- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- e2-437-598/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02121-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Ieškovas
- J. O.
- Atsakovas
- V. O.
- Advokatai
- Olita Remeikė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. O. patikslintą ieškinį atsakovui V. O., tretiesiems asmenims (kreditoriams) (duomenys neskelbtini) AB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1996-06-22 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 112), dėl atsakovo kaltės; palikti šalims santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos; 2005-04-14 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-140 pagrindu J. O. vardu įgytą turtą – žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą garažą, pastatą tvartą, kitus inžinerinius kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini)., po santuokos nutraukimo palikti asmeninėje J. O. nuosavybėje; V. O. vardu įgytus du žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)., po santuokos nutraukimo palikti asmeninėje V. O. nuosavybėje; V. O. vardu įregistruotas dvi transporto priemones po santuokos nutraukimo palikti asmeninėje V. O. nuosavybėje; prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) AB (buvusiam – AB (duomenys neskelbtini)) palikti bendra (solidaria) šalių prievole, nustatant, kad J. O. asmeniškai mokės įmokas pagal kreditavimo sutartį, o jei kreditorius ar antstolis išieškotų lėšas iš V. O. pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, V. O. turėtų regreso teisę išieškotos sumos dalyje į J. O.; prievoles kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ palikti vykdyti atsakovui asmeniškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad beveik visą laiką po santuokos sudarymo atsakovas dirbo ir gyveno užsienyje – Ispanijoje, Vokietijoje (kur gyvena iki šiol), grįždavo 2-3 kartus per metus porai savaičių ir vėl išvykdavo. Atsakovas pradžioje siuntė lėšas vaikų išlaikymui, bendravo su šeima telefonu, per „Skype“. Ieškovė kelis kartus buvo įtarusi, kad atsakovas jai neištikimas, tačiau ji norėjo išsaugoti šeimą, todėl vis atleisdavo. Kartą gavusi didelę sąskaitą už atsakovo telefoninius pokalbius pastebėjo, kad atsakovas bendravo su vienu ir tuo pačiu numeriu iš Vokietijos į Didžiąją Britaniją. Paskambinus šiuo telefono numeriu, atsiliepė moteris, kuri pasakė, kad daug bendravo su atsakovu, tačiau jis jai buvo sakęs, kad yra nelaimingai vedęs, apie vaikus nieko neminėjo. Tą kartą ieškovės vaikai prašė suteikti atsakovui dar vieną galimybę, todėl ji atleido atsakovui dar kartą. Paskutinį kartą atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs 2016 metų rugpjūčio mėnesį, pinigų šeimai nesiuntė nuo 2016 m. spalio. Ji dirba (duomenys neskelbtini) IĮ, gaunamas darbo užmokestis apie 345 Eur. Vaikai nors ir yra pilnamečiai, tačiau niekur nedirba ir neturi pajamų, todėl ji teikia paramą ir vaikams. Dukra E. O. mokosi Kauno kolegijoje, o sūnus A. O. gyvena su ieškove, ieško darbo. Materialiai padeda brolis D. K. ir motina G. K.. 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-140 pagrindu ieškovės vardu buvo įgytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2459 ha ploto, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, vidutinė rinkos vertė 2840 Eur) bei pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 100 m2, vidutinė rinkos vertė 9010 Eur), pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 44m2, vidutinė rinkos vertė 250 Eur), pastatas tvartas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 113 m2, vidutinė rinkos vertė 488 Eur), kiti inžineriniai kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Turtas buvo įgytas bendroms šeimos reikmėms, siekiant įgyti nuosavą gyvenamąjį būstą. Buvo imta paskola, kuri jau yra išmokėta. Ieškovė po močiutės M. K. mirties buvo paveldėjusi 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kurį perleido broliui G. K. (šiuo metu yra miręs), o brolis jai sumokėjo 30 000 litų, kuriuos ji investavo į būstą. 2006-11-08 tarp V. O. ir J. O. bei AB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 369P/06 dėl 70 000 Lt (20273,40 Eur), galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026-09-30, mėnesinių įmokų suma 473,90 Lt (137,25 Eur). Atsakovas ne visuomet siųsdavo pinigus įmokoms dengti, dažniausiai įmokas mokėjo pati ieškovė, jai padėdavo brolis D. K.. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė moka paskolos įmokas išimtinai viena iš savo lėšų. Šiuo metu likusi paskolos suma sudaro 15 097,60 Eur. Jau įmokėta suma sudaro 17533,20 Eur sumą. Šiuose pastatuose yra ieškovės bei šalių vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovas gyvena užsienyje, būstu nesirūpina, nuo 2016 m. lapkričio mėn. prie įmokų mokėjimo nei kiek neprisideda, todėl ieškovė mano, kad jai turėtų būti priteistas minėtas turtas ir ji jame ir toliau galėtų gyventi su vaikais, kai jiems reikės gyvenamosios vietos. Įvertinus tai, kad atsakovui tektų du žemės sklypai, dvi transporto priemonės bei ieškovė ir toliau mokėtų įmokas kreditoriui (duomenys neskelbtini) AB, manytina, kad šalims tenkanti turto dalis būtų lygi. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo skolinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šias prievoles po santuokos turėtų vykdyti atsakovas (1 t., b. l. 122 – 127).
Teismo posėdžio metu ieškovė J. O. papildomai paaiškino, kad su atsakovu santuokoje yra beveik 22 metus. Santuokoje gimę du vaikai šiuo metu yra pilnamečiai. Maždaug prieš 17 metų atsakovas pradėjo važinėti į užsienį uždarbiauti, nes šeimai reikėjo pinigų. 15 metų atsakovas siuntė pinigų, tačiau ne nuolat ir nepastoviomis sumomis, o paskutiniuosius 2 metus finansiškai neremia. Tuo tarpu ji visą laiką dirbo ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Buvo pastebėjusi ir neištikimybės atvejų, t. y. bendravimą SMS žinutėmis su kitomis moterimis. Taip pat buvo paskambinusi moteriai, kuri bendravo su atsakovu ir kuriai jis nebuvo užsiminęs apie turimą šeimą. Atsakovas atsiprašydavo ir ji atleisdavo. Pastaruoju metu santykių su atsakovu visiškai nėra, atsakovas paskambina tik tada kai gauna pranešimą į teismą. Į Lietuvą jis grįžti nežada, nutraukė bendravimą ir su vaikais. Namui įsigyti panaudojo brolio jai duotus pinigus (30 000 litų), o namo remontui kartu su atsakovu pasiėmė paskolą. Po santuokos nutraukimo atsakovui galėtų likti du žemės sklypai ir dvi transporto priemonės. Apie kreditorinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, tai atsakovo asmeninė prievolė. Dėl atsakovo kaltės patyrė daug streso, suprastėjo sveikata. Prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos, 300 Eur advokato pagalbai apmokti, 381 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas V. O. į teismo posėdį neatvyko, šiuo metu atsakovas gyvena užsienio valstybėje ir procesiniai dokumentai atsakovui įteikti per Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamą priimančiąją instituciją. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant byloje taip pat negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Kreditorė (duomenys neskelbtini) AB pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad įsipareigojimai bankui pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį liktų solidaria sutuoktinių prievole ir neprieštarauja dėl ieškovės prašomos nustatyti solidarios prievolės bankui vykdymo tvarkos, t. y. kad prievolę faktiškai vykdys ieškovė iš savo asmeninių lėšų, tačiau abiejų sutuoktinių atsakomybė po santuokos nutraukimo liks solidari. Neprieštarauja dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (1 t., b. l. 59-60, 144-145).
Kreditorė UAB (duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo skola būtų pripažinta atsakovo V. O. asmenine prievole, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (1 t., b. l. 111). Per teismo nustatytą terminą kreditorė AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Liudytoja R. S. parodė, kad yra ieškovės kolegė, kartu dirba 11 metų, bendrauja su ieškove kiekvieną dieną, todėl žino, kad ieškovė su atsakovu nepalaiko jokio ryšio. Ieškovė yra ne kartą sakiusi, kad atsakovas šeimos materialiai neremia. Taip pat ji buvo kartu su ieškove, kai ji kalbėjosi telefonu su atsakovo drauge.
Liudytojas G. K. parodė, kad yra ieškovės sūnėnas ir gyvena tame pačiame miestelyje. Atsakovui pradėjus dirbti užsienyje jis grįždavo tik per atostogas. Pastaruosius 2 metus atsakovo nematė. Iš ieškovės ir kitų šeimos narių žino, kad ieškovė nepalaiko ryšių su atsakovu. Atsakovas šeimos materialiai neremia, ieškovė viena moka kreditus ir remia vaikus. Neištikimybės fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti. Jo miręs tėvas pirko iš ieškovės butą, o pinigai už tą butą buvo panaudoti ieškovės šeimos būsto remontui. Ieškovei padeda materialiai.
Liudytojas D. K. parodė, kad yra ieškovės brolis. Atsakovas jau seniai važiuoja dirbti į užsienį, tačiau ieškovė ilgą laiką nesiskundė, kad kažkas yra blogai. Apie 2 metus atsakovas negrįžta namo ir nesurūpina šeima. Ieškovei materialiai padeda jis ir motina. Apie atsakovo neištikimybę nieko konkretaus pasakyti negali. Žino, kad ieškovė jo broliui G. K. buvo pardavusi butą.
Liudytoja E. O. parodė, kad yra ieškovės ir atsakovo dukra. Prieš 2 metus tėtis V. O. dirbdamas užsienyje nustojo bendrauti, atsiribojo nuo šeimos. Per pastaruosius 2 metus jai asmeniškai atsakovas buvo atsiuntęs 500 Eur už mokslą, kadangi ji mokosi Kauno kolegijoje. Materialiai jai padeda dėdė D. K. ir močiutė. Mano, kad atsakovas nenori bendrauti su šeima, kadangi ir ji ir motina J. O. bandė rašyti, tačiau iš atsakovo nėra jokio grįžtamojo ryšio. Daugiau nei prieš 2 metus buvo radusi atsakovo telefone susirašinėjimus su moterimis, žinučių turinio neprisimena. Tada atsakovas jai paaiškino, kad jis bendrauja su moterimi, kuri jam yra kaip psichologė.
Liudytoja G. K. parodė, kad yra ieškovės mama. Atsakovas jau apie 2 metus negrįžta namo, visą tą laiką neremia šeimos. Ji padeda dukrai materialiai. Mano, kad atsakovas yra neištikimas, nors jokių įrodymų neturi.
Trečiųjų asmenų (kreditorių) (duomenys neskelbtini) AB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėjama trečiųjų asmenų (kreditorių) atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Remiantis ieškovės, jos atstovės, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1996-06-22 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 112). Šalių santuokoje gimę du vaikai E. O. ir A. O. šiuo metu yra pilnamečiai. 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-140 pagrindu ieškovė savo vardu įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šio būsto įsigijimui buvo imta paskola, kuri jau yra išmokėta. Be to, ieškovė į šį būstą investavo 30 000 Lt, kadangi 2000-02-04 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 2-524 paveldėtą dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) perleido broliui G. K., o jis jai davė 30 000 litų. Vėliau remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, šis butas 2017-05-17 dovanojimo sutartimi buvo perleistas ieškovės brolio G. K. sūnui G. K.. 2006-11-08 tarp sutuoktinių ir AB DNB banko (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) AB) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 369P/06 dėl 70 000 Lt (20273,40 Eur) kredito suteikimo, kuriuos šeima investavo į būsto remontą (1 t., b. l. 20-32). (duomenys neskelbtini) AB duomenimis, negrąžinto kredito likutis 2017-08-23 dienai buvo 11 280,48 Eur (1 t., b. l. 144-145). Atsakovo V. O. vardu įregistruoti du žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 40-43) , esantys adresu (duomenys neskelbtini)., bei dvi transporto priemonės Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Bazaltas 1, 075A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51). Atsakovas jau apie septyniolika metų dirba užsienio šalyse, grįžta du – tris kartus per mus porai savaičių. Anksčiau remdavo šeimą materialiai, tačiau pastaruosius du metus su šeima nebendrauja, materialiai jos neremia, nepadeda dengti kredito, namo negrįžta.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu kartu su atsakovu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė dirba ir gyvena Lietuvoje, o atsakovas šiuo metu dirba ir gyvena Vokietijoje. Ieškovė mano, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis du metus neremia šeimos materialiai, nebendrauja su ieškove, negrįžta namo. Mano, kad atsakovas yra neištikimas ir turi kitą moterį, kadangi ji jau ir anksčiau yra atleidusi atsakovui dėl galimos neištikimybės. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir atsisakė savo teisės būti išklausytam prieš teismą.
Pažymėtina, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 3.60 str. 3 d.). Šiuo atveju ieškovei pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Ieškovė nurodė, kad įtaria, jog atsakovas buvo jai neištikimas, tačiau jokių sutuoktinio neištikimybę patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų galimi samprotavimai taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad aplinkybės dėl atsakovo neištikimybės neįrodytos ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neištikimybę CK 3.60 straipsnio 3 dalies prasme.
Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog sutuoktinis V. O. jau du metus finansiškai neremia šeimos, nepadeda vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negrįžta namo, nebendrauja ne tik su ieškove, tačiau ir su vaikais, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S., G. K., D. K., E. O., G. K.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas anksčiau nors ir dirbdavo užsienyje, tačiau prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo materialiai, o pastaruosius du metus negrįžta namo, šeimos neremia ir visiškai atsiribojo nuo sutuoktinės ir vaikų. Ieškovei dengti kreditą, paremti nedirbančius pilnamečius vaikus materialiai padeda brolis D. K. ir motina G. K.. Sutuoktinių dukra E. O. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė J. O. stengėsi palaikyti ryšį su atsakovu, tačiau jis visiškai atsiribojo nuo šeimos. Nurodė, kad atsakovas vieną kartą asmeniškai jai buvo pervedęs 500 Eur kaip įmoką už mokamas studijas Kauno kolegijoje, o kitus kartus įmoką padėjo sumokėti ieškovės mama ir brolis.
Taigi, bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktinių ryšiai faktiškai nutrūko atsakovui V. O. palikus šeimą. Konstatuoti, kad dėl santuokos iširimo buvo ir ieškovės kaltė, kad ji nedėjo pastangų santuokai išsaugoti, šiuo atveju nėra pagrindo. Atsakovas, žinodamas apie ieškovės pareikštus reikalavimus, nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad nesirūpinimas šeima suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat nepateikė jokių duomenų ir įrodymų apie galimą ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo. Pripažinus, kad su vieno sutuoktinio kaltės prezumpcija susiję faktai įrodyti ir prezumpcija pasitvirtino bei nenustačius kito sutuoktinio įstatyme įtvirtintų pareigų pažeidimo (kaltės), teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. O. kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Ieškovė pageidauja pasilikti santuokoje turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – O, o atsakovui prigimtinė pavardė – O (CK 3.69 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. O. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi atsakovas buvo nelojalus šeimai, ieškovė ne kartą bandė išsaugoti santuoką, dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų suprastėjo ieškovės sveikata.
CK 3.70 straipsnyje reglamentuojami santuokos, nutrauktos CK 3.60 straipsnio pagrindu – dėl vieno sutuoktinio kaltės, materialieji turtiniai ir neturtiniai teisiniai padariniai kaip atsakomybės kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui taikymas ir kartu kaip tam tikros satisfakcijos nekaltam dėl to sutuoktiniui suteikimas. Vienas tokių padarinių – kito sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2008). Ieškovė jai padarytos neturtinės žalos faktą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad po to, kai atsakovas paliko šeimą, ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, kadangi ne kartą stengėsi išsaugoti šeimą. Todėl nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. O. kaltės – nesirūpinimo šeima daugiau kaip vienerius metus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti patenkintas. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į santuokos trukmę, laiko tarpą, kai ieškovas ir atsakovė, būdami santuokoje, paskutinius metus faktiškai gyveno atskirai, šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalys kitų išlaikytinių neturi, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ši suma teismo vertinimu atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.
Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sutuoktiniui ar turtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys santuokos metu 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-140 pagrindu J. O. vardu įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2459 ha ploto, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, vidutinė rinkos vertė 2840 Eur) (1 t., b. l. 44), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 100 m2, vidutinė rinkos vertė 9010 Eur) (1 t., b. l. 45), pastatą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 44m2, vidutinė rinkos vertė 250 Eur) (1 t., b. l. 46), pastatą tvartą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas 113 m2, vidutinė rinkos vertė 488 Eur) (1 t., b. l. 47), kitus inžinerinius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo V. O. vardu 2002 m. santuokoje įgytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1800 ha ploto, žemės ūkio paskirties, vidutinė rinkos vertė 2640 Eur) (1 t., b. l. 40-41, 48), adresu (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, žemės ūkio paskirties, vidutinė rinkos vertė 691 Eur) (1 t., b. l. 42-43, 49), adresu (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad J. O. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (1 t., b. l. 50), o V. O. vardu įregistruotos transporto priemonės Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė Emprekis duomenimis 6600 Eur (1 t., b. l. 52), bei bazaltas 1, 075A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 7 (1 t., b. l. 51).
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-20 nutartis Nr. 3K-3-220/2007; 2009-12-11 nutartis Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
Pažymėtina, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis Nr. 3K-3-517/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė J. O. prašo jai priteisti 2005-04-14 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-140 pagrindu jos vardu registruotą žemės sklypą, pastatą gyvenamąjį namą ir kitus statinius (vertė bylos duomenimis – 12 588 Eur), be kita ko nustatant, kad ieškovė ir toliau iš savo asmeninių lėšų vykdys įsipareigojimus Luminor Bank AB pagal 2006-11-08 tarp šalių sudarytą kreditavimo sutartį (ieškovės ir atsakovo prievolė solidari), o atsakovo asmeninėje nuosavybėje palikti jo vardu registruotus du žemės sklypus ir dvi transporto priemones (vertė bylos duomenimis – 9931 Eur, byloje nėra duomenų apie bazaltas 1, 075A, valst. Nr. BP 159, vertę). Ieškovė šį savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovui septyniolika metų dirbant užsienyje ji rūpinosi šiuo turtu, prižiūrėjo, išlaikė jį, kadangi atsakovas šeimą materialiai remdavo ne nuolat ir ne pastoviomis lėšomis. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. ieškovė moka paskolą būsto remontui išimtinai viena iš savo asmeninių lėšų ir ateityje įmokas dengs iš savo lėšų, be to, moka ir kitus mokesčius. Minėtame gyvenamajame name yra jos ir vaikų gyvenamoji vieta, kadangi pilnametis sūnus A. O. šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Be to, pasak ieškovės, ji į šį būstą investavo 30 000 litų, kuriuos jai davė brolis G. K. kai ji perleido jam paveldėjimo teise 2000 m. įgytą dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) Nors šis sandoris nebuvo oficialiai įregistruotas, tačiau be ieškovės paaiškinimų šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. K. bei G. K. sūnus G. K.. Vertinant tai, darytina išvada, kad ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie didesnės bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sukūrimo. Vertintina ir tai, kad atsakovas žinodamas apie vykstantį procesą nepateikė jokių savo siūlymų dėl turto padalijimo būdų.
Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės išsakytais paaiškinimais, liudytojų parodymais, pripažintina, kad ieškovės J. O. siūlomas nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra nežymus, ieškovės nurodytas turto padalijimo būdas nepažeidžia šalių interesų, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje ir yra proporcingas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Ieškovė nurodė, kad šalys turi prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) AB pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, o atsakovas V. O. turi įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovo įsipareigojimai kreditorėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) AB palikti bendra (solidaria) šalių prievole, nustatant, kad J. O. asmeniškai mokės įmokas pagal kreditavimo sutartį, o jei kreditorius ar antstolis išieškotų lėšas iš V. O. pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, V. O. turėtų regreso teisę išieškotos sumos dalyje į J. O..
Kreditorius (duomenys neskelbtini) AB sutiko su patikslintu ieškiniu ir santuokos nutraukimo pasekmėms neprieštaravo. Nurodė, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos ir nedalinamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Kreditorius taip pat neprieštarauja dėl ieškovės prašomos nustatyti solidarios prievolės bankui vykdymo tvarkos, t. y. jog prievolę faktiškai vykdys ieškovė J. O., tačiau abiejų kredito gavėjų atsakomybė prieš kreditorių bus solidari (1 t., b. l. 144-146).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad pagal skolų portfelio – pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė reikalavimo teisę iš AB „(duomenys neskelbtini)“ į V. O. vardu susidariusią skolą (2018-01-19 duomenimis skolos likutis 410,61 Eur (1 t., b. l. 111), todėl neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo skola išliktų V. O. asmenine prievole.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo įsipareigojimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-03-09 skolų portfelio – pardavimo sutartimi Nr. 2017-00003 reikalavimo teisė į V. O. vardu susidariusią skolą perimta iš AB „(duomenys neskelbtini)“) buvo sudaryti šeimos interesams tenkinti, atsakovo įsipareigojimai minėtai kreditorei po santuokos nutraukimo laikytini asmenine atsakovo V. O. prievole. Tuo tarpu vertinant tai, kad ieškovė J. O. jau nuo 2016 m. lapkričio mėn. moka (duomenys neskelbtini) AB įmokas išimtinai viena iš savo lėšų, bei atsižvelgiant į kreditorės (duomenys neskelbtini) AB atsiliepime nurodytas aplinkybes, prievolė kreditorei (duomenys neskelbtini) AB paliktina bendra (solidaria) šalių prievole, nustatant, kad J. O. asmeniškai mokės įmokas pagal kreditavimo sutartį, o jei kreditorius ar antstolis išieškotų lėšas iš V. O. pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, V. O. turėtų regreso teisę išieškotos sumos dalyje į J. O..
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 381 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 10, 65) ir 300 Eur – už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 9, 10), iš viso – 681 Eur. Byloje yra pateiktas ieškovės atstovės prašymas priteisti iš atsakovo 300 Eur už suteiktas ieškovei teisines paslaugas ir pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Vertinant tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 681 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Iš atsakovo valstybei priteistina 34,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti.
Santuoką, įregistruotą 1996-06-22 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 112), tarp J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo V. O. kaltės.
Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „O“, moteriai – „O“.
Priteisti iš atsakovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemones Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) bei bazaltą 1, 075A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad prievolė kreditoriui (duomenys neskelbtini) AB, kodas (duomenys neskelbtini), pagal su ieškove J. O. ir atsakovu V. O. sudarytą 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, yra solidari J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė ir po santuokos nutraukimo ši prievolė lieka solidaria. Nustatyti, kad J. O. asmeniškai mokės įmokas pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, o jei kreditorius ar antstolis išieškotų lėšas iš V. O. pagal 2006-11-08 kreditavimo sutartį Nr. 369P/06, V. O. turėtų regreso teisę išieškotos sumos dalyje į J. O..
Nustatyti, kad prievolė kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2017-03-09 skolų portfelio – pardavimo sutartimi Nr. 2017-00003 perėmė reikalavimo teisę į V. O. vardu susidariusią skolą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka atsakovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.
Priteisti iš atsakovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 681 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 34,22 Eur (trisdešimt keturis eurus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą ir Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.