Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-09-13 · Byla Nr. TS-96-1123/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
TS-96-1123/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
E. P.
Advokatai
Marius Zabita
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-96-1123/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-199 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 301 straipsnio 2 dalį bei 302¹ straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, paskiriant E. P. galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 11 d.. Bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 9 d.. 1/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. gegužės 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. liepos 22 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 9 mėnesiai ir 17 dienos.

Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-186, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 58-199 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad E. P. kriminalinę patirtį su daro 8 teistumai, praeityje jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos – teismai, skirdami bausmes E. P., ne kartą išreikšdavo jam pasitikėjimą, skirdami švelnesnes bausmes, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. P. vykdė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui yra nustatomas finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais (vagystėmis, dokumentų klastojimu ir pan.) – turtinių nusikaltimų modelis. E. P. nevengė laisvėje dirbti, tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių, kurių metu mokėsi universitete arba buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Visgi, nors nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir realizuodavo save darbinėse veiklose, tai jo neapsaugojo nuo nusikalstamų veikų vykdymo. Šiuo metu nuteistojo motyvacija realizuoti save dabinėje veikloje pataisos įstaigoje nėra stebima, šios motyvacijos nuteistasis nereiškia, argumentuodamas trumpa laisvės atėmimo bausmės trukme bei galimu negatyviu aplinkinių vertinimu. Nuteistasis pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybes po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nors nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys laisvėje – nuosekliai bei sąmoningai vykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis neskatintas, nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Remiantis turimais duomenimis, E. P. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šiuo metu vykdo ne pilna apimtimi. Stebimas orientavimasis į savęs realizavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamų bei palaikančių santykių su artimaisiais bei įstaigos bendruomene palaikymas. E. P. siekia kurti palankias socialinės integracijos laisvėje prielaidas: patvirtino galimą gyvenamąją ir darbo vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pasižymi disciplinuotu elgesiu, laikosi nustatytų taisyklių bei rėžimo reikalavimų. Nors nėra stebimas nuteistojo negatyvus požiūris į resocializacijos procesą, tačiau šiuo metu tikslinės priemonės, kurios padėtų valdyti su teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimu, gyvenimo stiliumi ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sričių korekcija, nėra vykdomos. Remiantis įvertinimo rezultatais, E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Nuteistajam ateityje negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei kryptingai siekti savo socialiai priimtinų gyvenimo tikslų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarė nuteistajam E. P. netaikyti lygtinio paleidimo.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Marius Zabita skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Gynėjo nuomone, Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jis priimtas pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, taip pat BVK 157 straipsnio nuostatas. Anot jo, Komisija tik formaliai įvertino asmens bausmės atlikimo istoriją, netinkamai įvertino materialiuosius pagrindus, neatsižvelgė į socialinius veiksnius, šeimą, kitas reikšmingas aplinkybes, bausmės dydį. Skunde nurodoma, kad E. P. yra atlikęs pusę jam paskirtos bausmės. Jo individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos standartinės priemonės: dalyvauti pozityvaus elgesio keitimo programose; lankyti psichologo konsultacijas, ką E. P. pagal esamas galimybes ir vykdė. Nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistojo turtinė padėtis yra pakankama savęs išlaikymui ir atliekant bausmę, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos grįžtų į darbą jį tęsti, todėl papildomos motyvacijos įstaigoje ir neišreiškė, o pats išreiškimas retai kada turi objektyvų rezultatą, kadangi pataisos įstaigos neturi pakankamai bei nežeidžiančių orumą, atitinkančių asmens poreikius, atlygį darbo vietų nuteistiesiems. Nuteistasis save realizuoja pozityvaus elgesio keitimo, socialinėse programose, kurios padeda pastarąjį taisyti bei atitinkamai keisti elgesį. Tai, kad asmuo suvokia nusikaltimo padarymo priežastis ir kaltę, teismas įvertino skirdamas bausmę, kadangi E. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atsikleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, suteikė vertingos informacijos ikiteisminio tyrimo subjektams, todėl, anot gynėjo, retrospektyvaus vertinimo, ar asmuo gali būti paleistas atlikęs vienokio ar kitokio dydžio bausmės dalį, esant formaliems ir materialiems pagrindams, neturėtų būti. Taip pat skunde nurodoma, kad dalis Nutarimo motyvų nėra pagrįsti galimybe keistis laisvės atėmimo vietose, o būtent gyvenimo stiliaus ir draugų pakeitimas, kadangi šis motyvas, anot gynėjo, yra galimas realizuoti tik lygtinio paleidimo metu, asmenį stebint probacijos darbuotojui, kuris kontroliuoja teigiamą asmens pasikeitimą individualaus darbo su juo metu. Tik esant laisvėje nuteistasis galėtų įrodyti savo pasikeitimą, o darbas ir šeima būtų pagrindinės priemonės, skatinančios pozityvią raidą. Atsižvelgiant į tai, gynėjas daro išvadą, kad nutarimo motyvai, dėl kurių Komisija nesutinka taikyti lygtinio paleidimo, yra susiję daugiau su asmens socialiniais rodikliais, kurie gali būti stebimi tik probacijos procese, kuris dar nebuvo asmeniui taikytas. Dėl Komisijos argumento, kad E. P. praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, gynėjas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas yra esmingai skirtingos tiek formaliąja, tiek materialiąja prasme, kadangi nepasikeitus pirminiam bausmės taikymo modeliui bei jos paskirties realizavimui, buvo taikyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, kuri, nepaisant subjektyvaus Komisijos vertinimo, objektyviai turėjo didelę įtaką asmens gyvenimo pasikeitimui ir eliminavimui iš visuomenės gyvenimo, laisvės suvaržymo, darbinės veiklos nutraukimo bei kitiems elgesio pervertinimą iš naujo įtaką darantiems veiksniams, ypač kai asmuo iki šio pasikeitimo realios bausmės neatliko. Gynėjo nuomone, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistajam E. P. yra visi formalieji ir materialieji pagrindai, nustatyti BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Skunde gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms, Rec (2003) 22 „dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatas, tai, kad lygtiniu paleidimu siekiama pozityvių tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tikslų – skatinamas teigiamas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, skatinama asmens integracija į visuomenę, tuo pačiu sudarant valstybei galimybę tam tikrą laiko dalį stebėti nuteistojo elgesį laisvėje, užkertant kelią nusikaltimų pakartotinumui, taupomi valstybės kaštai bei mažinamos įkalinimo įstaigų problemos. Gynėjas taip pat pažymi ir tai, kad asmeniui netaikius lygtinio paleidimo, po bausmės atlikimo jis išleidžiamas be jokios priežiūros ir galimybės valstybei stebėti jo elgesį bei atpažinti galimą polinkio nusikalsti riziką, taip pat individualiai su juo dirbti, padedant koreguoti elgesį laisvėje. Todėl, gynybos nuomone, šie aspektai ir išdėstyti motyvai tarpusavyje yra susiję ir turėtų būti įvertinti teismo šioje byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo E. P. gynėjo skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo E. P. asmens bylą, daro išvadą, kad E. P. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde E. P. gynėjas nurodo, kad anot jo, Nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, taip pat BVK 157 straipsnio nuostatas. Nuteistojo gynėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalūs, tiek materialūs pagrindai nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tačiau teismas su šiais teiginiais nesutinka.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo E. P. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad E. P. yra nuteistas galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną trečdalį šios bausmės jis atliko 2022 m. gegužės 9 d., tokiu būdu nuteistojo E. P. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino. Todėl sutiktina, kad E. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-183 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, E. P. 2022 m. liepos 13 d. nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, E. P. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Detalizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, remiantis turimais duomenimis, E. P. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo ne pilna apimtimi. Stebimas orientavimasis į savęs realizavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamų bei palaikančių santykių su artimaisiais bei įstaigos bendruomene palaikymas. E. P. siekia kurti palankias socialinės integracijos laisvėje prielaidas: patvirtino galimą gyvenamąją ir darbo vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos Nuteistasis pasižymi disciplinuotu elgesiu, laikosi nustatytų taisyklių bei rėžimo reikalavimų. Nors nėra stebimas nuteistojo negatyvus požiūris į resocializacijos procesą, šiuo metu tikslinės priemonės, kurios padėtų valdyti su teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimu, gyvenimo stiliumi ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sričių korekcija, nėra vykdomos. Remiantis įvertinimo rezultatais, galima teigti, kad E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Nuteistajam ateityje negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei kryptingai siekti savo socialiai priimtinų gyvenimo tikslų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Šiuo metu E. P. deklaruoja siekį keisti savo nusikalstamą elgesį bei siekti savęs realizavimo socialiais būdais. Remdamasi, be kita ko, ir šiomis aplinkybėmis, Komisija Nutarime konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką Teismas, išsamiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokiu Komisijos vertinimu. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis E. P. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti šie statiniai veiksniai (nuteistasis jų neturi galimybės sumažinti) – didelis nusikalstamų veikų, šiame teisme, skaičius (6); didelis teistumų skaičius (8); nusikalto atlikdamas bausmės vykdymo atidėjimo bausmę; nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų; nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos sekimo modelis. Tuo tarpu dinaminių veiksnių, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir kitų asmenybės pokyčių, yra nustatyta daugiau: nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; pasiduoda darančių teisės pažeidimus bendrininkų įtakai; finansinės naudos siekimas neteisėtas būdais ir priemonėmis; impulsyvaus elgesio apraiškos; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; orientavimasis į trumpalaikių tikslų siekimą; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; ankstyvesnė negatyvi patirtis priimant jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones. Vadinasi, nuteistasis E. P. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kryptingai siekdamas paminėtų dinaminių veiksnių valdymo tačiau, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, šiuo metu tikslinės priemonės, kurios padėtų valdyti su teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimu, gyvenimo stiliumi ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sričių korekcija (kitaip tariant, susijusios su aptartais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais), nėra vykdomos, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis E. P. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Pažymėtina, kad skunde nuteistojo gynėjas neišsakė tiesioginio prieštaravimo dėl socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Visgi, nuteistojo gynėjas skunde teigė, kad Komisija netinkamai įvertino materialiuosius pagrindus, neatsižvelgė į socialinius veiksnius, šeimą, kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp šių aplinkybių gynėjas paminėjo tai, kad nuteistasis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, nuteistojo turtinė padėtis yra pakankama savęs išlaikymui ir atliekant bausmę, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos grįžtų į darbą jį tęsti, todėl papildomos motyvacijos įstaigoje ir neišreiškė. Teismas atkreipia dėmesį, kad į šias aplinkybes buvo atsižvelgta Nutarime, o taip pat jos detaliai aptartos socialinio tyrimo išvadoje, kuria remiantis ir buvo priimtas Nutarimas. Aplinkybės, kad nuteistasis formaliai patvirtino galimą gyvenamąją ir darbo vietas po paleidimo iš pataisos įstaigos, bei tai, kad jis sulaukia artimųjų palaikymo ir pagalbos, yra įvardintos ir kaip apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Vis dėl to, nors nuteistajam nebūdingas akivaizdus asocialus elgesys, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad aplinkybės, jog nuteistasis turi stiprius šeimos ryšius, pastovią gyvenamąją vietą, bei, būdamas laisvėje, dažniausiai dirbdavo, nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Šių aplinkybių buvimas nuteistajam nėra naujiena, tačiau jis, būdamas laisvėje, nepaisant to, kad turėjo šeimą ir darbą, vis grįždavo prie nusikalstamų veikų darymo, siekdamas pasipelnyti, o gyvenamąją vietą naudojo priemonių, skirtų nusikalstamoms veikoms daryti, laikymui. Taigi, nors aptartos nuteistojo gynėjo įvardintos aplinkybės ir laikytinos teigiamomis, jos pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti formalų lygtinio paleidimo kriterijų, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Turint omenyje, kad šios aplinkybės anksčiau nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, didesnę svarbą nagrinėjamu atveju įgauna kiti kriminogeniniai veiksniai, susiję su E. P. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, tokie kaip nuteistojo pasidavimas darančių teisės pažeidimus bendrininkų įtakai, impulsyvaus elgesio apraiškos, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes ir kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tačiau šių kriminogeninių veiksnių valdymo pokyčiai bausmės vykdymo metu, kaip jau minėta, stebėti nebuvo.

Kaip jau minėta, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš E. P. teistumų istorijos matyti, jog jis iki pastarojo karto buvo teistas dar 7 kartus, daugiausia už analogiško ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, ir atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės – iš viso penkis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o vieną kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nepateisindavo jam teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo, taip pat vieną kartą teismo nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, be to, nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas ir Europos arešto orderis, nes jis pasislėpė nuo bausmės vykdymo. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad E. P., nepaisydamas jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą, iš šių priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, taigi, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad E. P. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir, nepaisant visų anksčiau minėtų apsauginių veiksnių, tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Skunde išsakyti nuteistojo gynėjo teiginiai, neva paskirta laisvės atėmimo bausmė pati savaime turėjo didelę įtaką nuteistojo gyvenimo pasikeitimui ir eliminavimui iš visuomenės gyvenimo, laisvės suvaržymo, darbinės veiklos nutraukimo bei kitiems elgesio pervertinimą iš naujo įtaką darantiems veiksniams, ypač kai asmuo iki šio pasikeitimo realios bausmės neatliko, yra, visų pirma, faktiškai neteisingi, kadangi E. P. realią laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą, o antrą kartą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog vien tokios bausmės paskyrimas pats savaime turėjo pakankamą poveikį nuteistajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kai anksčiau realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė tokio efekto nepasiekė.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, vertina, kad E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų. Teismui šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis E. P. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir šiuo metu negalima teigti, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių nepaneigia ir skunde cituojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms, Rec (2003) 22 „dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos, kadangi net ir šių nuostatų kontekste, nuteistojo lygtinis paleidimas galimas tik esant išpildytoms BVK 157 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Kadangi šiuo atveju minėtos sąlygos nėra išpildytos, nuteistojo darytina išvada, kad E. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 58-199 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. P. yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo E. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-199 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė