Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. S. gynėjai Lidijai Blinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. S. gynėjo Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi D. S., padariusiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

3.1. apylinkės teismas akcentavo, jog gydymas vyksta dar tik pirmą pusmetį ir jis nėra pakankamas vertinti, kad socialinis pavojingumas D. S. elgsenoje yra išnykęs. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga teismams ne rečiau kaip kas 6 mėnesius peržiūrėti sprendimus, kuriais yra paskiriamas priverstinis gydymas, taigi, tokį terminą, kaip galimai pakankamą, numato įstatymas, todėl motyvuoti tik tuo, nėra pakankama tęsiant asmens priverstinį stacionarų stebėjimą;

3.2. apylinkės teismas nurodė, kad gydymo laikotarpį buvo koreguotas medikamentinis gydymas. Tačiau gydymosi pradžioje D. S. buvo parinkti vaistai, kurie kitą likusią didžiąją dalį jos stebėsenos nebebuvo keičiami. Taigi, faktiškai medikamentinis gydymas nebėra koreguojamas, vaistai parinkti tinkamai, todėl tokį gydymą sėkmingai galima tęsti ir ambulatorinėmis sąlygomis, o esant ligos svyravimams, stebintis asmenį gydytojas sveikatos būklę galėtų koreguoti pagal situaciją;

3.3. D. S. ir jos motinos santykiai yra geri, yra susitaikiusios, motina neprieštarauja, kad dukra grįžtų į namus. Nors D. S. aplinka būtų ta pati, kurioje įvyko ir uždrausta įstatymu veika, tačiau svarbu, kad D. S. tai buvo pirmas priverstinis gydymas, jos būklė stabilizavosi, todėl ir toliau, palaikant tokią psichinės sveikatos būklę, būtų išvengta uždraustos įstatymu veikos kartotinumo;

3.4. D. S. izoliacija nuo visuomenės yra nebetikslinga, jos teisės skundžiama nutartimi yra suvaržytos labiau nei būtina pasiekti priverčiamosios medicinos priemonės tikslus.

4. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. S. gynėja prašė Skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, apygardos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta D. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl D. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, įvertino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2025 m. gruodžio 8 d. teikime dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros 2025 m. lapkričio 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu apklausto VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovo P. M. paaiškinimus ir asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. S. paaiškinimus. Apylinkės teismas byloje padarė pagrįstą išvadą, kad D. S. psichikos būsena dar nėra pakankamai pagerėjusi ir stabili, jog ji galėtų būti gydoma ambulatoriškai, bei pagrįstai sprendė dėl būtinumo tęsti D. S. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

7. Skunde pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl D. S. taikomo gydymo trukmės, nurodant, jog aplinkybė, kad D. S. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma tik 6 mėnesius, negali būti pakankamas pagrindas jai gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Pripažinti šiuos Skundo argumentus pagrįstais, nėra pagrindo, kadangi nagrinėjamu atveju Skundžiama nutartis priimta įvertinus ne tik D. S. taikomo gydymo trukmę, tačiau ir kitų aptariamam klausimui dėl tolimesnio gydymo pobūdžio reikalingų įvertinti aplinkybių ir duomenų visumą. Iš apygardos teismui pateiktos bylos matyti, kad stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje D. S. taikomas nuo 2025 m. birželio 25 d. (b. l. 2, 3). Apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovo P. M. paaiškinimus, kad D. S. ne tik nepripažįsta savo ligos, tačiau jai taikomas medikamentinis gydymas buvo koreguotas ir yra nusistovėjęs tik paskutinius 3 mėnesius. Svarbu įvertinti ir Komisijos medicininės apžiūros 2025 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kad D. S. savo psichikos ligos nepripažįsta, išlieka nekritiška savo būklei, pateisina savo alkoholio vartojimą ir nors formaliai sutinka gydytis, tačiau jai taikomus vaistus vertina kaip kenkiančius jos sveikatai (b. l. 3). Be to, teismo posėdžio apylinkės teisme metu D. S. paaiškino, kad dėl jai skiriamų vaistų vartojimo ji prastai jaučiasi, jai turėtų užtekti vartoti tik vieną tabletę per dieną bei neneigė ir aplinkybės, kad ji patiria savo būsenos paūmėjimus. Šių nurodytų duomenų ir aplinkybių visuma patvirtina, kad gydymas D. S. būtinas. Svarbu įvertinti ir Komisijos medicininės apžiūros 2025 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą aplinkybę, jog D. S. psichikos būsena per stebėjimo laikotarpį išlieka nepakankami stabili. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą D. S. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

8. Priešingos išvados daryti neleidžia ir Skundo argumentai, kad D. S. susitaikė su savo motina, kuri neprieštarauja, kad D. S. grįžtų gyventi su ja. Apylinkės teismas Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį, kad D. S. grįžtų į aplinką, kurioje ji smurtavo prieš savo motiną. Svarbu įvertinti ir Komisijos medicininės apžiūros 2025 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kad D. S. psichikos liga buvo diagnozuota daug metų, tačiau ji nesigydė, vengė lankytis pas gydytojus, ligai paūmėjus tampa sujaudinta, neadekvataus elgesio, agresyvi, jau kelis kartus yra smurtavusi prieš garbaus amžiaus motiną, dėl to kelis kartus gydyta LSMU KL psichiatrijos stacionare (b. l. 3), iki gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ji piktnaudžiaudavo alkoholiu. Akivaizdu, jog apminėti duomenys nurodo į tai, jog šiuo metu išlieka rizika, kad būdama nuolatos neprižiūrimoje aplinkoje, D. S. gali nevartoti jai paskirtų vaistų. Paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pasiektų jai keliamus tikslus, atsižvelgiant į pačios D. S. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl jai diagnozuotos ligos.

9. Komisijos medicininės apžiūros 2025 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie D. S. psichikos sveikatos būseną jos stebėjimo laikotarpiu, kuriuos įvertino ir apylinkės teismas, bei visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę D. S. psichikos sveikatos būklę neleidžia daryti išvados nei apie jos socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jos gydymas švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jai pačiai, nei aplinkiniams. Nuo D. S. gydymo pradžios 2025 m. birželio 25 d. iki šioje byloje pateiktos gydytojų komisijos išvados nebuvo praėjęs 6 mėnesių laikotarpis, o D. S. psichinė būklė išlieka nepakankamai stabili. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą D. S. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl Skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvadą, jog Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti Skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. S. gynėjo Irmanto Ruželės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.