Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. A-3372-261/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
A-3372-261/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00603-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
D. B.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Administracinė byla Nr. A-3372-261/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00603-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 70; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei D. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu (b. l. 3) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 174,02 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, jog pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir ji nesumokėjo 174,02 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovė D. B. atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo šaukimu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu (b. l. 15-18) patenkino iš dalies pareiškėjo prašymą, priteisė iš atsakovės D. B. 103,40 Eur pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir atmetė prašymo dalį dėl 70,62 Eur vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis; vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą; vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktu (o 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktu), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punktu, 12 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punktu, 10 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T2-346 pakeisto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovei apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teisės liudijimo (paveldėjimo teisės liudijimo), išduoto 2012 m. gegužės 22 d. pagrindu, nuo 2012 m. gegužės 28 d. tapo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Taigi, pareiškėjas siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gegužės 27 d., kuriuo atsakovė nebuvo šio buto dalies savininke. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015, Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnį, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011) ir iš bylos matyti, kad dėl šios rinkliavos dalies išieškojimo pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015 m. gegužės 26 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkindamas tik toje apimtyje, kuria yra prašoma priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. tik už tą laikotarpį, kai gyvenamosios patalpos dalis nuosavybės teise priklausė atsakovei ir kuriuo ji Nuostatų prasme laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovei priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. 38,295 kv. m. iš 76,59 kv. m. Iš pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog atsakovei vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota už 47,869 kv. m. ploto nekilnojamojo turto objekto dalį, todėl konstatuota, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiuoja vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą. Atsižvelgus į pažymoje apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už 38,295 kv. m. mokėtina vietinės rinkliavos suma sudaro 38,30 Eur (38,295 kv. m. x 1,00 Eur), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 32,55 Eur (38,295 kv. m. x 0,85 Eur), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 32,55 Eur (38,295 kv. m. x 0,85 Eur), iš viso 103,40 Eur. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė minėtą įsiskolinimą būtų sumokėjusi.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjui iš atsakovės priteista 103,40 Eur.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 21-23) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

Nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 5.1. straipsnio 1 dalį, 4.47 straipsnio 2 punktą, 5.3 straipsnio 1 dalį, 5.66 straipsnį nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Išrašas iš gyventojų registro patvirtina, kad buvęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas P. B. mirė 2012 m. vasario 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šio buto 1/2 dalį paveldėjo atsakovė D. B.. Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo įrašų nekilnojamojo turto registro duomenų banke apie nuosavybę pasikeitimą įrašymo dienos. Teismas faktiškai nusprendė, kad nuo palikimo atsiradimo momento iki pasikeitusių duomenų apie turto nuosavybę įregistravimo momento turtas buvo bešeimininkis. Be to, kadangi atsakovė buvo P. B. sutuoktinė, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.109 straipsnio, 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatomis sutuoktiniai už prievoles, susijusias su šeimos bendro ūkio išlaikymu, atsako solidariai ir kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi. Atsižvelgiant į tai, atsakovė D. B. turėjo pareigą solidariai mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį turtą butą (duomenys neskelbtini), ir iki paveldėdama nekilnojamąjį turtą – butą.

Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Nuostatai numato, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą mokėtojas informuojamas mokėjimo pranešimu. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinės rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimų ir tvarkymų. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipiasi siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Vadinasi, šios administracinės bylos apimtyje negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis, aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015).

Proceso šalys 2015 m. rugpjūčio 27 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir atsakovės D. B. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti (b. l. 30-31). Prašyme ir Taikos sutartyje šalys nurodo, kad Taikos sutarties sąlygos yra žinomos ir suprantamos, teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, pateikta Taikos sutartis atitinka šalių valią bei interesus ir joms nežinomos aplinkybės, dėl kurių ši Taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Taip pat nurodo, kad joms žinomos Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalis numato bylos baigimą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Iš teismui pateiktos 2015 m. rugpjūčio 21 d. Taikos sutarties matyti, kad šalys pareiškia, jog šią Taikos sutartį sudarė siekdamos tarpusavio nuolaidomis taikiai išspręsti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą bylą ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Atsakovė D. B. pripažįsta susidariusį įsiskolinimą, dėl kurio vyksta ginčas, patvirtina, kad dalį vietinės rinkliavos yra sumokėjusi, ir įsipareigoja likusią dalį sumokėti dalimis iki 2016 m. vasario 29 d. Proceso šalys prašyme dėl Taikos sutarties patvirtinimo pareiškia, kad žino Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes, t. y. kad patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Įvertinusi Taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia pareiškėjo ir atsakovės valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina.

ABTĮ 101 straipsnio 4 punkte yra nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Patvirtinus Taikos sutartį, administracinė byla pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 52¹ str. 2 d., 101 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir atsakovės D. B. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„2.1. D. B. pripažįsta susidariusį 174,02 Eur įsiskolinimą už 2009 m. sausio 11 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. metus, dėl kurio vyksta ginčas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme už turto objektą – butą adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. D. B. patvirtina, kad dalį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo – 49,55 Eur sumokėjo (19,55 Eur skolininkė sumokėjo 2015 m. birželio 23 d. ir 30,00 Eur sumokėjo kreipiantis dėl taikos sutarties sudarymo).

2.3. D. B. įsipareigoja likusią nesumokėtą vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį – 124,47 Eur sumokėti dalimis per šešis (šešis) mėnesius, iki 2016 m. vasario 29 d.

2.4. Skolininkė įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį, iki mėnesio paskutinės dienos, ne mažiau kaip po 20,75 Eur (dvidešimt eurų ir 75 euro centus), o paskutinį mėnesį sumokėti 20,72 Eur (dvidešimt eurų ir 72 euro centus), iki bus padengtas įsiskolinimas, pradedant mokėti nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Visas susidaręs įsiskolinimas turi būti padengtas iki 2016 m. vasario 29 d.

2.5. Vietinę rinkliavą D. B. sumoka pervesdama pinigus į UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras sąskaitą (duomenys neskelbtini) esančią banke Swedbank, AB nurodant mokėjimo paskirtį – vietinė rinkliava ir mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini).

2.6. Jei D. B. nesilaiko šioje sutartyje nurodytos vietinės rinkliavos įsiskolinimo apmokėjimo tvarkos (perveda mažesnę sumą, arba nesilaiko nustatyto termino), tuomet kita Taikos sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai nesumokėtai šia sutartimi sutartos vietinės rinkliavos daliai išieškoti iš karto.

2.7. D. B. patvirtina suprantanti, kad kartu su 2.4. nurodytais mokėjimais turi mokėti einamuosius mokėjimus už 2015 metus.“

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė