Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 23.09 val., pagal gautą pranešimą, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvykusiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, melagingai įskundė nekaltą V. S., kaip padariusi nusikalstamą veiką, ir dėl to jis pradėtas persekioti, po ko, 2021 m. rugpjūčio 29 d. 8.54 val., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą V. S., kad jis, 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 0.30 val., V. N. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ją stūmė, dėl ko ši griuvo ant grindų ir susižalojo kairės kojos kulkšnį, nors tokių aplinkybių nebuvo bei melagingai nurodė kitas baudžiamajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) tirti ir nagrinėti svarbias aplinkybes.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ž. K., apklausta įtariamąja dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie septynis metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2021 m. rugpjūčio 28 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau vakare, tikslios valandos neatsimena, bet galėjo būti 22.00 val., V. S. pradėjo mėtyti daiktus, todėl ji išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis prieš ją fizinio smurto nenaudojo, kad iškvietė juos norėdama, kad jie sudrausmintų jį. Policijos pareigūnai pamatė, kad ji vaikščioja su ramentu, todėl paklausė jos, kas nutiko. Ji policijos pareigūnams nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., ji su sugyventiniu nuvyko pas jo brolį V. N. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnams melagingai nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 0.30 val., tarp V. S. ir D. N. įvyko konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, o ji ėjo į jų tarpą, norėdama juos išskirti, ir jos sugyventinis ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižalojo savo koją. Taip pat tokias aplinkybes nurodė ir pirminėje savo apklausoje, darytoje 2021 m. rugpjūčio 29 d., nors jai buvo išaiškinta, kad duodant melagingus parodymus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau nepaisant to, vis tiek nieko neverčiama, savo noru nurodė melagingas įvykio aplinkybes. 2021 m. rugpjūčio 8 d., jos V. S. nestūmė ir jai kojos nesužalojo. Kairės kojos kulkšnį ji susižalojo pati, kuomet ją ir V. S. pas jo brolį atvežė jų kaimo gyventojas ir ji, lipdama iš mašinos, labai stipriai ir skaudžiai nikstelėjo kairės kojos čiurną. Kai jie atvažiavo pas V. S. brolį į svečius, ji jau buvo prieš tai vartojusi alkoholio, buvo nemažai išgėrusi, jau šiek tiek sunkiau orientavosi aplinkoje ir koordinavo savo judesius, todėl dar tai turėjo įtakos, kad lipdama iš mašinos nikstelėjo kairę koją. Vėliau vakare, apie 24.00 val., ji nuėjo prie muzikos pulto pakeisti dainą ir vėl nikstelėjo savo kairę koją, kadangi ten grindys yra labai nelygios, o būdama neblaivi, jau sunkiau vaikščiojo. Kai nikstelėjo koją ji atsisėdo ant suoliuko, o V. S. prie jos priėjęs paklausė, kas jai atsitiko, ji jam atsakė, kad nikstelėjo koją. 2021 m. rugpjūčio 28 d. policijos pareigūnams tokias aplinkybes nurodė todėl, nes buvo išgėrusi alkoholio ir buvo labai pikta ant savo sugyventinio, kad jis mėto daiktus ir vartoja alkoholį. Ji norėjo, kad jam tai būtų pamoka, kad jį išvežtų, uždarytų į areštinę ir po to jis gautų pamoką, ir daugiau nebegertų alkoholio. V. S. 2021 m. rugpjūčio 8 d. prieš ją fizinio smurto nenaudojo, jokių sužalojimų jai nepadarė ir fizinio skausmo nesukėlė. Supranta, kad už tai, jog atvykusiems policijos pareigūnams 2021 m. rugpjūčio 28 d. melagingai nurodė įvykio aplinkybes, taip pat už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. apklausoje nurodė melagingas aplinkybes, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, jai kils baudžiamoji atsakomybė. Labai gailisi, dėl to, kad melagingai apkaltino savo sugyventinį V. S. smurtu prieš ją. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutinka, jei jai būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (b. l. 98-99).

V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ir liudytoju, parodė, kad Ž. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena septynerius metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, gyvena jam priklausančiame bute. 2021 m. rugpjūčio 7 d., po pietų, tikslios valandos neatsimena, jie atvyko pas jo brolį V. N. Prieš atvykstant pas brolį, kartu su Ž. K. jau buvo išgėrę alkoholio, buvo neblaivūs. Jie visi vakarojo, tačiau po kiek laiko jo brolis su savo sugyventine nuėjo miegoti ir jie liko trise: jis, jo sugyventinė ir brolio sūnus D. Jo sugyventinė nuėjusi į koridorių pradėjo junginėti muziką, jis jai liepė ją pritildyti ir nuėjo atgal į virtuvę. Po kiek laiko pamatė, kad jo sugyventinė šlubuodama ateina į virtuvę ir jos paklausė, kas atsitiko, ji atsakė, kad susižalojo koją, tačiau kur ir kaip tiksliai susižalojo, jis neatsimena ar ji jam minėjo. Jis paklausė, ar nereikia iškviesti medikų, tačiau medikus iškvietė D. Jis tą vakarą su niekuo nekonfliktavo ir nesistumdė. Ž. K. taip pat nestūmė. Tą vakarą jis nebuvo pastebėjęs, kad Ž. K. šlubuotų, nes jie beveik visą laiką sėdėjo prie stalo. Sugyventinė jam nesiskundė kojos skausmu, tik vėliau vakare pamatė, kad Ž. K. šlubuoja, ji net prisėdo ant suoliuko ir jis jos paklausė, kas atsitiko, ji jam paaiškino, kad skauda koją. Po tos dienos įvykio jie su Ž. K. kalbėjosi ir kai ji grįžo iš ligoninės ji jam sakė, kad jai lūžo kairės kojos kulkšnis. Jis jos klausė, kur ji galėjo susižaloti, atsakė, kad galėjo koją susižaloti tuo metu, kai atvyko pas jo brolį į namus ir kai ji lipo iš mašinos, kadangi kelias buvo nelygus ir ji koją nikstelėjo į duobę. Daugiau jis apie tos dienos įvykį nieko negalėjo pasakyti, pasakė viską kas jam yra žinoma (b. l. 54-55; 60-61).

D. N., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., vakare, apie 20.00 val., V. S. ir Ž. K. kažkas atvežė su automobiliu pas juos į namus. V. S. su Ž. K. jau buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, tai suprato iš jų kalbėsenos ir iš to, kad jau sunkiai vaikščiojo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pas jo tėtį jie dar visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nes norėjo paminėti Ž. K. artėjantį gimtadienį. Alkoholį vartojo keturiese, jis negėrė, tik ateidavo pas juos parūkyti. Prie jo akių Ž. K. su V. S. nebuvo sukonfliktavę ar naudoję fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Jie visi garsiai klausėsi muzikos. Vėlai vakare, tikslios valandos neatsimena, jis vėl atėjo į koridorių parūkyti ir ten buvo tik Ž. K. su V. S., o jo tėtis su sugyventine jau buvo nuėję į miegamąjį miegoti. Jis tą kartą pamatė, kad Ž. K. sėdi ant suoliuko ir dejuoja, kad jai skauda koją. Šalia jos sėdėjo V. S. ir Ž. K. klausinėjo, kas yra jos kojai. Ž. K. atsakė, kad ji ėjo ir kažkur krito. Šį pokalbį girdėjo, nes stovėjo šalia. Jis iškvietė medikus. Tarp jo ir V. S. jokio konflikto nebuvo ir Ž. K. niekur tarp jų neįsiterpė. Jis nematė, kad V. S. būtų pastūmęs Ž. K., dėl ko ji būtų kur nors kritusi ir užsigavusi koją (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Ž. K. kaltė padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jos pačios prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. spalio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame užfiksuota, kad Ž. K. 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 23.09 val. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė melagingas įvykio aplinkybes apie 2021 m. rugpjūčio 8 d. įvykį bei 2021 m. rugpjūčio 29 d. atliekant Ž. K. apklausą, ji, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės numatytos BK 235 straipsnyje, davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą V. S., dėl ko ikiteisminiame tyrime Ž. K. neteisėti veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 5-6);

2021 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad V. S. 2021 m. rugpjūčio 8 d. naudojo fizinį smurtą Ž. K. atžvilgiu ir jo atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 22-23);

2021 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad V. S. 2021 m. rugpjūčio 8 d. naudojo fizinį smurtą Ž. K. atžvilgiu ir jo atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 26);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kur matyti, kad Ž. K. 2021 m. rugpjūčio 28 d. 23.16 val. nustatytas 1,72 promilės girtumas, o 23.19 val. V. S. nustatytas 2,94 promilės girtumas (b. l. 35-39);

2021 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad Ž. K. įvykio vietoje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį iš 7 dienos į 8 dieną, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis V. S. pastarąją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ir tokiu būdu lūžo kairės kojos kulkšnis (b. l. 40-43);

2021 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1095/2021 (04), kurioje užfiksuota, kad Ž. K. padaryti sužalojimai: kairiojo šeivikaulio apatinės dalies lūžis, kairiojo šokikaulio panirimas. Ž. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo šeivikaulio lūžio bei šokikaulio panirimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimai padaryti Ž. K. nėra pavojingi jos gyvybei. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pacientė atvykusiems medikams nurodė, kad lipo iš automobilio, statė kairę koją ant žemės ir labai suskaudo (b. l. 44-45);

2021 m. rugpjūčio 29 d. teisių ir pareigų Ž. K. išaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji kaip liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b. l. 75);

2021 m. rugpjūčio 29 d. Ž. K. liudytojos apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti Ž. K., apklaustos liudytoja, parodymai, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 00.30 val., būnant svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), ją pastūmė jos sugyventinis V. S. ir ji griūdama susilaužė kairės kojos kulkšnį (b. l. 77-78);

2021 m. spalio 6 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad Ž. K. ir V. S. akistatos metu Ž. K. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. policijos pareigūnams nurodė melagingas įvykio aplinkybes. V. S. jos nestūmė ir ji niekur nekrito. Kairės kojos kulkšnį ji susižalojo pati – lipdama iš mašinos labai stipriai ir skaudžiai nikstelėjo kairės kojos čiurną, vėliau, eidama prie muzikos pulto, ji vėl nikstelėjo kairę koją (b. l. 56-58);

2021 m. spalio 6 d. Ž. K. papildomos apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad papildomai apklausta liudytoja Ž. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 8 d. jos V. S. nestūmė ir jai kojos nesužalojo. Kairės kojos kulkšnį ji susižalojo pati išlipdama iš automobilio. Ji labai stipriai ir skaudžiai koją nikstelėjo į vieną iš duobių, o vėliau, eidama prie muzikos pulto, dar kartą kairę koją nikstelėjo (b. l. 88-89).

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. K. 2021 m. rugpjūčio 28 d., melagingai policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, įskundė nekaltą V. S., kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. rugpjūčio 8 d., apie 0.30 val., V. S. tyčia pastūmė Ž. K., dėl ko ši griuvo ir susižalojo kairės kojos kulkšnį, dėl to V. S. buvo pradėtas persekioti.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, kaltinamosios Ž. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jos kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, V. S. nėra pareiškęs civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajai neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2021 m. spalio 13 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 102-104).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamosios Ž. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažįsta padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ž. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteista (b. l. 67-68), administracine tvarka nebausta (b. l. 70), dirba (b. l. 72-73), neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 74). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji Ž. K. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajai Ž. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Ž. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Išaiškinti Ž. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti Ž. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti Ž. K., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Ž. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąją, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.