Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-12-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-29623-863/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-20
Bylos Nr.
e2YT-29623-863/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
D. B., B. K.
Suinteresuotas asmuo
V. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Agnija Frejerė, Salvija Sriubienė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Dovilei Baronienei,dalyvaujant pareiškėjui D. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Salvijai Sriubienei,pareiškėjos B. K. atstovei advokatei Agnijai Frejerei,suinteresuotam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja B. K. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po motinos N. B. mirties.

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos N. B. mirties palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pagal pareiškėjų reikalavimus buvo iškeltos dvi civilinės bylos: Nr. e2YT-29623-863/2021 ir Nr. e2YT-31564-592/2021. 2021 m. spalio 5 d. teismo administracijos nutartimi bylos sujungtos į vieną bylą Nr. e2YT-29623-863/2021.

Šalies argumentai

Pareiškėja B. K. pareiškime nurodė, jog 2011 metais išvyko gyventi į Kipro valstybę ir ten nuolat gyvena. Motina mirė 2020 m. lapkričio 3 d., galiojant Lietuvoje paskelbtam karantinui. Nurodė, jog dėl paskelbto karantino ir su juo susijusių ribojimų taikymo negalėjo atvykti į Lietuvą į motinos laidotuves, taip pat laiku išreikšti savo valią dėl jos palikimo priėmimo. Mano, jog minėtą terminą praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė pilnai. Paaiškino, jog pandemija užklupo pasaulį netikėtinai ir prireikė laiko susivokti kaip susitvarkyti palikimo priėmimą. Kadangi pareiškėja gyvena užsienyje, ji savo teises apginti galėjo tik kreipdamasi į teismą dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo. Pastebėjo, jog abu pareiškėjai siekia to paties tikslo, tik skirtingais įstatymo numatytais pagrindais ir nemato priežasčių, kodėl abiejų pareiškėjų prašymai negalėtų būti tenkinami.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jam buvo gerai žinoma apie motinos sudarytą testamentą, nes iki pat jos mirties ja rūpinosi, turėjo abiejų tėvų įgaliojimus ir tvarkė visus šeimos reikalus. Dėl nurodytų priežasčių motinai mirus, iš karto perėmė po motinos likusį turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savą.

Pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimą, pažymėjo, jog palikimui priimti pakanka pradėti rūpintis bent vienu iš palikimą sudarančių daiktų, kas nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo mirusiosios automobilis. Taip pat nurodė, jog nepaisant procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, išklausius pareiškėjos atstovės paaiškinimų, pareiškėjas neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui, nes nori, kad motinos paskutinė valia būtų įgyvendinta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. B. tiek atsiliepime į abu pareiškimus, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad susidariusioje situacijoje privalu gerbti mirusiosios valią dėl to, kaip turėtų būti paveldėtas jos turtas, ir abu pareiškėjai turėtų paveldėti tokia tvarka kaip savo testamente nurodė jų motina. Taip pat nurodė, jog jam yra žinoma ir gali patvirtinti, kad iš karto po sutuoktinės mirties sūnus pradėjo jos turtu naudotis kaip savu ir jį prižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. lapkričio 3 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad mirties dieną N. B. buvo santuokoje su V. B., turėjo du vaikus – pareiškėjus B. K. ir D. B.. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, jog N. B. buvo sudariusi 3 oficialius testamentus: 2006 m. kovo 29 d., 2015 m. sausio 14 d. ir 2018 m. spalio 10 d., iš kurių pirmasis buvo panaikintas testatorės valia. Tiek pagal 2015 m. sausio 14 d. tiek pagal 2018 m. spalio 10 d. testamentą yra du testamentiniai įpėdiniai – B. K. ir D. B.. Iš Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro notarės D. J. 2021 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. S-111 matyti, kad po N. B. mirties notarės biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes nei įstatyminiai nei testamentiniai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Abu Pareiškėjai siekia įgyvendinti savo teises į motinos N. B. palikimą.

Dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Pareiškėja B. K., siekdama įgyvendinti savo teises į motinos palikimą, prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš teismo posėdžio metu bei pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja, gyvendama užsienyje, dėl COVID – 19 pandemijos nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po motinos mirties priimti, į teismą dėl pastarojo termino pratęsimo kreipėsi nepraėjus metams nuo palikėjos mirties. Byloje nenustatyta, kad nežymiai praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po N. B. mirties priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, nes tiek įstatyminis įpėdinis – V. B., nei testamentinis įpėdinis -D. B., taip pat valstybė, tam neprieštarauja. Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą laikytina, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties priimti, kurio eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas D. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos N. B. mirties palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad N. B. turėjo nekilnojamojo turto, jai be kito ko priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas D. B. po palikėjos mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo rūpintis ir valdyti kaip savu palikėjos paliktą garažą. Šias aplinkybes byloje patvirtino pareiškėjo tėvas V. B., nurodydamas, jog sūnus garaže laiko automobilį. Kadangi palikimui priimti pakanka aktyvių veiksmų nukreiptų bent į dalį atsiradusio palikimo, darytina išvada, jog pareiškėjas, pradėjęs valdyti ir rūpintis motinos paliktu garažu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas D. B. priėmė savo mirusios motinos N. B. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Atkreiptinas šalių dėmesys, jog tenkindamas pareiškėjų prašymus teismas nesivadovavo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, susijusiais su paveldimo turto mokesčių mokėjimu ir draudimu iš suinteresuoto asmens V. B. lėšų; šie rašytiniai įrodymai būtų reikšmingi sprendžiant klausimą dėl V. B., kaip įstatyminio įpėdinio, murusios sutuoktinės palikimo priėmimo, tačiau tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo bei termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po 2020 m. lapkričio 3 d. motinos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje atlikti.

Naujo termino eigos pradžia laikyti šios sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. lapkričio 3 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po N. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok