Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujanti ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovas M. S. ir trečiasis asmuo A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį atsakovui ir trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos, prašymų negauta. Byla nagrinėtina atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį prašė tenkinti bei priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie neva neteisėtai sudarytą sutartį, t. y. po pretenzijos pateikimo 2018 m. gruodžio mėn., tiek po ieškinio pateikimo teismui, tačiau atsakovas iki šiol nėra nutraukęs sutarties, vadinasi jį tenkina sutarties sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Ieškovo atstovė posėdžio metu nurodė, jog atsakovui neatvykus į teismo posėdį bei negavus prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. S. į posėdį neatvyko, esant ieškovės prašymui, byloje priimtas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018-10-18 tarp šalių sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Draudimo sutartis), kuria apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2018-11-24 Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo A. V., vairuodamas transporto priemonę VW LT28, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. pripažino, jog yra atsakingas už eisimo įvykio metu padarytą žalą. Trečiasis asmuo A. V., kuris eismo įvykio metu vairavo atsakovui priklausantį automobilį, neturėjo 10 metų vairavimo stažo. Ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 540,66 Eur dydžio draudimo išmoką už eismo įvykyje apgadintą turtą bei dėl eismo įvykio patirtas išlaidas.

Remiantis TPVCAPDĮ įtvirtinta draudimo sutarties sudarymo tvarka, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su už draudimo sutarties sudarymą atsakingais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti. (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nebuvo supažindintas su Draudimo sutarties sąlygomis.

Kaip jau minėta, ieškovas ir atsakovas 2018-10-18 sudarė Draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2018-10-20 iki 2019-10-19, kurios 1.6 punkte buvo numatyta, jog sudarant Draudimo sutartį, draudimo rizika įvertinama ir draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį apdrausta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama asmens, kurio vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų. Sutarties 8.1 punkte nurodyta: „Šis dokumentas patvirtina draudimo sutarties sudarymą. Sumokėdamas (-a) draudimo įmoką (ar pirmąją jos dalį) patvirtinu, kad susipažinau su individualiai aptartomis draudimo sutarties sąlygomis, sutinku, kad šios sąlygos būtų draudimo sutarties dalimi, ir sudarau šią draudimo sutartį“ . Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas draudimo įmoką sumokėjo. Atsakovas taip pat tvirtina, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta, tik nurodo, kad negavo Draudimo sutarties, todėl apie jos sąlygas nieko nežino. Teismas kritiškai vertina tokius atsakovo teiginius, nes Draudimo sutarties 1.4.1. punkte numatyta, kad draudėjui įteikiamas draudimo liudijimas atvykus BALTO LINK UADBB arba ERGO Insurance SE. Duomenų, kad atsakovas neatsiėmė draudimo liudijimo, nėra, juolab, kad draudimo liudijimą privalu turėti eksploatuojant transporto priemonę. Iš pačios Draudimo sutarties matyti, kad dokumentas yra vientisas ir nedalomas, jį sudaro 8 dalys, kuriose nurodytos 1. Bendrosios Sutarties sąlygos, 2. Šalių rekvizitai, 3. Šalių teisės ir pareigos, 4. Mokėjimas ir atsiskaitymai pagal Sutartį, 5. Atsakomybė ir sankcijos, 6. Kitos sąlygos, 7. Pasirenkamos sąlygos, 8. Papildoma informacija. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas atsiimdamas draudimo liudijimą, taip pat gavo ir sutarties sąlygas, sumokėdamas draudimo įmoką, patvirtino, kad susipažino su Draudimo sutarties sąlygomis ir su jomis sutiko, o sumokėjus draudimo įmoką sutartis buvo laikoma pasirašyta. Ši nuostata atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.73 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka su ieškovo atstovės teiginiais išsakytais posėdžio metu, kad atsakovas iki šiol nėra nutraukęs Draudimo sutarties, apie ją žino ir su sąlygomis jau yra susipažinęs, vadinasi Draudimo sutarties nuostatos jį tenkina. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovo argumentas dėl nesusipažinimo su Draudimo sutarties sąlygomis.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja 50 proc. žalos atlyginimo nuo išmokėtos sumos nuostolius patyrusiems asmenims, nors galėtų reikalauti 20 proc.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Įprastinė draudimo sutartis sudaroma vadovaujantis TPVCAPDĮ, CK, Draudimo įstatymu, Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu TPVCAPDĮ nenustato kitaip (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi kiekvienas Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės savininkas (draudėjas) privalo sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudėjas ir draudikas draudimo sutartimi negali pakeisti TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų nustatytų imperatyviųjų reikalavimų (Standartinių draudimo sutarties sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti papildomų sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, tai abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau bendradarbiauti sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių bendradarbiavimas pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą ir draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. E. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-556/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingo tikėtinumo laipsnio, draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudžiant civilinę atsakomybę, draudimo riziką sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-3-162). TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Standartinių draudimo sutarties sąlygų 26 punktą, draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems); draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį ir nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.

Teismas pažymi, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą, 1 dalyje nustatytos sąlygos (vairavimas apdraustos transporto priemonės neblaiviam, neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ir kt.), kurioms esant draudikas, sumokėjęs dėl autoįvykio nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, (toliau Taisyklės) 62.2 punktą, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos apskaičiuojant draudimo įmoką ar ją didinant) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Taigi įstatymas nustato sąrašą atvejų, kuriems esant draudikas turi teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens grąžinti visą išmokėtą sumą, ir sąlygas, kurioms esant draudikas turi teisę reikalauti iš draudiko grąžinti dalį išmokėtų nukentėjusiems asmenims išmokų. Teisė reikalauti dalies išmokų grąžinimo (iki 50 procentų) draudikui atsiranda dėl draudėjo įvykdyto draudimo sutarties sąlygų pažeidimo.

Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad regresu reikalaujama grąžinti išmoka atitinka civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nustatytos draudėjo pareigos pranešti apie sąlygų pasikeitimą pažeidimas, priežastinis ryšys su eismo įvykiu, nes atsakovui perdavus valdyti automobilį asmeniui, kuris neturėjo 10 metų vairavimo stažo, buvo sukeltas autoįvykis. Atsakovas sutarties galiojimo metu nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimą draudimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taip pažeidė Draudimo sutarties 1.6. punktą. Toks elgesys yra pakankamas pagrindas draudikui regreso tvarka reikalauti iš atsakovo įstatymuose numatyto dydžio dalies draudimo išmokos grąžinimo. Draudimo apsauga nukentėjusiam trečiajam asmeniui buvo suteikta, draudikas išmokėjo draudimo išmoką, nes TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Nukentėjusiojo trečiojo asmens turtinių interesų draudimo apsauga yra atribojama nuo draudėjo pareigos grąžinti dalį ar visą draudimo išmoką esant sutarties pažeidimui arba kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo Taisyklių 63 punktas reglamentuoja, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju, eismo įvykis sukeltas atsakovo Draudimo sutarties pažeidimu, perdavus transporto priemonę naudotis 10 metų vairavimo stažo neturinčiam trečiajam asmeniu A. V.. Esant šioms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, laikytina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 50 proc. žalos atlyginimo nuo išmokėtos sumos nuostolius patyrusiems asmenims, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 270,33 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Visiškai tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 270,33 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų trisdešimt trijų centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 270,33 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų trisdešimt trijų centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.