Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, teista:

1) 2015 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tais nesusiję su darbu;

2) 2019 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai kiekvieną mėnesį dirbti 20 val. visuomenės labui (viso 40 valandų), (bausmę atlikusi),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 11.04 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į A. Š. gyvenamąjį namą ir iš kambaryje esančios lovos pagrobė svetimą – A. Š. priklausantį turtą – 200 Eur, tuo nukentėjusiajai A. Š. padarydama 200 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais K. A. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji K. A. visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką bei parodė (b. l. 131-132, 136-137), kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. kartu su M. A. atvyko į (duomenys neskelbtini), pas žmones prašyti išmaldos, pinigų, maisto. Taip užėjo į A. Š. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Kieme nieko nebuvo. Gyvenamojo namo durys buvo nerakintos. Įėjo į vidų. Garsiai pasisveikino, tačiau niekas neatsakė. M. A. stovėjo prieangyje, o ji užėjo į virtuvę, iš kur perėjo į kitą kambarį. Suprato, kad namie nieko nėra. Sugalvojo apžiūrėti kambarį, paieškoti pinigų. Ant lovos, po antklode ir patalais rado pinigų. Kiek ten jų buvo ji neskaičiavo. Matė, kad jie buvo po 20 ir 10 eurų kupiūromis. Sutvarkė patalus, kad nesimatytų, jog kažkas čia buvo. Užtruko kambaryje gal apie 30 sekundžių. M. A. nieko nesakė, kad pavogė pinigus. Iš šio namo išėjo pro verandą. Išėjus pro vartelius, ji ėjo pirmoji, nesusto. Matė, kad kieme jau yra moteris. M. A. dar stabtelėjo prie vartelių. Pasakė, kad paprašys pas moterį atsigerti. Ji nelaukė ir ėjo toliau. Ta moteris, kaip dabar žino A. Š., pamojo ranka, kad eitų nuo jos kiemo, todėl M. A. ją pasivijo. Ėjo abi (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. Paėjus apie 50 metrų, gal ir daugiau, negali tiksliai pasakyti, jas pasivijo jaunuolis. Pasakė, kad atiduotų pinigus. Ji iš pradžių sakė, kad jokių pinigų neturi, tačiau paskui išsitraukė iš po liemenėlės pinigus, kuriuos pavogė ir atidavė tam jaunuoliui. Prašė, kad nekviestų policijos. Netrukus prie jų prisirinko daugiau žmonių, tarp kurių buvo ir pati nukentėjusioji, o paskui atvyko ir policijos pareigūnai. Šią vagystę įvykdė dėl sunkios savo materialinės padėties. Yra antros grupės invalidė, invalidumo pensija yra labai maža, todėl ir sugalvojo pavogti pinigus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji A. Š. parodė (b. l. 27-30), kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 11.00 val. jai būnant namuose, kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo lojant šunį. Pasižiūrėjo link gatvės, tačiau nieko nematė. Kieme toliau dirbo savo darbus. Po kurio laiko atėjusi prie šulinio pamatė, kad prie kiemo vartelių stovi tamsaus gymio moteris. Šiai pamojo ranka, kad eitų tolyn. Paėjusi link gatvės pastebėjo, kad gatve eina dar viena moteris, kuri irgi buvo panaši į romų tautybės moterį. Jos abi nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) parko, viena ėjo pirma, kita – iš paskos. Ji nuėjo į kambarį, kadangi kilo įtarimas, ar jos nebuvo užėję į namą, kadangi namo durų nebuvo užrakinusi. Įėjusi į kambarį pastebėjo, kad atidarytos kambario, kuriame miega, durys. Apžiūrėjusi pamatė, kad nėra lovoje po patalyne padėtų 180 eurų (suma buvo smulkiomis kupiūromis po 20 ir 10 eurų). Pinigus buvo pasidėjusi rugpjūčio 14 d. Taip pat tą rytą matė, kad pinigai yra po patalyne. Ji greitai išbėgo į lauką ir šaukė, kad apvogė. Kaimynas T. B. su paspirtuku puolė vytis minėtas moteris (duomenys neskelbtini) gatve. Kai ji priėjo prie sulaikytų moterų, kaimynas jai padavė pinigus. Sakė, kad atėmė iš vienos tų moterų. Kiek pinigų jai padavė, nesugebėjo suskaičiuoti, kadangi buvo susijaudinusi, o pinigų suma buvo smulkiomis kupiūromis. Minėtos moterys prašė dovanoti, paleisti, nekviesti policijos. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams ji perskaičiavo pinigus ir ten buvo 180 eurų. Iš viso iš jos buvo pavogta 200 eurų. Kai T. B. sulaikė romų tautybės moteris, viena iš jų jam padavė pavogtus pinigus, o T. B. perdavė juos jai. Buvo išsigandusi, susinervinusi, todėl gal eidama namo kur nors pametė vieną 20 eurų kupiūrą. Dėl šių nerastų ir negrąžintų 20 eurų ji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jai grąžinti 180 eurų, kuriuos ji buvo pateikusi tyrėjai, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojas T. B. parodė (b. l. 38-39), kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 11.00 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo kieme. Tuo metu kaimynė A. Š., gyvenanti (duomenys neskelbtini), atbėgo šaukdama „gelbėkit, pavogė pinigus, va tos dvi čigonės eina“. Jis su paspirtuku išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pradėjo vytis gatve einančias dvi moteris. Moteris pasivijo prie (duomenys neskelbtini) parko, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Moterys buvo romų tautybės, neaukštos, smulkaus kūno sudėjimo. Viena iš jų buvo jauna, apie 25 metų, kita pagyvenusi, apie 50 metų. Jis joms sakė, kad atiduotų pinigus. Jos atsakė, kad nieko nepaėmė. Jis pasakė, kad palauktų tos moters, iš kurios pavogė pinigus ir tada išsiaiškins. Tada vyresnė moteris išsitraukė iš drabužių saujoje sulenktus pinigus ir padavė. Kiek tiksliai pinigų padavė nežino, nes jų neskaičiavo. Gali tik pasakyti kad tai buvo 20 ir 10 eurų kupiūros. Tuo metu prie jų priėjo kaimynė A. Š. ir jis iš karto jai padavė pinigus. Po to privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė minėtas moteris.

Liudytoja M. A. parodė (b. l. 95-97), kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., kartu su K. A. atvyko į (duomenys neskelbtini), prašyti pas žmones išmaldos, maisto, pinigų. Ji augina du mažamečius vaikus, jos pajamos yra tik 100 eurų per mėnesį, todėl vis prašo pas žmones, kad duotų pinigų ar maisto. Taip užėjo į A. Š. kiemą. Užėjo į gyvenamojo namo vidų. Moters kieme nematė. Pasisveikino, tačiau niekas neatsakė. Ji pasakė K. A., kad nieko nėra, tačiau ši nuėjo į kitus kambarius, kur užtruko apie 30 sekundžių, o gal kiek ir daugiau. Supratę, kad namuose nieko nėra, išėjo iš namo. Išėjus pro vartelius, kieme pamatė A. Š.. Ji pamojo jai ranka, kad prieitų arčiau, nes norėjo paprašyti pinigų ar maisto, tačiau A. Š. numojo ranka, kad eitų tolyn. Tada ji atsitraukė nuo vartelių ir pasivijo K. A., kuri prie vartelių nebuvo sustojusi, o iš karto ėjo gatve tolyn. Nuėjus gal 50 metrų, o gal ir daugiau, jas pasivijo vaikinas, kuris pasakė, kad atiduotų pinigus. Ji nesuprato apie kokius pinigus kalba. Aiškino, kad jokių pinigų neturi. Kaip K. A. padavė jaunuoliui pinigus, ji nematė, nes buvo labai išsigandusi ir nesuprato kas vyksta. Po to ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Kad K. A. pavogė pinigus, ji nieko nežinojo.

Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką be jos visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2019 m. rugpjūčio 17 d. protokole-pareiškime užfiksuota (b. l. 7), kad A. Š. pareiškė, jog 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 11.04 val. atėjusi į kambarį pastebėjo, kad iš jai priklausančio nerakinto namo kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pavogta 180 eurų, kurie buvo padėti ant lovos po užtiesimu. Pinigų suma buvo 20 ir 10 eurų kupiūromis, kiek tiksliai kokių kupiūrų buvo pasakyti negali. Įtaria, kad pinigus galėjo pavogti romų tautybės dvi moterys, kurias pastebėjo gatvėje prie savo namų. Kaimynas T. B. minėtas moteris tuoj pat sulaikė ir pas vieną iš moterų rado pinigus, kuriuos jai atidavė;

2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (b. l. 13-21), kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);

2019 m. rugpjūčio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota (b. l. 45-46), kad nukentėjusioji A. Š. savanoriškai pateikė 180 eurų, po 20 ir 10 eurų kupiūromis, kurių Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

2019 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota (b. l. 47-50), kad apžiūrėti 180 eurų (po 20 ir 10 eurų kupiūromis), kuriuos 2019 m. rugpjūčio 17 d. savanoriškai pateikė nukentėjusioji A. Š..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios K. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsibraudamas į patalpą pagrobė svetimą turtą.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes ji 2019 m. rugpjūčio 17 d. apie 11.04 val. (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į A. Š. gyvenamąjį namą, ir iš kambaryje esančios lovos pagrobė svetimą – A. Š. priklausantį turtą – 200 eurų, tuo nukentėjusiajai A. Š. padarydama 200 eurų turtinę žalą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 147-151). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia. Dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusioji neprieštarauja (b. l. 152).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamosios K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). K. A. teista (b. l. 105-117), administracine tvarka nebausta (b. l. 104), niekur nedirba (b. l. 102), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 103), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašyta (b. l. 118). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajai neturi, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti K. A. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą – būti namuose nustatytu laiku.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-146) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kaltinamoji K. A. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 11.45 val. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. 10.31 val. (b. l. 138-139), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – avalynės pado pėdsakai, paimti ant daktiloskopinės plokštelės, 3 vnt., ir medvilninė šluotelė specialiame konteineryje, kurie išimti 2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. paskirti galutinę – 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. 11.45 val. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. 10.31 val., t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – avalynės pado pėdsakus ir medvilninę šluotelę specialiame konteineryje, saugomus Alytaus AVPK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Įteikti kaltinamajai ir nukentėjusiajai teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai K. A. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajai K. A. išaiškinti, kad jeigu nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti K. A., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.