- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-172-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60343-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. B., ir G
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Vilkaviškio rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta vienerių metų keturių mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis – šeši mėnesiai šiuo teismo nuosprendžiu, bei dalis - Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeisto Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – keturis mėnesius, bei dalį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pakeisto Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtos galutinės bausmės - keturis mėnesius ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, iš dalies atliktas pagal 2017 m. balandžio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, 2017 m. balandžio 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (baudžiamojoje byloje Nr. N1-124-831/2017) bei 2017 m. balandžio 19 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (baudžiamojoje byloje Nr. N1-125-831/2017), nuosprendžius.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su G. B., neteisėtai įgijo ir realizavo netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: 2016 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo, 300 eurų kupiūromis po 50 eurų, žinomai netikrų Lietuvos valstybės apyvartoje esančių pinigų, po to tęsdami nusikalstamą veiką realizavo žinomai netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: 2016 m. gruodžio 28 d., apie 12.15val., parduotuvėje UAB „V.“, adresu (duomenys neskelbtini)., E. B. perdavė G. B. atsiskaityti žinomai netikrą 1 vienetą 50 eurų, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kupiūrą, kurią G. B. pateikė parduotuvės pardavėjai V. G. atsiskaityti už prekes, likusios dvi žinomai netikros Lietuvos valstybės apyvartoje esančios kupiūros, po 50 eurų, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 14 d. buvo rastos ventiliacijos angoje, jų gyvenamajame kambaryje pažymėtu Nr. 210, esančiame Kybartų vaikų globos namuose, Č. D. g. 4, Kybartai.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad E. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jo nuomone, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, dėl padaryto labai gailisi, pažadėjo daugiau nedaryti nusikaltimų. Šiuo metu jis atlieka bausmę nepilnamečių pataisos namuose, kur per visą laiką neturėjo nuobaudų, nepuolė pareigūnų, nebandė pabėgti. Tęsia mokslus, pataisos namuose dirba, iš uždirbtų pinigų moka baudas antstoliams. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis anksti neteko tėvų, augo globos namuose, kur nebuvo tinkamai išauklėtas, jam nebuvo suteiktos tinkamos galimybės mokytis, vystytis ir tobulėti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.
6.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę, laikėsi ne tik bendrųjų BK 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau atsižvelgė ir į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nors apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, tačiau jau anksčiau jis net penkis kartus buvo teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Pirmuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri jos vykdymo metu pakeista į griežtesnę, vėliau jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Taigi, kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais teismai, vertindami apelianto jauną amžių, neskyrė jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tikėdami, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, tačiau E. B. teismo parodyto pasitikėjimo juo ne vieną kartą nepateisino. Skundžiamu nuosprendžiu jis už tyčines nusikalstamas veikas nuteistas jau šeštą kartą. Taigi, jo ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Aukštesnysis teismas sutinka su išvada, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys. Šių aplinkybių įvertinimas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai E. B. gali būti pasiekti paskyrus tik realios laisvės atėmimo bausmę. Nors E. B. teigia labai besigailintis dėl padaryto ir pažada daugiau nenusikalsti, tokie jo argumentai, vertinant sistemingą nusikalstamą elgesį ir ankstesnius teistumus, vertintini kaip deklaratyvūs. Abejonių dėl savo elgesio suvokimo ir realios galimybės pakeisti mąstymą ir elgesį kelia ir apeliacinio skundo teiginiai, kur apeliantas kaltę dėl savo nusikalstamo elgesio perkelia išoriniams veiksmams, t. y. ankstyvam tėvų netekimui ir ugdymo bei auklėjimo stokai vaikų globos namuose.
6.2.Apylinkės teismas įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą, nurodė, kad už jį straipsnio sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys, tačiau vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai negalės būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į apelianto nustatytą po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, įvertino jo asmenybę, ir pagrįstai skyrė jam bausmę artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
7. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį E. B. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą atmesti.