- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- A2.-1327-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00185-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- E. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 72 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 72 str. 1 d. dėl to, kad ji 2019 m. birželio 1 d. 14 val. (duomenys neskelbtini), šaukė necenzūriniais žodžiais (išvadino „bletsku ereliu“) ant mažamečio I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šiais savo veiksmais E. S. padarė I. K. neturinę žalą, t. y. sukėlė nepilnamečiui išgąstį, ko pasėkoje nepilnametis bijo išeiti į lauką, pažeidė jo teisę į saugią aplinką, užtikrinančią visapusišką ir harmoningą vystymąsi, numatytą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 d., 25 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. su nusižengimu nesutiko. Parodė, kad kaimynų vaikai specialiai rodo nepagarbų elgesį jos atžvilgiu. Neseniai specialiai įmetė į jos daržą kamuolį. Kadangi sklypas neatitvertas, taip kaimynų vaikai žaidžia ties jos sklypu, ją provokuoja, erzina. Sutiko, kad kaimynų vaiką galėjo pavadinti „bletsku ereliu“, tačiau specialiai ir piktybiškai to nedarė, kadangi buvo susijaudinusi ir taip pasakė nepagalvodama iš emocijos. Nurodė, kad konfliktai su kaimynais kyla, nes yra leidžiama garsiai muzika.
Motyvuojamoji dalis
E. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7 str., 8 str.).
LR ANK 72 str. 1 d. numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog ji šaukė ant nepilnamečio I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir jį pavadino „bletsku ereliu“.
Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo protokolą surašę Institucijos pareigūnai rėmėsi 2019-06-04 L. K. pareiškimu, 2019-06-18 L. K. paaiškinimu, kuriame ji nuodo, jog gyvena (duomenys neskelbtini) su vyru R. K. ir nepilnamečiais vaikais. Kaimynystėje gyvena E. S., kuri dažnai žodžiais užsipuola jos nepilnamečius vaikus. 2018 m. birželio 1 d. apie 14 val. E. S. garsiai šaukė ant jos nepilnamečio vaiko I. K., o jos vyras šio konflikto metu padarė garso įrašą, po įvykio jos sūnus I. K. buvo išsigandęs; taip pat 2019-06-18 R. K. paaiškinimu, kuriame nurodomos identiškos aplinkybės. Prie bylos taip pat pridėtas kompaktinio disko laikmenoje pateiktas garso įrašas 45 sek. trukmės, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame girdėti moters ir vaiko balsai, fone girdimas triukšmas, panašus į iš namų leidžiamą muziką. Įrašo 8-10 sek. girdėti kaip vaikas sako: „čia tu ereliu mane pavadinai“. Toliau nuo 10 iki 20 sek. įraše girdėti, kaip moteris garsiai 4 kartus pamini žodį „erelis“. Iš įrašo konteksto matyti, jog asmenys aiškinasi dėl klausomos muzikos.
Kaip matyti iš E. S. surašyto protokolo, jame nurodoma, jog savo veiksmais ji pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 dalį, 25 str. 1 d. Minėto įstatymo 6 str. 1 d. numatyta, jog kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. To paties įstatymo 25 str. 1 d. numatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Vertinant E. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo turinį minėtų įstatymo nuostatų kontekste, darytina išvada, E. S. veiksmai nesudarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 dalį, 25 str. 1 d. nuostatų pažeidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 d., teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaip teismo posėdžio metu nurodė, administracinėn atsakomybėn patraukta E. S., kaimynų vaikai dažnai elgiasi nemandagiai, galimai provokuoja ją, garsiai klauso muzikos, į pastabas nereaguoja. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. S. veiksmai sukėlė nepilnamečiui išgąstį, ko pasėkoje nepilnametis bijo išeiti į lauką, pažeidė jo teisę į saugią aplinką, užtikrinančią visapusišką ir harmoningą vystymąsi.
Įvertinęs bylos esančią medžiagą, teismas su šiomis protokole užfiksuotomis aplinkybėmis nesutinka. Kaip nustatyta iš byloje esančių L. K. ir R. K. paaiškinimų, su kaimynystėje gyvenančia E. S. dažnai įvyksta nesutarimai dėl jų nepilnamečių vaikų, kadangi pažeidėja dažnai apšaukia jų vaikus, jie jos bijo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. teismui nurodė, savo poziciją dėl konfliktų su kaimynais ir jų vaikais, kuri yra priešinga, todėl bylos aplinkybių kontekste, vienareikšmiškai teigti, jog E. S. veiksmai pažeidė nepilnamečio I. K. teises, nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, tuo labiau kad pats nepilnametis I. K. net nebuvo apklaustas.
Pagal ANK 72 str. 1 d. atsakomybė asmenims kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar už kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Pažymėtina, jog E. S. pavartotas terminas „bletskas erelis“ galėtų būti vertintinas ne kaip vaiko teises pažeidžiantis veiksmas, o kaip momentinė emocinė išraiška. Vadovaujantis Lietuvių kalbos žodynu, žodis erelis reiškia stiprus, plėšrus vanagų šeimos paukštis. Nors žodis „bletskas” galėtų būti vertinamas kaip necenzūrinis, tačiau jį pavartojus su kitu žodžiu, šiuo atveju „erelis”, jo kaip necenzūrinio ir pažeidžiančio vaiko teises dėl ko nepilnametis I. K. bijotų išeiti į lauką, sukeltų išgąstį vertinant visų bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo. Todėl šias protokole nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas kaltinimas E. S. teismas vertina kritiškai ir jas atmeta kaip nepagrįstas.
Be kita ko, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, galimas E. S. apsižodžiavimas su nepilnamečiu I. K. pasireiškė dėl galimo muzikos klausymo. Taip pat, teismas pažymi tai, jog minėtame garso įraše girdimo dviejų asmenų pokalbio trukmė mažesnė nei 25 sekundės, jame nėra užfiksuota ir teismui nėra galimybės patikrinti kada prasidėjo pokalbis, kokiomis aplinkybėmis, kitos pusės veiksmų, viso pokalbio konteksto, ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančio asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl garso įraše užfiksuoto pokalbio vertinti kaip neginčijamo E. S. administracinio nusižengimo įrodymo nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, teismas konstatuoja, ištyrus bylos medžiaga ir joje esančius įrodymus, vertintina, jog E. S. veiksmuose nenustatyta asmens tyčios, dėl kurių būtų atsiradę administracinio nusižengimo protokole nurodomi neigiami padariniai ir kitų administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo byla dėl ANK 72 str. 1 d. numatyto nusižengimo E. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant šio nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso LR ANK 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., 637 str., teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose nusižengimo, numatytų LR administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje sudėties.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.