- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- eI-2507-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01501-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jutana“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Fabrikantai“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jutana“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Fabrikantai“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1421,35 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.alytus.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.aratc.lt. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes naudojasi nekilnojamuoju turtu Alytaus miesto savivaldybėje. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 22 d. atsakovas nesumokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis minėtais Nuostatais. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini) , atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 22 d. nesinaudojo, atliekų neturėjo, todėl negali būti laikomas „atliekų turėtoju“ Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Atsakovas pažymi, jog nesutinka mokėti 1421,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), nes šiame pastate atsakovo nevykdoma jokia veikla ir pastatas nenaudojamas yra nuo 2013 m. liepos 26 d., todėl, akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 22 d. atsakovui priskaičiuoti vietinės rinkliavos mokesčio už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ir kuriomis atsakovas nesinaudojo. Be to, byloje duomenų, kad atsakovas naudojosi turimu nekilnojamuoju turtu, pareiškėjas nepateikė. 2010 m. kovo 22 d., atsakovas UAB „Jutana“ su UAB „Jotūna“ buvo sudaręs negyvenamųjų patalpų: kavinės - baras su rūsiu nuomos sutartį, adresu (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Jotūna“ buvo išnuomojusi atsakovui šias patalpas valdyti ir naudoti iki 2015 m. kovo 22 d., ir ši nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tačiau, 2013 m. birželio 10 d. įvyko BUAB „Jotūna“ turto, patalpų: kavinė - baras su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytinės, kur UAB „Fabrikantai“ nupirko turtą: kavinę - barą, bei iki šiol disponuoja turtu. Nepaisant to, 2013 m. liepos 26 d. turėdamas 2013 m. kovo 21 d. Alytaus miesto 2-ajame notarų biure patvirtintą įgaliojimą atstovauti UAB „Fabrikantai“ savininkę G. J. , G. J. atvyko į UAB „Fabrikantai“ nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose veiklą vykdė atsakovui UAB „Jutana“ priklausanti kavinė „Skanėstas“ ir esant galiojančiai bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotai patalpų nuomos sutarčiai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, prieš 30 dienų nepranešęs atsakovui dėl patalpų atlaisvinimo ir sutarties nutraukimo, nepateikęs jokių jo teises patvirtinančių įrodymų, pareikšdamas, kad šis statinys nuo šiol priklauso jam, savavališkai pasisavino patalpų raktus, neteisėtai užėmė bendrovę, savavališkai pakeitė patalpų durų spynas, paliepė ten dirbantiems atsakovo darbuotojams išeiti iš pastato, bei užrakino kavinės patalpas, ko pasėkoje, atsakovas į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. liepos 26 d. daugiau negalėjo patekti, todėl akivaizdu, kad UAB „Fabrikantai“ nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovas nesinaudojo ir jokios veiklos nevykdė. Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00057-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dali. Taigi, nustačius, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančiu kaltinamojo UAB „Fabrikantai“ įgalioto asmens G. J. kalte, šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota Alytaus rajono apylinkės teismui. Taigi, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis matyti, jog šis nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. birželio 21 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Fabrikantai“, todėl atsakovo įsitikinimu, UAB „Fabrikantai“ kaip nekilnojamojo turto savininkas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovo įsitikinimu, už ginčo laikotarpį, kai patalpomis naudojosi kitas ūkio subjektas, iš atsakovo nepagrįstai reikalaujama mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t.y. tokia situacija neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Remiantis tuo, UAB „Fabrikantai“, būdamas sąžiningas, apdairus ir protingas nekilnojamojo turto savininkas, turėjo pranešti vietinę rinkliavą administruojančiai pareiškėjai apie nekilnojamojo turto naudotojo pasikeitimą. Būtent, UAB „Fabrikantai“, kaip nekilnojamojo turto savininkui, kilo pareiga įregistruoti nuomos sutartis viešame registre, kurio duomenų pagrindu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis konkrečiam nekilnojamojo turto objektui. Tokia išvada kyla ir iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinio reglamentavimo.
Prašymas netenkinamas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Taigi, Nuostatai nustato, jog visi Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus), yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 18 punktas). Nuostatų 21 punktas įpareigoja pareiškėją pagal Registro duomenis apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, parengti mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikti mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 24 punktas).
Pagal pateiktus byloje duomenis matyti, jog nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. birželio 21 d. priklauso nuosavybės teise UAB „Fabrikantai“. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuo 2010 m. kovo 22 d. yra sudaryta nuomos sutartis su UAB „Jutana“ ir nuo 2013 m. liepos 3 d. yra sudaryta nuomos sutartis su UAB „Tumita“.
Iš atsakovo pateiktų duomenų, t.y. 2013 m. liepos 3 d. terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, 2013 m. lapkričio 8 d. pareiškimo Alytaus apylinkės prokuratūrai ir 2013 m. gruodžio 17 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, jog nuo 2013 m. birželio mėnesio UAB „Jutana“ ginčo laikotarpiu, ginčo patalpose jokios veiklos nevykdė. Minėtose patalpose veikė kitas ūkio subjektas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT akcentavo, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, rinkliavos nuostatų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ rinkliavos nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog nuo 2013 m. liepos 26 d. nevykdė ginčo patalpose jokios veiklos, t.y. jis nėra atliekų turėtojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas minėtomis patalpomis nesinaudojo nuo 2013 m. liepos 26 d., kai patalpas perėmė UAB „Fabrikantai“ įgaliotas atstovas, todėl pagal byloje esamus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovas įrodė, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu atliekų neturėjo. Tai įvertinus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktam vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimui pagrįsti, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galintį susidaryti atliekų kiekį negali būti tenkinamas.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimas dėl 1421,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš UAB „Jutana“ atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.