Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-386-486/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
II-386-486/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02316-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. II-386-486/2017
Proceso Nr. 4-68-3-02316-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovui advokato padėjėjui P. N., teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 17 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-17-9449691, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas J. K., ištyręs eismo įvykį, registruotą eismo įvykio informacinėje sistemoje Nr. 07-17-9449691, kurio metu buvo apgadinti automobilių M. B., v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojas E. L.) ir Ford, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojas A. B.) šoniniai kairės pusės veidrodėliai, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi objektyvių įrodymų, patvirtinančių kurio nors iš vairuotojų kaltę pažeidus kelių eismo taisykles nėra.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, buvo padaryti esminiai materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo bei taikymo pažeidimai. Mano, kad vyresnysis specialistas, prieš priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesiėmė įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleistas administracinis nusižengimas bei išaiškintos jo padarymo aplinkybės. Be LR ANK normų citavimo pareiškėjas nurodo ir tai, kad eismo įvykio metu automobilį „Mercedes“ vairavusio E. L. pusėje buvo trapas (kliūtis), dėl jis neturėjo teisės važiuoti ir prasilenkti su jo vairuojamu automobiliu „Ford“, todėl būtent E. L. ir pažeidė KET reikalavimus. Pareiškėjo vairuojamo automobilio „Ford“ važiavimo kryptyje nebuvo jokios kliūties, todėl jis ir važiavo į priekį laikydamasis kelių eismo taisyklių. A. B. prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 17 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-17-9449691.

Atsiliepimas

Atsiliepime į A. B. skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba paaiškino, kad su skundu nesutinka, mano, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, kad abiejų vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių prieštaringi, todėl nenustačius administracinio nusižengimo sudėties vairuotojų veikose, dėl ko buvo apgadinti abiejų automobilių veidrodėliai, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. parodė, kad įvyko smulkus eismo įvykis, inspektorius, kuris supildė pradinį pranešimą, pagal Kelių eismo taisykles išaiškino E. L., kodėl jis yra kaltas, kad atstumo prasilenkti jam užtenka ir iš schemos matyti, kad jam yra 3 metrai, pakankamai vietos, kad čia nėra naudojama dešinės pusės taisyklės, nes gatvė nebuvo išskirta ženklinimo linija. Be to visa juosta užstatyta automobiliais. Pagrindinis jo oponento argumentas, kad A. B. kliūtis buvo iš dešinės, tai jis jį turėjo praleisti. Tačiau tiek pareiškėjas, tiek policininkas jam paaiškino, kad A. B. beveik visą gatvę pravažiavo, o E. L. atlėkė dideliu greičiu, praktiškai A. B. beveik sustojo, bet vis tiek automobilių veidrodėliais kliudė. Po kurio laiko pareiškėjas gavo pranešimą atvykti į kelių policiją, bet negalėjo nuvykti. Po to gavo nutarimą, kad abipusė kaltė. Kodėl pasikeitė situacija, pareiškėjas nežino, juk nepasikeitė jokios aplinkybės. Vietoje policijos pareigūnas nustatė kieno yra kaltė, bet po kurio laiko, viskas pasikeitė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas P. N. paaiškino, kad nesutinka su priimtu nutarimu, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Jo klientas vairuodamas transporto priemonė F. M. nedarė jokio manevro, t. y. važiavo tiesiai. Tuo tarpu E. L. atliko manevrą apvažiuodamas vandens surinkimo šulinį. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad minėtas vandens surinkimo šulinys yra labiau E. L. pusėje, o ne jo kliento. Esant šioms aplinkybėms P. N. mano, kad būtent E. L. yra kaltas dėl eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 17 d., Mildos gatvėje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis kurio metu buvo apgadinti automobilių M. B., v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojas E. L.) ir Ford, v/n (duomenys neskelbtini) (vairuotojas A. B.) šoniniai kairės pusės veidrodėliai. 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas J. K. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi objektyvių įrodymų, patvirtinančių kurio nors iš vairuotojų kaltę pažeidus kelių eismo taisykles nėra.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Išanalizavus pareiškėjo skundą, jo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, jog surinktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad būtent E. L. kaltas dėl 2017 m. gegužės 17 d. eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti abiejų automobilių šoniniai kairės pusės veidrodėliai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo teigimu, E. L. pusėje buvo trapas (kliūtis), dėl to jis neturėjo teisės važiuoti ir prasilenkti su jo vairuojamu automobiliu „Ford“, todėl būtent jis ir pažeidė KET reikalavimus. Tačiau automobilio Mercedes vairuotojas E. L. neigia, kad apvažinėjo lietaus surinkimo groteles (lietaus šulinį) ir nurodė, kad važiavimo krypties nekeitė, įsitikinės, kad eismo įvykis įvyko dėl A. B. veiksmų, prieštaravusių Kelių eismo taisyklėms, kadangi būtent jis nepasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nors turėjo tokią galimybę, nes A. B. važiavimo kryptimi dešinėje važiuojamosios dalies pusėje buvo laisvų vietų, kuriose nebuvo priparkuoti automobiliai ir į kurias privalėjo pasitraukti A. B., kad neįvažiuotų į priešingos krypties eismo pusę ir nekliudytų priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, išklausęs pareiškėjo bei jo atstovo argumentų vertina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių nors vienos eismo įvykio šalies argumentus, todėl pagrįstai buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad į eismo įvykį atvykęs specialistas pabrėžė, kad dėl įvykio kaltas būtent E. L., kas atsispindi tarnybiniame jo pranešime. Tačiau susipažinus su minėtu 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniu pranešimu akivaizdu, kad jame neatsispindi pareigūno nuomone dėl eismo įvykio kaltininko, o pateikta ta pati abiejų pateikta įvykio sekos versija. Dėl aukščiau išdėstyto, įvertinus tai, kad jokių kitų liudytojų nėra, įvykio vietoje nėra vaizdo kameros, todėl papildomų aplinkybių išsiaiškinti tiesios nėra faktinių galimybių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. liepos 17 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-17-944969, palikti nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.