Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-16 · Administracinė byla Nr. AS-143-832-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
AS-143-832-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01322-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
J. B.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143-832/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01322-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui dėl įsakymų, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. B. (toliau – pareiškėja) 2011 m. birželio 16 d. skundu, kurį 2011 m. rugpjūčio 17 d. ir 2011 m. rugpjūčio 23 d. patikslino, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus (toliau – Šiaulių žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. Ž31-155 „Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-2640 „Dėl asmenų, pageidaujančių susigrąžinti žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kuria pakeistas Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-2640 priedas, išbraukiant 1 eilutę; 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-49 ,,Dėl J. B. atstovaujančio A. B. skundų išnagrinėjimo“; 3) panaikinti atsakovo Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-555 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 1.1 punkto dalį, kuria patvirtintame (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jai nėra suformuotos žemės sklypo ribos, jų plotas, ir 1.3 punkto dalį, kuria patvirtintame (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ji yra nurodyta išbrauktų asmenų sąraše; 4) įpareigoti atsakovą Šiaulių žemėtvarkos skyrių perduoti jai nuosavybėn rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvame žemės fonde 2010 m. gegužės 27 d. jos pasirinktus žemės sklypus pagal Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-2640 patvirtintą Asmenų, pageidaujančių susigrąžinti žemę, gauti nuosavybėn neatlygintinai valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą dėl 0,36 ha trūkstamo ploto žemės sklypo suprojektavimo.

Pareiškėja 2011 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo, be paminėtų reikalavimų, prašė panaikinti atsakovo Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022 ,,Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir kadastro rodiklių pakeitimo (duomenys neskelbtini) rajone“ pakeitimo“, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Šiaulių žemėtvarkos skyriui atlikti administracines procedūras, suteikiant žemės sklypus, kurie buvo skirti, perduodant juos jai pagal Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. V-2640, tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėja nurodė, kad apie skundžiamą administracinį aktą nustatyta tvarka nebuvo informuota, jis nebuvo įteiktas laiku. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo šio akto įteikimo jos atstovui dieną – anksčiausiai 2011 m. rugpjūčio 22 d. Teismui nustačius, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, turėtų būti pripažinta, jog tai įvyko dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Ji buvo klaidinama, susidarė iliuzija ir teisėti lūkesčiai, kad jai bus suteikti būtent tokio dydžio ir toje vietovėje žemės sklypai, kaip ir buvo pamatuoti atsakovo atstovų patvirtinti. Pažymėjo, jog atsakovas Šiaulių žemėtvarkos skyrius atlieka veiksmus, susijusius su jai suteiktų žemės sklypų perdavimu. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, šio atsakovo priimami sprendimai neišvengiamai turės būti ginčijami teismine tvarka, tuo įtvirtinant, kad dėl jau pareikštų reikalavimų galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022 ir nepatenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 71 str. 1, 4 d., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartimis pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti reikalavimai, išskyrus reikalavimą panaikinti atsakovo Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022, yra priimti teismo žinion, todėl šioje nutartyje dėl šios skundo dalies nebepasisakė. Teismas nustatė, kad Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022 buvo išsiųstas 2011 m. gegužės 20 d. kartu su Šiaulių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.45.)-1406 „Dėl informacijos ir įsakymo pateikimo“ paštu registruotu laišku (registro Nr. RN267522812LT) pareiškėjos įgaliotam asmeniui A. B. (pagal 2007 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojimą Nr. 2963), adresu: (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo kopija buvo pridėta ir prie Nacionalinės žemės tarnybos teismui pateikto 2011 m. liepos 22 d. atsiliepimo Nr. 31SD-(14.31.9.)-2070 į 2011 m. birželio 14 d. pareiškėjos skundą. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi. Teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido patikslinto skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl patikslintą skundą atsisakė priimti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą, tačiau kartu su skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 2 d.). Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje pareiškėja anksčiau buvo pateikusi prašymą taikyti tokias pat reikalavimo užtikrinimo priemones. 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis teismas pareiškėjos prašymo nepatenkino. Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodo iš esmės identiškus motyvus, kuriuos 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis teismas, spręsdamas ankstesnį pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, laikė nepagrįstais ir nepakankamais pareiškėjos prašymui patenkinti. Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008). Taigi tai, kad paminėti žemės sklypai gali būti perleisti tretiesiems asmenims administracinių aktų ir sutarčių pagrindu, kuriuos tektų ginčyti teisme, tai sąlygotų naujus teisminius ginčus, ir tuo atveju, jeigu atsakovas sudarytų sutartis su trečiaisiais asmenimis, tektų pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl sutarčių panaikinimo bendrosios kompetencijos teisme, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo teigti, jog atsakovas siektų atlikti kokius nors veiksmus, dėl kurių galėtų pasunkėti ir pasidaryti negalimas teismo sprendimo pareiškėjos skundo tenkinimo atveju vykdymas. Prašyme nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas, kaip nurodyta ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, yra užkirsti kelią teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui arba negalėjimui jį vykdyti.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti atsakovui Šiaulių žemėtvarkos skyriui atlikti administracines procedūras, suteikiant žemės sklypus, kurie buvo skirti, perduodant juos jai pagal Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. V-2640, tretiesiems asmenims iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje; 2) panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022 ,,Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir kadastro rodiklių pakeitimo (duomenys neskelbtini) rajone“ pakeitimo“, ir perduoti šį klausimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apie skundžiamą administracinį aktą nustatyta tvarka nebuvo informuota, jis nebuvo jai įteiktas. Nenustatyta ir nepatikrinta aplinkybė, ar registruotą laišką kartu su skundžiamu aktu gavo būtent jos įgaliotas asmuo A. B. Pašte A. B. buvo pateikta žodinė informacija, kad jam adresuotą registruotą laišką kartu su pašto korespondencija, adresuota individualiai įmonei, atsiėmė individualios įmonės „Anara“ darbuotoja. 2011 m. rugsėjo 14 d. patikslinto skundo pateikimo teismui metu A. B. ginčijamas įsakymas nebuvo įteiktas, tačiau, susipažinus su teismui papildomai pateikta medžiaga, paaiškėjo šio įsakymo turinys ir tapo aišku, jog jis gali sukelti jai teisines pasekmes. Aplinkybė, jog data, kai ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą, anksčiausiai yra 2011 m. rugpjūčio 22 d., nebuvo paneigta. Atstovas į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto individualaus akto apskundimo termino. Teismas neteisingai nustatė sužinojimo apie pažeistą jos teisę atsiradimo momentą. Atsakovo Šiaulių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 22 d. atsiliepimo priede nurodomas skundžiamas aktas buvo teikiamas tik teismui, o ne asmeniškai jai ar jos įgaliotam asmeniui. Toks skundžiamo akto pateikimo būdas nėra pakankamai informatyvus, leidžiantis jai pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą. Atstovas nurodė, kad, teismui pripažinus, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas. Todėl teismo išvada, jog neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, taip pat yra nepagrįsta.

2. Po skundžiamų aktų priėmimo atsakovas Šiaulių žemėtvarkos skyrius ginčo žemės sklypuose tęsia (teisės aktų nustatyta tvarka turi tęsti) nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Išbraukus ją iš asmenų, pageidaujančių gauti žemę kaip kompensaciją, sąrašo, atsakovui Šiaulių žemėtvarkos skyriui nebėra kliūčių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams procedūras. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukeltų didelę žalą, kurios atitaisymas būtų sudėtingas (ar neįmanomas). Teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepagrįsta ir neteisėta, jos motyvuojamoji dalis neatitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba ir Šiaulių žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Teismas atsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir, priimdamas nutartį, pagrįstai pasisakė, kad pareiškėja savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog paminėti žemės sklypai gali būti perleidžiami tretiesiems asmenims administracinių aktų ar sutarčių pagrindu, kuriuos tektų ginčyti teisme; pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu išvengti galimų naujų teisminių procesų.

2. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, terminas pareiškėjos patikslinto skundo padavimo dieną Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymui Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022 ginčyti buvo pasibaigęs, skaičiuojant nuo pranešimo apie aktą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o prašymas pratęsti terminą skundui paduoti nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1022 ,,Dėl Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo ir kadastro rodiklių pakeitimo (duomenys neskelbtini) rajone“ pakeitimo“ panaikinimo paduoti, be kita ko, nustatęs, jog skundžiamas aktas pareiškėjos įgaliotam atstovui buvo išsiųstas registruotu laišku. Tačiau ginčijamo akto išsiuntimo faktas savaime neleidžia daryti išvados, jog kreipimosi į teismą terminas praleistas. Yra būtina nustatyti, ar adresatas gavo skundžiamą aktą. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neišsiaiškino, o pagal byloje esančius duomenis negalima neabejotinai konstatuoti, kad skundžiamas aktas tikrai įteiktas pareiškėjos įgaliotam atstovui. Iš bylos matyti, jog registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN267522812LT, adresuota A. B., (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 26 d. įteikta sekretorei G. S. (T 2, b. l. 52). Svarbu išsiaiškinti tokio įteikimo reikšmę. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Tačiau su šia išvada negalima sutikti, nes pareiškėja, pateikdama patikslintą skundą, nurodė, jog, teismui nustačius, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, turėtų būti pripažinta, jog tai įvyko dėl svarbių priežasčių, išdėstė tokias priežastis (T 2, b. l. 30–31). Tai leidžia manyti, jog pareiškėja, nors tinkamai nesuformulavo prašymo dėl termino atnaujinimo, iš esmės siekia, kad terminas būtų atnaujintas. Tačiau ji aiškiai turėtų išreikšti savo valią.

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalis atsisakyti priimti patikslintą skundą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina ir patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalies, kuria nepatenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pareiškėja siekia uždrausti atsakovui Šiaulių žemėtvarkos skyriui atlikti administracines procedūras, suteikiant jos pasirinktus žemės sklypus tretiesiems asmenims, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja anksčiau buvo pateikusi prašymus taikyti tokią pat reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuriuose nurodė iš esmės identiškus kaip ir šiuo atveju motyvus, kuriuos Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis (nebuvo apskųstos apeliacine tvarka) (T 1, b. l. 159–160, 191–193) laikė nepagrįstais ir nepakankamais prašymams patenkinti. Naujų aplinkybių, kurios būtų aiškiai pagrįstas pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėja nepateikė.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalis nepatenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, panaikinti ir perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas