Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant prokurorei L. M. V., kaltinamajam K. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, teistas:

2007-05-17 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 30 parų arešto,2007-07-11 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. – 1m. 9 mėn. laisvės atėmimo,2007-10-01 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3veikos), 187 str. 3 d. – 35 paromis arešto, subendrinus su 2007-07-11 ir 2007-05-17 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo,2010-05-31 Kauno apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. – 12 m. laisvės atėmimo,2016-01-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 181 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę sumažinus 1/3 ir subendrinus su 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme – 13 m. laisvės atėmimo, atliekantis bausmę pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. M. grasino nužudyti žmogų bei neturėdamas teisėto pagrindo prievartavo turtą, o būtent, 2015 m. gruodžio 2 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini), parašė ir išsiuntė grasinantį laišką, adresuotą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorei L. Š.; laiškas 2015 m. gruodžio 8 dieną buvo gautas ir užregistruotas Panevėžio apygardos prokuratūroje bei perskaitytas adresatės. Kaltinamasis jame išreiškė pasipiktinimą prokurorės L. Š. priimtu procesiniu sprendimu ir nurodė, kad laisvėje esantys jo draugai nukentėjusiąją L. Š. nužudys, kai ji eis iš darbo namo. Be to, laiške K. M., panaudodamas psichinę prievartą – raštu nurodydamas, kad laisvėje esantys jo draugai ją išžagins, seksualiai prievartaus, nužudys jos šeimos narius, padegs namus, prievartavo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės L. Š. turtą, reikalaudamas pervesti iki 2015m. gruodžio 8 d. jam 2000 eurų į Alytaus pataisos namų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. vardu, tokiu būdu atvirai vertė savo naudai nukentėjusiąja L. Š. iki 2015-12-08 perduoti jam 2000 eurų.

Kaltinamasis K. M. teismo posėdžio metu apklaustas dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2015 m. žiemą, tikslios datos neprisimena, būdamas izoliatoriaus patalpose, sugalvojo parašyti grasinantį laišką Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorei L. Š.. Ją pasirinko dėl to, kad Panevėžio areštinėje, dingo jo drabužiai, dėl ko buvo rašęs skundą, o atsakymą gavo būtent iš prokurorės L. Š.. Prokurorė nurodė, jog jo drabužiai yra saugykloje. Supykęs jis parašė L. Š. grasinantį laišką, kuriame nurodė, kad jei nebus grąžinti drabužiai, laisvėje esantys jo draugai prokurorę nužudys, išprievartaus, bei susidoros su jos šeima. Taip pat laiške paminėjo, kad L. Š. jam į Alytaus pataisos namų sąskaitą pervestų 2000 eurų, nes kitaip jo draugai su ja ir jos šeima fiziškai susidoros. Taip pat laiške paminėjo, kad pinigus pervestų ir nuteistajam V. V., kuris apie rašomą laišką nieko nežinojo. V. V. paminėjo, nes tuo metu kartu su juo buvo izoliatoriuje, tačiau V. V. apie rašomą laišką, jo turinį, nieko nežinojo. Surašęs šį laišką realiai prokurorei L. Š. pakenkti neketino ir nesiruošė. Laišką rašė ant languoto popieriaus, didžiosiomis raidėmis, laiške naudojo necenzūrinius žodžius. Išsiuntęs šį laišką jokių veiksmų nesiėmė, kad prokurorę, laisvėje esantys draugai persekiotų, sužalotų, išžagintų, ar jos šeimos narius sužalotų. Jis laišką rašė, kad jį išgabentų iš Alytaus pataisos namų, norėjo pakeisti laisvės atėmimo vietą. Dėl šio savo elgesio gailisi, prokurorės atsiprašo

Kadangi kaltinamasis K. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu vadovaujantis LR BPK 273 str. 1 d. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų patvirtina rašytiniai bylos duomenys.

2015-12-02 laiškas iš Alytaus pataisos namų, yra adresuotas Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorei L. Š.. Ant voko žyma, kad iš Alytaus pataisos namų išsiųstas 2015-12-02, 2015-12-08 gautas Panevėžio apygardos prokuratūroje (b.l. 5-7).

Nukentėjusios L. Š. apklausos protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjui ji parodė, kad ji yra Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė. 2015 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, priėmė procesinį sprendimą ikiteisminio tyrimo byloje, kur K. M. buvo pranešta apie įtarimą. 2015 m. gruodžio mėn. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jai buvo adresuotas K. M. laiškas, kuriame jis grasino susidoroti su ja ir jos šeimos nariais, bei reikalavo pinigų. Su šiuo laišku susipažino policijos komisariate. K. M. nėra mačiusi, su juo nebendravusi. Reikalaujamų pinigų ji niekam nepervedė. Laiško turinys ją asmeniškai papiktino, sukėlė nerimą, kad dėl jos profesinių pareigų gali nukentėti šeima, pasijautė nesaugi. Laiške minimo antro asmens V. V. nepažįsta (b.l. 9-10).

Liudytojo V. V., apklausto apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, apklausos protokole fiksuota, kad 2015 m. lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena, buvo gavęs nuobaudą Alytaus pataisos namuose ir buvo uždarytas į izoliatorių, kur buvo kartu su nuteistuoju K. M.. Su K. M. buvo kilusios konfliktinės situacijos, jie nesutardavo. Apie tai, kad K. M. buvo parašęs grasinantį laišką Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorei, nežino. Pats Panevėžyje jokių ikiteisminių tyrimų ar teisme nagrinėjamų bylų neturi ir neturėjo. Kodėl K. M. į laišką įtraukė jo pavardę, nežino (b.l. 17-18).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo K. M. kaltė dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją L. Š. , o taip pat dėl prievartavimo iš nukentėjusiosios jos turto pilnai įrodyta. Pagal LR BK 145 str. 1 d., kuri inkriminuojama K. M., atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai – mirtis arba sunkus sužalojimas. Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. Š. apklausos duomenų, ji asmeniškai kaltinamojo nepažinojo ir gyvai su juo nėra susitikusi, tačiau šio asmens atžvilgiu kaip prokurorė yra priėmusi procesinį sprendimą. Ji patvirtino, kad perskaičiusi jai adresuotą laišką pajuto nerimo jausmą, kad dėl savo profesinių pareigų gali nukentėti jos šeima, ji pasijautė nesaugi. Sprendžiama, kad kadangi laiške buvo aiškiai ir tiesiogiai išreikštas grasinimas nužudyti, pasakytas žodžiu “nutrenks”, nesaugumo jausmas nukentėjusiajai kilo būtent dėl šio grasinimo, nes iš laiško turinio gali susidaryti įspūdis dėl K. M. grasinimų realumo ir galimo realizavimo. Tokį įsitikinimą nukentėjusiajai galėjo sąlygoti svarbios aplinkybės – kaltinamasis yra teistas už tyčinį nužudymą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, apie ką nukentėjusioji, atlikdama prokuroro profesines pareigas ir priimdama šio asmens atžvilgiu procesinį sprendimą, akivaizdu, žinojo. Be to, nukentėjusioji anksčiau su šiuo asmeniu gyvai nėra susitikusi, nebendravusi, jo nepažįsta, todėl dar ir dėl šios priežasties negalėjo abejingai vertinti jo laiško turinio ir sprendė, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nors kaltinamasis K. M. parodė, kad pagrindinis jo tikslas buvo ne įbauginti prokurorę, bet būti etapuotam iš Alytaus pataisos namų į kitą įkalinimo įstaigą, kaip jis nurodė “norėjau būti perteistas”, nes sąlygos Alytaus pataisos namuose jo netenkino, tačiau laiško turinys suprantamas tiesiogiai pagal jo tekstą kaip grasinantis, nukentėjusioji patikėjo rašiusiojo laišką asmens ketinimais, pajuto baimę, nes ji negalėjo žinoti tikrųjų kaltinamojo motyvų. Veika atitinka BK 145 str. 1 d. dispoziciją.

Baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą (BK 181 str. 1 d.).

Aptariamos nusikalstamos veikos esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Kaltinamojo K. M. veikoje yra visi veiksniai, lemiantys veikos kvalifikavimą pagal BK 181 str. 1 d., o būtent, 1) reikalavimas perduoti turtą; kaltinamasis raštu nurodė aiškų reikalavimą – 2000 EUR pervesti į V. V. sąskaitą; 2) grasinimas, t. y. psichinės prievartos prieš nukentėjusiąją panaudojimas; kaltinamasis laiške prokurorei išreiškė grasinimą nužudyti ją, išprievartauti, kitaip pažeminti, pakenkti jos šeimai. Nukentėjusioji nurodė neįvykdžiusi K. M. reikalavimų ir pinigų nepervedusi, tačiau ši aplinkybė kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą, neturi reikšmės. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir reikalavimo perduoti turtą priežastis, taigi, kaltinamojo paaiškinimas, kad jo tikslas buvo ne gauti pinigus, bet ištrūkti iš Alytaus pataisos namų, įtakos šiuo atveju neturi.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. K. M. savo veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių grasinimas nužudyti priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, turto prievartavimas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis visiškai pripažino savo kaltę, tačiau gailėjimosi dėl savo poelgio neišreiškė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, todėl sutinkamai su BK 56 str. nuostatomis jam skirtinas laisvės atėmimas. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas įkalinimo įstaigoje, charakterizuojamas neigiamai. Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64 ¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304-307 str.,

nusprendė:

-pagal BK 145 straipsnio1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

-pagal BK 181 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmę subendrinti su 2016-01-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 13 metų 8 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2016-08-30. Į bausmės laiką įskaityti visą bausmę, atliktą pagal 2016-01-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.