Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-417-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-12
Bylos Nr.
1A-66-417-2011
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00825-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Rasa Valentinienė, Stasys Valužis
Nuteistasis
D. K., A. B.
Nukentėjusysis
V. V.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-417/2011

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00825-2009-1

Teisėja R. Pauparienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.4.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

2011 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,nuteistajam D. K.,nuteistųjų A. B. ir D. K. gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Taikant BK 75 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir įpareigotas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. V. 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinę žalą.

D. K. pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Taikant BK 75 str. 1, 2 d. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. B. priteisti 2911,51 Lt (du tūkstančius devynis šimtus vienuolika litų 51 centą) Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidoms padengti.

Iš A. B. V. V. naudai priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. K. V. V. naudai priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kita civilinių ieškinių dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir D. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal K 294 str. 2 d. už tai, kad 2009 m. spalio 6 d. 18 val. 30 min. duomenys neskelbtini., veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo ginčijamą nerealizuotą teisę vykdyti teisingumą, t. y. už tai, kad V. V. iš A. B. nuomojamo sandėlio, esančio duomenys neskelbtini, pagrobė įvairių automobilių detalių ir sugrąžino tik dalį jų, pavartodami psichinę prievartą, iš V. V., jo namų kieme ir ant gyvenamojo namo laiptų, adresu duomenys neskelbtini, reikalavo 10 000 litų už negrąžintas detales, o V. V. atsisakius mokėti pinigus, D. K. sudavė V. V. ne mažiau kaip 2 smūgius į veidą, dėl to padarė viršutinės lūpos audinių patinimą, kairio skruosto patinimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. padarė V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo metu A. B. sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius V. V. tėvui V. V. į veidą – vieną kartą kumščiu į dešinį skruostą – dėl to jam lūžo skruostikaulis, buvo padarytas dešinės akies obuolio sumušimas ir dešinio apatinio voko žaizda. Po to V. V. nugriuvo ir tada jį A. B. nutempė kieme prie šiltnamio ir sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą smūgių skaičių, t. y. padarė V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip A. B. ir D. K. vykdė savo nerealizuotą teisę vykdyti teisingumą.

Šalies argumentai

Nuteistieji A. B. ir D. K. pateiktuose apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 24 d. nuosprendį bei jiems priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes teismas priėmė nuosprendį iki galo neištyręs visų baudžiamosios bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus prieštaringus įrodymus.

Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį neišsamiai ir šališkai išnagrinėjęs bylą.

Anot apeliantų, nuosprendyje konstatuojama, kad jie sudavė V. V. ne mažiau kaip 2 smūgius į veidą ir tokią išvadą teismas grindžia tik paties nukentėjusiojo bei jo sūnaus parodymais.

Nuteistieji pažymi, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad V. V. nemušė ir nereikalavo iš nukentėjusiųjų pinigų.

Apeliantai akcentuoja, kad nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su A. B. metu tvirtino, kad nuteistieji buvo atvažiavę į jo namus ir ieškojo jo sūnaus, tačiau dėl ko buvo ieškomas sūnus, jis nežinojo ir tik paskutinį kartą atvažiavus, buvo paaiškinta, kad sūnus pavogė detales, o teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad apie sūnaus įvykdytą vagystę žinojęs anksčiau, tuo siekdamas paneigti nuteistųjų parodymus apie tai, kad su sūnumi susimušė sužinojęs, kad jis įvykdė vagystę.

Apeliantų manymu, šio nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jis buvo mušamas kojomis į įvairias kūno vietas nutempus jį nuo namo į pievą nepasitvirtino byloje esančia specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad jam kūno sužalojimai buvo padaryti tik ant veido.

Tai, kad apeliantai nevartojo smurto prieš nukentėjusiuosius, jų manymu, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai L. P. ir G. J..

Mano, kad nukentėjusieji parašė melagingus pareiškimus siekdami išvengti atsakomybės už padarytą vagystę ir būtinumo atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau teismas netinkamai įvertinęs surinktus byloje įrodymus, priėmė nepagrįstą nuosprendį.

Taip pat byloje pateikti nukentėjusiųjų Vaido ir V. V. atsikirtimai į nuteistųjų apeliacinius skundus, kuriuose jie prašo atmesti skundus kaip nepagrįstus.

Nuteistasis D. K. ir nuteistųjų D. K. bei A. B. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. K. bei A. B. apeliaciniai skundai tenkintini.

Nors Tauragės rajono apylinkės teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, jog A. B. ir D. K. 2009-10-06 prieš nukentėjusiuosius Vaidą ir V. V. nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos vykdė savo ginčijamą nerealizuotą teisę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja liudytojų L. P., G. J. nurodytoms aplinkybėms bei prieštarauja byloje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atliktų įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir eksperimento metu nustatytoms aplinkybėms, kurios iš esmės patvirtina nuteistųjų bei liudytojų L. P., G. J. nurodytas įvykio vakaro aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad A. B. ir D. K. kaltė savavaldžiavus prieš nukentėjusiuosius V. visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų Manto ir R. U., G. J., L. P. parodymais ir kita bylos medžiaga. Tačiau su tokia apylinkės teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutikti negali. Priešingai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėti faktiniai bylos duomenys bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atliktų įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir eksperimento metu nustatytos aplinkybės paneigia nuteistųjų A. B. ir D. K. kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo nukentėjusiesiems V. ir V. V..

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. ir D. K., padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, todėl nepagrįstai juos nuteisė dėl savavaldžiavimo. Apylinkės teismas nuodugniai neištyrė visų tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų G. J. ir L. P. parodymų, neatliko būtinų papildomų procesinių veiksmų – įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje ir eksperimento, o byloje esančius duomenis vertino tik apeliantų A. B. ir D. K. kaltinimo aspektu.

Pažymėtina, kad asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju, jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama. Kaip minėta, baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik, jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Tuo tarpu analizuodamas nuteistųjų A. B. ir D. K. veiką, teismas mano, kad apeliantų veikoje nėra BK 294 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – pavojingos veikos, kuri yra būtinasis nusikaltimo požymis.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistieji A. B. ir D. K. kaltais neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje iš A. B. nuomojamo sandėlio, esančio duomenys neskelbtini, buvo pagrobtos įvairių automobilių detalės už 80 000 Lt. Po kurio laiko jis išsiaiškino, kad automobilių detales pavogė V. V. su dviem nepilnamečiais. Todėl jie kartu ir nepilnamečiais nuvyko pas V. V. pasiaiškinti dėl vogtų detalių ir liepė jam pavogtas detales grąžinti. V. V. pažadėjo detales grąžinti, tik prašė nesikreipti į policiją. Kadangi V. V. grąžino tik dalį detalių, todėl A. B. pas jį buvo nuvažiavęs ir antrą kartą. Trečią kartą pas V. V. nuvyko kartu, bei L. P.. Tačiau pastarasis iš automobilio nebuvo išlipęs ir sėdėjo automobilyje. Duris atidarė V. V.. Jo paklausė, kur yra likusios automobilių detalės, kodėl nesuvežtos atgal. V. atsakęs, kad suveš, nes nespėjo, buvo išvykęs į Latviją. Jiems besikalbant su V. V., iš namo išėjo V. tėvas. Jis paklausė, kas čia yra. Vaidas atsakė, kad jis pavogė automobilių detales. Tada tėvas trenkė sūnui į galvą, t. y. į dešinę ausį, sūnus trenkė tėvui kaire ranka atgal į dešinės pusės žandikaulį. Abu susikibo. Tada, nuteistųjų teigimu, jie palikę nukentėjusiuosius išvyko iš kiemo. Jokių pinigų V. V. nereikalavo, tik reikalavo grąžinti pavogtas detales, smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo.

Tačiau nukentėjusysis V. V. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė visiškai priešingas 2009-10-06 įvykio konflikto – jo ir tėvo sužalojimo – aplinkybes, o būtent, kad su Urbonavičiais buvo nuteistas už A. B. priklausančių detalių vagystę. Kai pirmą kartą į namus pas jį atvyko D. K. su A. B., jis gražino, ką buvo paėmęs. Po to nuteistieji buvo atvykę ir antrąkart, kai atvyko įvykio vakarą, įvyko muštynės, A. B. reikalavo ne detalių, o labiau pinigų. D. K. puolė ant jo, o kitas puolė ant tėvo. Pasak nukentėjusiojo, jis tėvui pasakė, kad nuteistieji reikalauja pinigų, tačiau su tėvu jokio incidento nebuvo. Nukentėjusiojo V. V. teigimu, po įvykio ėjo klausti visų kaimynų, ar matė įvykį. Pats jis nematė, kad kaimynas tuo metu būtų valęs kaminą. Tačiau nuo kaimyno stogo įvykio vieta nesimato, nes konfliktas vyko tarp šiltnamio ir namo. Pradžia buvo prie durų laiptelių, paskui prie šiltnamio. Po įvykio iškvietė policiją ir matė, kaip nuteistieji išvažiavo iš kiemo ir kad automobilyje buvo du žmonės, jokio trečio vaikino nematė, jo nebuvo.

Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis V. V., o būtent, kad pas jo sūnų nuteistieji važiavo kelias dienas. Tada jis paklausė sūnaus, ko apeliantai važinėja, ką sūnus padarė. Kai nuteistieji atvažiavo paskutinį kartą, jų paklausė, kas buvo ir iš kur A. B. sužinojo, kad sūnus iš jo pavogė detalių už 8000 litų. Jis pats su sūnumi nesimušė. Tačiau pats A. B. sakė, kad jei kas neaišku, tegul kreipiasi į policiją. Iš sūnaus žinojo, kad su nuteistaisiais jis yra atsiskaitęs. Tačiau atvykę spalio mėn. nuteistieji iš sūnaus pradėjo reikalauti pinigų – 10 000 Lt, kad nesikreiptų į policiją. Sūnui į žandą ir į šoną sudavė D. K., o A. B., pasak nukentėjusiojo, jį pastūmė ant laiptų, koja spyrė į akį.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusiųjų V. kaimynas G. J. parodė, kad įvykio pavakarę valė savo namo kaminą ir staiga išgirdo triukšmą, šauksmą – „vagys“. Kaimynai tarp savęs susikibo ir mosikavo rankomis, mano, kad galėjo būti girti. Nuo jo stogo matosi V. kiemas, nes gyvena per vieną namą nuo jų. Įvykio vakarą kaimynų – nukentėjusiųjų – kieme buvo keturi žmones. Nuteistieji stovėjo toliau nuo nukentėjusiųjų, kai šie stumdėsi, vėliau vaikinai dingo.

Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir kartu įvykio vakarą su nuteistuoju atvykęs L. P., kuris parodė, kad 2009-10-06, apie 17–18 val., jį po treniruočių paėmė D. K.. D. K. atvažiavo kartu su A. B.. Visi važiavo į duomenys neskelbtini, adreso nežino. Kieme Audrius su Dainiumi išlipo iš automobilio ir nuėjo prie namo, o jis liko sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Matė, kaip du vyrai išėjo iš to namo, o vėliau įvyko muštynės. Matė abu nukentėjusiuosius, tarp jų įvyko kivirčas, tačiau kas konkrečiai įvyko, nežino. Iš pradžių vyresnysis vyras trenkė jaunesniajam, po to jaunesnysis sudavė vyresniajam kelis smūgius į galvą ir vyresnysis po suduoto smūgio nukrito ant žemės. Kiek buvo suduota smūgių, tiksliai neatsimena. Kodėl D. K. važiavo pas nukentėjusiuosius, nežino. D. K. nieko nukentėjusiesiems nedarė, įsėdo į automobilį ir išvažiavo.

Kadangi atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme iškilo abejonių, prieštaravimai dėl nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybių, teisėjų kolegija nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus ir 2011 m. vasario 3 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui buvo pavesta organizuoti įvykio vietos apžiūrą ir parodymų patikrinimą vietoje su nuteistaisiais, nukentėjusiaisiais V. bei liudytojais G. J. ir L. P..

Iš byloje esačių įvykio vietos apžiūros protokolo, vaizdo lentelių, nukentėjusiųjų V. V. ir V. V., liudytojų G. J., L. P., nuteistojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotų duomenų, akivaizdu, kad tiek liudytojas G. J., tiek L. P. objektyviai galėjo matyti 2009-10-06 konfliktą, vykusį tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų. Atitinkamai objektyviai ir išsamiai teismui pateikti informaciją apie jiems žinomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Netikėti ar abejoti liudytojų G. J. bei L. P. parodymų objektyvumu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Kaip nurodė pats liudytojas G. J., jis yra nukentėjusiųjų kaimynas, santykiai normalūs, konfliktų jokių nebuvę. Todėl manyti, kad pastarasis keršydamas V. duoda nuteistiesiems naudingus parodymus, nėra teisinio pagrindo. Savo ruožtu įvertinant aplinkybę, kad V. V. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010- 08- 30 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, kad 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje veikdamas kartu su broliais Urbonavičiais pavogė A. B. priklausančių automobilių detalių už 7980 Lt, turėjo realų pagrindą pykti ant nuteistojo A. B., kad pastarasis kreipėsi į policiją dėl vagystės ir todėl V. V. turėjo teisinių rūpesčių dėl baudžiamosios atsakomybės, ir pareigą atlyginti atsiradusius nuostolius. Būtent šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat paaiškina ir neadekvačią V. V. reakciją į sūnaus nusikalstamus veiksmus, t. y. smurto vartojimą, kaip auklėjimo priemonę, kai iš A. B. sužinojo apie sūnaus padarytą vagystę.

Tuo tarpu analizuojant nukentėjusiojo V. V. nurodytą aplinkybę, kad 2009 m. spalio 6 d. nuteistieji labiau reikalavo pinigų nei daiktų už pavogtas automobilio detales, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančio 2010- 08- 30 nuosprendžio, V. V. A. B. automobilio detalių vagystę padarė 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tad šioje byloje nagrinėjamo įvykio dieną ikiteisminis tyrimas jau buvo prasidėjęs, galimi šios vagystės vykdytojai buvo žinomi, todėl nuteistieji motyvo elgtis nusikalstamai prieš V. V. ar juolab jo tėvą V. V. neturėjo, nes jau buvo pasirinkę teisėtą kilusio ginčo sprendimo būdą – kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Todėl paminėtosios aplinkybės tik patvirtina, kad motyvą apkalbėti nuteistuosius iš keršto ir siekdami žalos atlyginimo nukentėjusieji turėjo. Tuo tarpu nuteistiesiems po to, kai A. B. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl prieš jį padaryto nusikaltimo, buvo tiesiog nenaudinga rizikuoti galimomis neigiamomis teisinėmis pasekmėmis – baudžiamąja atsakomybe.

Taigi konstatuoti faktiniai bylos duomenys teisėjų kolegijai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad D. K. ir A. B. nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę ir padarė didelės žalos asmenų V. V. ir V. V. teisėms ar teisėtiems interesams, vartojo prieš juos smurtą. Pažymėtina, kad BPK 44 str. 6 d. įtvirtina nekaltumo prezumpciją, numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Kadangi apeliantų kaltės dėl BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo negalima vienareikšmiškai pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas be pagrindo A. B. ir D. K. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, A. B. ir D. K. išteisintini nenustačius, jog jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir V. V. civiliniai ieškiniai bei Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2911,51 Lt nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidų padengimo pareikšti D. K. ir A. B., paliekami nenagrinėti, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams paliekant teisę reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. B. pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

D. K. pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 2911, 51 Lt nukentėjusiojo V. V. gydymo išlaidų padengimo palikti nenagrinėtus.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – išteisintiesiems A. B. ir D. K. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Rasa ValentinienėStasys Valužis