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimu dėl tėvystės nustatymo J. Š., pripažino esantis jos tėvu. Tačiau atsakovas neigia, kad yra J. Š. sūnaus R. Š. tėvas. Atsakovas tėvystei nustatyti atlikti DNR ekspertizę atsisakė, teigdamas, kad pati J. Š. turi pasakyti, kas yra berniuko tėvas. Taigi atsakovas jokių rimtų ekspertizės atsisakymo priežasčių nenurodė. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad R. B. su J. Š. kartu gyvena daugiau nei penkerius metus, per šį trumpą laikotarpį J. Š. gimė trys vaikai, iš kurių dviejų – M. Š., gim. 2006-02-12, ir J. Š., gim. 2009-12-31, tėvystę atsakovas pripažįsta. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš gimstant R. Š., su J. Š. kartu negyveno, su ja nebendravo. Vienok, atsakovas nepateikė jokių objektyvių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai – J. Š. globėjas A. M., jos brolis M. Š. nurodė, kad J. Š. lankydavosi pas R. B. šiam gyvenant Vilniuje. Nė vienas iš apklaustų teismo posėdyje asmenų nenurodė, kad J. Š. būtų bendravusi su kitu vyru, kuris galėtų būti jos sūnaus tėvas, visų nuomone, vaiko tėvas yra būtent R. B.. Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. B. R. Š. bei J. Š. lankydamas globos įstaigoje prisistatinėdavo jų tėvu. Pati J. Š. teismo posėdžio metu nurodyti, kas yra R. Š. tėvas, negalėjo.
Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 str.). Minėta, kad DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija). Taigi, atsakovui be svarbių priežasčių atsisakius atlikti DNR ekspertizę tėvystei į R. Š. nustatyti, nepateikus įrodymų, patikimai patvirtinančių jo prieštaravimus dėl galimos tėvystės ar paneigiančių ieškovės nurodytus faktinius duomenis, esant pakankamai kitų aptartų duomenų apie R. B. gyvenimą kartu R. Š. motina, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti tėvystę R. B. į sūnų R. Š.. Taip pat, atsakovui pripažįstant, nustatytina jo tėvystė į dukrą J. Š..
Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 str. 1 ir 2 d.).
Byloje dalyvaujančių asmenų bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad R. B. savo nepilnamečių vaikų R. Š. ir J. Š., kuriems prieš kelerius metus (Ričardui – prieš trejus, Justei – prieš beveik dvejus) nustatyta laikinoji globa, beveik visiškai globos įstaigoje nelanko, nesidomi jų sveikata, ugdymu, priežiūra, gyvenimo ir auklėjimo sąlygomis, išlaikymo neteikia. Atsakovas nuo pat vaikų gimimo jų neaugino, neprižiūrėjo, jais nesirūpino. Atsakovas nedirba, oficialių stabilių pajamų, turto neturi. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad atsakovas vaikams augti tinkamos gyvenamosios vietos užtikrinti negali. Darytina išvada, jo atsakovas R. B. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvų pareigų vykdymo, ką ir pats patvirtino teismo posėdžio metu, ir nėra jokių objektyvių apgrįstų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tokiu būdu darytina išvada, jog reikalavimas dėl tėvų valdžios apribojimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tėvų valdžia R. B. į vaikus R. Š. ir J. Š. apribotina neterminuotai.
Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos.
Civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų - laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovė J. Š. teismo sprendimu yra pripažinta neveiksnia. Teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovė, tiek trečiojo asmens atstovė, tiek ir J. Š. globėjas nurodė, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės rūpintis vaikais ir juos auginti negali. Pati atsakovė teismo posėdžio metu racionaliai paaiškinti situacijos nesugebėjo. Nustatyta, kad ji vaikais nesirūpino nuo pat jų gimimo, vaikai auga globos institucijoje. J. Š. globėjas A. M. vaikų auginti ir jais rūpintis nesutinka. Tokiu būdu, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atskirti vaikus R. Š. ir J. Š. nuo jų motinos J. Š..
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).
Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovai J. Š. ir R. B. niekur nedirba, turto neturi.
Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis, nei orientacinis 800 Lt dydžio, išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymusi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.
Šioje byloje, atsižvelgiant į dviejų nepilnamečių vaikų amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jų poreikius, įvertinant atsakovės J. Š. sveikatos būklę ir galimybes gauti pajamas, taip pat įvertinant tai, kad R. B. yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu ieškovės prašomas priteisti iš R. B. 200 Lt, o iš J. Š. – 130 Lt, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir užtikrintų tik pačius minimaliausius vaikų poreikius. Atsakovai ieškinio šioje dalyje neginčija. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas visiškai.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Taip pat iš atsakovės J. Š. priteistinas 4270 Lt įsiskolinimas sūnaus R. Š. išlaikymui, susidaręs už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2011-05-25 bei 2140 Lt įsiskolinimas dukros J. Š. išlaikymui, susidaręs už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2011-05-25. Iš atsakovo R. B. priteistinas 6579 Lt įsiskolinimas sūnaus R. Š. išlaikymui, susidaręs už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2011-05-25 ir 3319 Lt įsiskolinimas dukros J. Š. išlaikymui, susidaręs už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2011-05-25.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į abiejų atsakovų turtinę padėtį: J. Š. dėl sveikatos būklės nustatytas ribotas darbingumas, tiek ji, tiek atsakovas niekur nedirba, turto neturi, iš jų priteistinos didelės vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumos bei kas mėnesį mokamos periodinės išlaikymo sumos, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos (CPK 83 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti tėvystę R. B., a.k(duomenys neskelbtini) į sūnų R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir į dukrą J. Š., a.k(duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti tėvo R. B. valdžią į vaikus: R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. Š., a.k(duomenys neskelbtini)
Atskirti vaikus R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) nuo motinos J. Š., a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. B. vaikų R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, AB, ir J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, AB, išlaikymui po 200 Lt (du šimtus Lt 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2011-05-25, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės J. Š. vaikų R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt Lt 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2011-05-25, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės J. Š. 4270 Lt (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt Lt 00 ct) įsiskolinimą sūnaus R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2011-05-25.
Priteisti iš atsakovės J. Š. 2140 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt Lt 00 ct) įsiskolinimą dukros J. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2011-05-25.
Priteisti iš atsakovo R. B. 6579 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis Lt 00 ct) įsiskolinimą sūnaus R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2008-08-28 iki 2011-05-25.
Priteisti iš atsakovo R. B. 3319 Lt (tris tūkstančius tris šimtus devyniolika Lt 00 ct) įsiskolinimą dukros J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, susidariusį už laikotarpį nuo 2010-01-08 iki 2011-05-25.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.