Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1557-479/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
2S-1557-479/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08707-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
E. V.
Kreditorius
E. V., E. P.
Skolininkas
E. V. Kolegija
Kategorijos
  • 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1557-479/2010

Teisėjas Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-08707-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Marytė Trijonė, išieškotojai E. V. ir E. P. (V.), skolininkė E. V.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos E. V. įgaliotas atstovas J. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės M. Trijonės veiksmų.

2010-07-02 nutartimi teismas konstatavo, jog skundą padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo, todėl atsisakė priimti skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Dėl minėtos nutarties pareiškėjos E. V. įgaliotas atstovas J. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantės atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip pateiktą neįgalioto bylą vesti asmens. Teismui nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėja negali pati pasirašyti procesinių dokumentų. Be to, teismui pateikta notaro patvirtinta pavedimo sutartis, kurioje aptarta J. S. teisė atstovauti įgaliotoją E. V. visose teisinėse institucijose, rašyti jos vardu pareiškimus, kitus dokumentus, už ją pasirašyti ir pan. Dėl šių priežasčių apeliantės atstovas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti procesinius dokumentus ir grąžino juos padavusiam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Teigia, jog turi tinkamus įgaliojimus pasirašyti už pareiškėją, be to, nurodė svarbias priežastis, dėl kurių pareiškėja negali pasirašyti pati, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti procesinius dokumentus. Kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir pan. (CPK 111, 114, 135 str.). Pirmosios instancijos teismas 2010-07-02 nutartimi atsisakė priimti E. V. skundą dėl antstolio veiksmų konstatavęs, kad skundas paduotas neįgalioto bylą vesti asmens. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už pareiškėją pasirašė jos įgaliotas atstovas J. S., pateikęs teismui 2010-02-02 pavedimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės Birutės Vinogradovienės. Pareiškėjos atstovas taip pat teismui nurodė priežastis, kad pati pareiškėja negali pasirašyti dėl to, kad yra išvykusi į užsienį, sirgo ir gulėjo ligoninėje Vokietijoje, todėl atstovas pasirašęs už ją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju atstovavimas pateikiant procesinį dokumentą nėra tinkamas. Dėl CPK 111 straipsnio 5 dalies normos taikymo teismas teisingai nurodė, kad pagal prasmę ji taikytina tuo atveju, kai pats byloje dalyvaujantis asmuo negali pasirašyti dėl ligos ar fizinio trūkumo. Visais kitais atvejais įstatyme numatytas atstovavimo institutas (CPK 51–60 str.). Nors J. S. pateikė teismui pavedimo sutartį, kuria įgaliotiniui pavedama atstovauti įgaliotoją civilinėse bylose su visomis ieškovui suteiktomis teisėmis, tarp jų ir pasirašyti ieškinį, tačiau toks pavedimas negali sukurti įgaliotiniui daugiau teisių negu jų suteikia įstatymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad J. S. galėtų atstovauti E. V. interesams teisme tik tuo atveju, jei jis būtų jos artimas giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis) bei turėtų aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 str. 1 d. 4 p.). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai tokį atstovavimą pagal pavedimą pripažino netinkamu.

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas