Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu jam prisiartinti prie A. M. ir bendrauti su ja;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą A. M. ir A. S..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu jam prisiartinti prie A. M. ir bendrauti su ja, bei įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą A. M. ir A. S..

Priteista iš R. M. A. M. 2470 Lt ( 715,36 Eur) turtinei ir 300 Lt (86,88 Eur) neturtinei žalai atlyginti, bei priteista iš R. M. A. S. 5238,77 Lt (1517,25 Eur) turtinei ir 350 Lt (101,37 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos mėn. 14 d. nuo 04.00 val. iki 06.30 val., A. S. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, konflikto su buvusia žmona A. M. metu, ant jos pylė šampaną, degtinę, metė į A. M. tuščią šampano butelį, pataikydamas jai į kojas, nuplėšė nuo kaklo grandinėlę, o nuo rankos – auksinę apyrankę 1800 Lt vertės, kurią nepataisomai sugadino, perlaužė A. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ – 400 Lt vertės, kurį nepataisomai sugadino, sugriebęs sėdinčiai A. M. už plaukų, atlošęs galvą, jai ant veido pylė šampaną, degtinę, kumščiu sudavė du kartus į dešinį skruostą, nuplėšė ant sienos kabojusius du fotonuotraukų rėmelius, kuriuos sudaužė ir sulaužė, sudaužė vazą, dvi lėkštes, puodelį, dvi stiklines – taip sunaikino svetimą A. S. priklausantį turtą bendros 150 Lt vertės, nuplėšė hole stovėjusios komodos dureles, ištraukė stalčius ir juos daužė, A. M. paprašius taip nesielgti, jis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieninę spintą ir ją sugadino, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, svetainėje nuo sekcijos lentynos ranka nušlavė kvepalų buteliukus, du kvepalų buteliukus „Versace“ ir „Elizabet Arden“ pakėlė nuo grindų ir metė juos į sieną, taip juos sudaužydamas ir padarydamas A. M. 250 Lt turtinę žalą, numetė ant grindų ir nepataisomai sugadino A. S. priklausantį turtą – audio-video centrą KRF-V5200 D „Kenwood“ 500 Lt vertės bei trenkdamas kumščiu į televizorių „Samsung“, jį nepataisomai sugadino ir padarė A. S. 2000 Lt turtinę žalą, numetė ant grindų ir sugadino A. S. priklausantį DVD grotuvą VIDO, A. M. paprašius taip nesielgti, jis ne mažiau dviejų kartų jai įspyrė į koją, nuėjęs į miegamąjį užšoko ant dvigulės lovos ir šokinėjo kol lova sulūžo, išlupo miegamojo spintos duris, taip sugadino A. S. priklausantį turtą, suplėšė nukentėjusiosios 20 Lt vertės naktinius marškinius, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, abiejuose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdindamas kakle, kairiame petyje bei tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. S. 2650 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai A. M. – 2470 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis R. M. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-24 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį.

Nurodo, kad teismų praktikoje taikant įstatymo normas laikomasi nuostatos, kad nuosprendis laikomas pagrįstu tada, kai jame padarytos išvados pagrindžiamos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje kaltinamojo kaltė grindžiama tik nenuosekliais nukentėjusiųjų, t. y. kaltinamajam neigiamu proceso rezultatu suinteresuotų asmenų parodymais, bei kaltinamajame akte išdėstytais netiesioginiais įrodymais, teismas visiškai neatsižvelgė į nuoseklius apelianto parodymus ir tokia teismo pozicija pažeidžia įstatyme įtvirtintą įrodymų pakankamumo reikalavimą.

Teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusioji įvykio metu sirgo depresija, piktnaudžiavo alkoholiu, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje ir todėl jos liga galėjo paveikti suvokimą apie įvykius, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Be to, nukentėjusioji galėjo elgtis ne visai teisėtai ir neadekvačiai vertinti situaciją dėl tuo metu neseniai įvykusio jų skyrybų proceso.

Teigia, kad mobiliojo telefono prisijungimas prie atitinkamos celės nepatvirtina fakto, jog jis visą operatoriaus nurodytą laikotarpį buvo nukentėjusiosios bute, be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti specialisto išvada taip pat nepatvirtina, jog būtent jis sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, nes jei jis kaltinime nurodytą laikotarpį būtų smurtavęs nukentėjusios atžvilgiu, kaimynai neabejotinai būtų iškvietę policijos pareigūnus. Mano, kad šiuo atveju remtis tik prielaida ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo pagrindo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorės atmesti. Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl R. M. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių, nuteistojo manymu, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, be to, nukentėjusiosios A. M. parodymai nebuvo nuoseklūs ir jais neturėjo būti vadovaujamasi priimant jį apkaltinamąjį nuosprendį atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji prieš įvykį dėl neseniai įvykusio jų skyrybų proceso sirgo depresija, piktnaudžiavo alkoholiu, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutenka.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas priimdamas sprendimą savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas arba teismas, kurio žinioje yra byla. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog teismo išvados skundžiamame nuosprendyje dėl R. M. kaltės motyvuotos, pagrįstos išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. padarė jam inkriminuotas veikas. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai išdėstė sprendimo motyvus, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

A. M. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant R. M. skundą apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kaltinime nurodytu metu R. M. atvykęs į jos tėvui A. S. priklausantį butą, kuriame ji gyveno, jos atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, bei sugadino kaltinime nurodytą turtą. Savo parodymus nuketėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Šiuos nukentėjusios parodymus visiškai patvirtina nukentėjusiojo A. S. parodymai apie tai, kad apeliantas netrukus po įvykio skambinęs aiškino, kad jam (nukentėjusiajam) atsitiks tas pats, kas atsitiko jo dukrai, po ko nukentėjęs išsigandęs ir neprisiskambindamas dukrai nuvykęs į butą rado sugadintus daiktus, o vėliau iš dukros sužinojo, kad minimus daiktus suniokojo ir ją sumušė R. M.. 2013 m. liepos 14 d. dieną įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bute išversti ir sulaužyti kaltinime nurodyti daiktai, apie kuriuos apklausoje nurodė nukentėjusioji. Byloje UAB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vartotojas (R. M.) 2013 m. liepos 14 d. laikotarpyje nuo 04.16 iki 06.22 val. jungėsi prie telekomunikacijų operatoriaus bokšto celės (duomenys neskelbtini), kurio veikimo vieta (duomenys neskelbtini) . Specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiai padaryti sužalojimai atitinka jos nurodomų sužalojimų padarymo aplinkybes, pobūdį ir laiką, todėl apelianto skundo argumentai, kad jis neatliko nusikalstamų veiksmų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, byloje esančių įrodymų viseto kontekste yra akivaizdžiai deklaratyvūs, vertintini siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors apeliantas skunde reiškia abejones dėl A. M. parodymų patikimumo nurodydamas, kad dėl jos psichinės sveikatos būklės jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai, teismo posėdyje apklaususiai šią nukentėjusiąją nekilo abejonių, kad A. M. parodymai dėl jos sveikatos būklės turėtų būti vertinami kaip verčiantys abejoti jų objektyvumu ir patikimumu. Be to, pirmos instancijos teismas, priimdamas R. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne tik A. M. ir A. S. parodymais, bet byloje surinktų įrodymų visetu. Aplinkybės, kad tarp jo ir buvusios sutuoktinės apeliantui atvykus į jos namus įvyko konfliktas, neneigė ir pats apeliantas, o faktą, kad A. M. atžvilgiu jis vartojo fizinį smurtą, bei sugadino kaltinime nurodytą turtą, patvirtina aukščiau aptartų įrodymų visetas. Šiame kontekste nukentėjusiosios A. M. nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamo konflikto metu aplinkinių butų gyventojų nebuvo namuose ir dėl to jie negirdėjo konflikto, nėra paneigti jokiais įrodymais, todėl šiais A. M. parodymais netikėti kolegija neturi jokio pagrindo.

Tokiu būdu apelianto teiginiai dėl tariamo jo nekaltumo prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir priešingai nei nurodoma skunde, yra paneigti byloje esančių ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Jo kaltė padarius kaltinime inkriminuotą veiką yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, todėl jo apeliacinis skundas dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Pirmiausia, byloje nėra jokių įrodymų, kad pinigus A. S. A. M. buvo padovanojęs, t.y. perdavęs pinigus A. M. nuosavybėn ir kad daiktus A. M. už tuos pinigus įgijo kaip savo asmeninę, o ne A. S. nuosavybę, juo labiau, kad tarp A. S. ir A. M. ginčo dėl daiktų nuosavybės nėra, be to, A. M. pretenzijų dėl daiktų, dėl kurių sugadinimo ir sunaikinimo civilinį ieškinį reiškia A. S., apeliantui nereiškia ir, šios bylos kontekste svarbiausia, kad sugadinto ar sunaikinto turto priklausomybė R. M. veikos kvalifikavimui ir kaltės bei civilinio ieškinio dydžiui jokios reikšmės neturi. Be to, apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu teismo nustatytos aplinkybės, kad butas, kuriame įvyko nagrinėjamas konfliktas, priklauso būtent A. S., byloje be kita ko nustatyta, kad kaltais apelianto veiksmais buvo sugadinti prieškambario tapetai ir virtuvės siena, todėl A. S. pripažinimas šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu yra visiškai pagrįstas.

Skunde apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiems priteisto žalos atlyginimo dydžiu. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tariamai jo sugadintų daiktų rinkos vertę bei į tai, kad daiktai buvo nenauji.

Šioje vietoje pažymėtina, kad A. S. dėl nusikalstamų apelianto veiksmų patirta turtinė žala yra visiškai įrodyta byloje esančiais dokumentais (T.1 b.l. 116-122). Sugadinti ir sunaikinti daiktai įvertinti atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, funkcionalumą, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad dėl daiktų – televizoriaus, namų kino sistemos moralinio nusidėvėjimo jų rinkos vertė buvo žymiai mažesnė, yra visiškai deklaratyvūs, nes byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo parodymus, jog šie daiktai buvo veikiantys, t.y. atliko savo funkcijas ir nukentėjusieji jais, jei šie daiktai nebūtų apelianto nepataisomai sugadinti ir toliau galėjo būti naudojami pagal savo paskirtį, tuo tarpu, kaip galbūt teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, tokio tipo televizoriai, koks buvo sugadintas, jau nebegaminami, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis analogiškas funkcijas atliekantiems įrenginiams įsigyti priverstas išleisti ne mažesnes sumas, nei buvo įvertinti sugadinti daiktai. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio komercinio pasiūlymo, apelianto sugadintus baldus pakeisti tokiais pat sveikais ir naujais 2013 metais būtų kainavę 6550 litų, o nukentėjusysis baldus sulaužant padarytą žalą įvertino 2200 litų, t.y. trečdaliu naujų baldų vertės, todėl šios sumos, kurią apeliantas taip pat ginčija deklaratyviai, nėra pagrindo laikyti aiškiai neatitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijų.

Tačiau R. M. apeliacinio skundo argumentas dalyje dėl 1800 litų ( 521.31 eurų) priteisimo A. M. už nepataisomai sugadintus aukso dirbinius – grandinėlę yra iš esmės pagrįstas, nes teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė šios iš tauriojo metalo pagamintos grandinėlės (apyrankės) likutinės vertės ir nepasisakė dėl šio daiktinio įrodymo likimo, todėl neteisingai išsprendė A. M. civilinį ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo pavedimu, prokurorė pateikė trijų įmonių, prekiaujančių juvelyriniais dirbiniais, duomenis apie jiems pateiktos sugadintos grandinėlės likutinę vertę: UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažymoje nurodyta, kad pateiktos grandinėlės laužo vertė – 90,63 €, IĮ „(duomenys neskelbtini) “ pažymoje nurodyta, kad pateiktos grandinėlės laužo vertė – 94,04 € , D. M. įmonė (duomenys neskelbtini) pateiktos grandinėlės laužą įvertino 87 € sumai. Tai reiškia, kad vidutinė minimos grandinėlės laužo (likutinė) rinkos vertė yra 90,56 € (320,84 lito). Tuo pačiu tai reiškia, kad už tokią sumą nukentėjusioji gali grandinėlės laužą lengvai realizuoti, todėl šiai sumai mažintinas A. M. priteisto civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinė žalos dydis, nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kolegija taip pat pažymi, kad minėtose pažymose taip pat yra nurodytos ir analogiškos naujos grandinėlės kainos, esančios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu, todėl jos, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta daugiau nei prieš dvejus metus ir į tai, kad aukso, o kartu ir dirbinių iš jo rinkos kaina ženkliai keičiasi, niekaip nepaneigia A. M. nurodytos grandinėlės vertės veikos padarymo metu. Dėl šios priežasties šioje dalyje keisti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių taip pat nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti:

R. M. A. M. priteistą žalos atlyginimo dydį dėl jai padarytos turtinės žalos sumažinti iki 624,80 €.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: geltonos spalvos grandinėlės dalis, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje ( 2015-07-07 kvito nr. (duomenys neskelbtini) ) grąžinti A. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.