Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-05-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-302-818/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-22
Bylos Nr.
II-302-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00179-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
M. K.
Advokatai
Kristina Vezbergaitė, Kristina Vezbergaitė Vilnius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-302-818/2024(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00179-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,Sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., jo atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos S. M. 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-279-2024 (ROIK: 23226892679).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja S. M. 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-279-2024 nustatė, kad M. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus, nes jis 2023 m. lapkričio 26 d. 12:25 kelyje (duomenys neskelbtini) (d. pusė), 14.00 km., vairavo automobilį „Volkswagen“, v/n (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, taip pat vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 20 punktų reikalavimus.

M. K. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, o pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, M. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

M. K. atstovė advokatė Kristina Vezbergaitė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos S. M. 2024 m. sausio 3 d. nutarimą ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.

Pareiškėjas skunde pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau teigia, kad jį padarė dėl nerūpestingumo (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Administracinio nusižengimo byloje 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-279-2024 (ROIK: 23226892679) jam buvo skirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Pareiškėjas pripažįsta, kad dar 2022 m. sausio 14 d. M. K. buvo baustas administracinė tvarka dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 85 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (nuo 2022-01-26 iki 2022-04-25). Dėl savo nerūpestingumo M. K. deramai nepasidomėjo kokios specialiosios teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo procedūros.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodytos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) turėtų būti panaikinta. Pirma, pareiškėjas dirba trijose darbovietėse, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, pagal darbo pobūdį pareiškėjui būtiną vykti į (duomenys neskelbtini) bei į kitus miestus. Šiam darbui dirbti būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Antra, pareiškėjas šeimoje augina 3 vaikus, kurių ugdymo įstaigos yra nutolusios nuo M. K. gyvenamosios vietos. Trečia, pareiškėjo sutuoktinė irgi dirba (duomenys neskelbtini), kuriai dažnai tenka prižiūrėti įmonės veiklos vystymą, vykti į įvairias Lietuvos vietas. Dėl skunde išvardytų aplinkybių (administracinio nusižengimo esmės, pagrindo bei motyvų) pareiškėjas prašo teismo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), kad galėtų toliau tęsti darbą ir rūpintis šeimos gėrovė.

Atsiliepimas

Institucija teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į M. K. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos vyresniosios tyrėjos 2024 m. sausio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad ANK 686 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - Saugaus eismo keliais įstatymas) nustatyta tvarka.

Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau - pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau - prašymas) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. lapkričio 26 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti Pareiškėjui teisės vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte, Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 26 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padariusiu ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas dėl pažeidimo gailisi, todėl jam buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, taip pat paskirtas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas. Administracinio nusižengimo bylos ROIK 23226892679 nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Susipažinus su pateiktu skundu, bei jo priedais, Institucija mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

III. Teismo išvados

M. K. atstovės advokatės K.Vezbergaitės skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

M. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo iš esmės pripažino ir paaiškino, kad jis nederamai nesidomėjo teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarka – tuo, kad reikia lankyti papildomus kursus ir įregistruoti vairuotojo pažymėjimo atsiėmimą VĮ „Regitra“. 2021 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Dėl neapdairumo manė, kad gali vairuoti transporto priemones, todėl iš nežinojimo padarė administracinį nusižengimą. Jeigu būtų žinojęs teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką, būtų viską tinkamai daręs. Administracinio nusižengimo padarymo metu dirba trijose darbovietėse, pagal darbo pobūdį jam dažnai tenka vykti į įvairius Lietuvos miestus, siekiant užtikrinti sklandžia įmonių veiklą. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau yra sunkumai dėl šeimoje auginamų 3 vaikų nuvežimo į/iš ugdymo bei esant poreikiui į gydymo įstaigas. Jo šeimos gyvenamoji vieta yra užmiestyje, o į darbą tenka važiuoti į (duomenys neskelbtini). Anksčiau baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Prašo teismo grąžinti jam specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones), o paskirtą nuobaudą palikti.

Teismo posėdyje advokatė K.Vezbergaitė nurodė, kad šį nutarimą surašiusi institucija M. K. atėmė specialiąją teisę 6 mėnesiams kas nėra proporcingas terminas ir panašu, kad nelabai pasiektų to auklėjimo, tikslo, todėl kad pareiškėjas yra kelių įmonių akcininkas ir vadovas. Jis daugiau negu virš 10 metų važinėja į (duomenys neskelbtini). Kaip pats minėjo savo liudijimuose, kad pravažiuoja daugybę šimtą tūkstančių kilometrų ir panašu, kad jam to nedarant įmonės veikla sustotų ar tiesiog būtų neįmanoma vykdyti. Dėl anksčiau padarytų pažeidimų, tai pasisakyčiau taip, kad kiek nuvažiuojant kilometrų panašu, kad gali atsitikti ir tam tikrų greičio viršijimų, tam tikrų telefonų paėmimo į ranką, juo labiau reikalinga navigacija, tam tikros eismo sistemos peržiūrėjimai, tačiau niekada pareiškėjas nebuvo vairavęs išgėręs, apskritai apsvaigęs arba kažkokių piktybinių, tyčinių pastovių būtų daręs pažeidimų arba tiesiog nebūtų reagavęs. Jie būtų išimtai tokie pastovūs, kas rodo, kad po paskutinio telefono paėmimo į rankas pareiškėjas prieš porą metų gavęs administracinę nuobaudą. Be visa ko pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, su viskuo sutinka, absoliučiai neginčija, pripažįsta tiek patiems pareigūnams, tiek teismui apie padarytus savo administracinius nusižengimus, tačiau prašo atsižvelgti į jo aplinkybes, kad tenka važinėti, kad yra trys vaikai ir, kad nebūtų galimybių važinėti viešuoju transportu, sutuoktinė kiekvieną dieną ir gi neprivežiotų M. K. į (duomenys neskelbtini). Taip pat ta nuostata įrašyta protokole, kad būtina išklausyti kursus, taip tiksliai nebuvo parašyta. Gal teisininkams ir suprantamomis frazėmis, bet paprastam žmogui gan sudėtinga buvo suprasti. Juo labiau pareiškėjas tokį dalyką būtų tikrai padaręs, tikrai nematė problemų dėl neišklausyti to kurso. Ką jis dabar padarė sausio mėn., sužinojęs, kad tokį veiksmą turi padaryti. Atstovė prašo panaikinti tą nutarimo dalį, kurią atimta teisė vairuoti 6 mėn. Išspręsti administracinio poveikio priemonės klausimą iš esmės. Teismas savo nuožiūra galėtų paskirti mažesnį nuobaudą arba paskirti didesnę piniginę baudą. Kas ir būtų kaip valstybei kompensaciniu principu atlyginta žala valstybei. Pasiektas auklėjamasis principas ir valstybės nuobauda būtų pritaikyta. Tikėtina, kad tie 6 mėnesiai neišspręs, asmeniui vis tiek reikės važinėti, neperauklės. Pareiškėjas pats pakankamai pasimokė, suprato, gailisi ir manyta, kad finansinė bauda galbūt būtų ir naudingesnė valstybei.

M. K. skunde iš esmės sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė, nes nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, t. y. manė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau teismas pažymi, kad ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Juolab pats M. K. nurodė žinojęs, kad 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, o skundo bylos medžiagos duomenimis M. K. teisėtiems interesams atstovavo advokatė (b. l. 61), todėl net ir nežinodamas galiojančių norminių aktų reikalavimų, jis su advokatės pagalba turėjo galimybę kreiptis į instituciją, paskyrusią jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, pasitikslinti, kada tokios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pabaiga. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo pats domėtis dėl paskirtų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių vykdymo tvarkos. Tai, kad M. K., turėdamas objektyvią galimybę išsiaiškinti aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminus, nepadarė to, rodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nerūpestingumą ir aplaidumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ANK 686 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Taigi pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos.

M. K. skunde taip pat teigiama, kad jis administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė ne tyčia, o dėl nerūpestingumo. ANK 7 straipsnyje nustatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 9 straipsnyje išvardytos ir apibūdintos neatsargumo rūšys (nepagrįstas pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Iš ANK 424 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o kaip jau buvo minėta anksčiau, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), todėl M. K. pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Į pareiškėjo kaltės formą nagrinėjamu atveju atsižvelgiama parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. K. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (ROIK: 23226892679), padarė 2023 m. lapkričio 26 d., už kurį jam tą pačią dieną buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2024 m. sausio 3 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo M. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nustatyta, kad M. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – buvo vykdoma nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 26 d. 12:25 val. kelyje (duomenys neskelbtini) (d. pusė), 14.00 km, vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta (2021 m. gruodžio 30 d. ROIK: 21152828816), t. y. paskirtos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo – vykdymo laikotarpiu, kai jis šios teisės nesugražino ir jos neįgijo LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka, todėl M. K. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Taigi teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

M. K. skunde neprieštarauja skundžiamu nutarimu nubaudimui pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir baudos dydžio paskyrimui. Teismas nenustatė, kad šiuo atveju buvo padaryti materialinės teisės taikymo pažeidimai traukiant pareiškėją pagal minėtą ANK straipsnį.

M. K. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo proporcingumu.

ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju M. K. skundžiamu nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

M. K. skunde prašo panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, teismas plačiau pasisako dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui M. K..

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti M. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai. M. K. skunde, taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. manė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra pasibaigęs), jo poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (rūpinasi šeimoje auginančiais 3 vaikais, kuriuos reikia vežti į ir iš darželio, ugdymo įstaigų, vairavimas būtinas darbui), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

M. K. padaryto administracinio nusižengimo padarymo pavojingumo itin nemažina tai, kad jis manė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra pasibaigęs, ir galvojo, kad nedaro KET pažeidimo, antraip būtų nevažiavęs. Kaip minėta, ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens subjektyvus manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, juolab kad pats M. K. nurodė žinojęs, kad 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Be to, kaip seka iš skundo medžiagos duomenų pareiškėjo teisėtiems interesams atstovauja advokatė, todėl M. K. turėjo galimybę kreiptis į instituciją, paskyrusią jam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, pasitikslinti, kada tokios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pabaiga. Kaip jau buvo minėta anksčiau, kiekvienas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalo pats domėtis dėl paskirtų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių vykdymo tvarkos. Tai, kad M. K. turėdamas objektyvią galimybę išsiaiškinti aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminus, nepadarė to, o savaip interpretavo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo termino pradžią ir pabaigą, rodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nerūpestingumą ir aplaidumą. Vadinasi, M. K. pats prisiėmė riziką vairuodamas transporto priemonę, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Aptartas pareiškėjo elgesys savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

M. K., prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime – darbo funkcijoms atlikti, šeimos poreikiams patenkinti, t. y. vaikų priežiūrai. Visų pirma pasisakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Tai, kad M. K. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės neskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. M. K. teismui pateiktuose duomenyse nurodė, kad pareiškėjas dirba vadovaujančiame darbe ir jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti (b. l. 5-24), tačiau tai negali būti vertinama, kaip išskirtinis atvejis, kas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Visiškai neatimti teisės vairuoti transporto priemones taip pat nesudaro pagrindo ir M. K. šeimos interesų apsauga. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jam reikia rūpintis 3 vaikais – vežti juos į ir iš darželio, į ugdymo įstaigas, taip pat rūpintis šeimos finansine padėtimi, tačiau tai nepadarė įtakos M. K. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo, žmonos ir vaikų padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Kita vertus, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, o, jam netekus šios teisės, ji veža vaikus į ir iš darželio/ugdymo įstaigas, nors tai ir kelia jai tam tikrus nepatogumus. Vadinasi, šeimoje yra asmuo (šiuo atveju žmona), kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, ir yra sudaryta galimybė pasirūpinti vaikų gerove, saugiai vaikus nuvežant į ir iš darželio, ugdymo įstaigas. Jis tai gali padaryti, pavyzdžiui, pasinaudodamas bendradarbių pagalba. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, M. K. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti šeimos ar jo pačio interesai. Šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, jog būtų pagrindas neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties J. U. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju ne itin ilgą – minimalų sankcijoje nustatytą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

Byloje nustatyta M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pakartotinai atsižvelgti į tokią aplinkybę individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą nėra pagrindo), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. K. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K., būdamas patyręs vairuotojas, paskutinių 5 metų laikotarpiu 15 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 10 kartus už KET pažeidimus – daugiausia už leistino greičio viršijimą ir vairuojant automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo metu M. K. turėjo 10 galiojančių administracinių nuobaudų. Anksčiau aptartas M. K. elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis ir jo padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio. Nors pareiškėjas teismui pateikė papildomus duomenis (patalpų nuomos sutartis, darbo sutarčių kopijos, ugdymo paslaugų sutartis (b. l. 5-45), tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą dėl Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės, kadangi jis privalėjo baigti minėtus mokymus, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kuri ankstesniu 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu buvo atimta 2 mėnesiams. Taigi M. K. charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvadą, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – neskyrimas bus pakankamas siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

M. K. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Pareiškėjas, nesilaikydamas teisės normų, pablogino tiek savo ir savo šeimos padėtį, tai yra jo netinkamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą. Dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, atsižvelgdamas į M. K. padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą ir asmenybę (turi nepilnamečius vaikus, dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti M. K. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba trumpinti šios poveikio priemonės terminą. Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė M. K. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 6 mėnesius. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Vien M. K. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti, savaime nesudaro pagrindo neskirti jam minėtos administracinio poveikio priemonės.

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų

M. K. prašo priteisti išlaidas (suma skunde nenurodyta) advokato pagalbai apmokėti. Visgi šių išlaidų administracinių nusižengimų bylų procese priteisimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis ANK 666 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena dėl M. K. padaryto nusižengimo, susijusio su KET reikalavimo nevykdymo, nebuvo ir nėra nutraukiama, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jam advokato atstovavimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. 2024 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-279-2024 (ROIK: 23226892679), palikti nepakeistą ir M. K. atstovės advokatės K.Vezbergaitės skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius