Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini) darbuotojas, gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui - sutuoktinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 12 d. apie 21.30 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidą savo sutuoktinei E. J., ją pastūmė, nuo ko pastaroji nugriuvo ant lovos ir gulinčiai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tuo šiais smurtiniais veiksmais E. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo neblaivus, namuose – (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidą savo sutuoktinei E. J., ją pastūmė, nuo ko pastaroji nugriuvo ant lovos ir gulinčiai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Supranta, kad jo smurtiniai veiksmai sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Įvykį matė nepilnametė podukra S. A.. Sutuoktinės atsiprašė, gailisi. Blaivus būtų taip nepasielgęs, mano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji E. J. parodė (b. l. 12), kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje sutuoktinis R. J., būdamas neblaivus, pradėjo ją įžeidinėti, kumščiu du kartus trenkė į veidą, pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, o gulinčiai kumščiu dar vieną kartą sudavė į veidą. Visa tai matė protinę negalią turinti dukra S. A.. Pripažino, kad ir ji buvo neblaivi. Vėliau vyras jos atsiprašė.

2014-04-12 asmens apžiūros procesinio veiksmo metu E. J. buvo apžiūrėta ir fotografuota. Fiksuota, jog nukentėjusioji neblaivi, apžiūros metu nustatyta, kad po dešine akimi matyti nežymus patinimas ir paraudimas (b. l. 6-8).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G97/14(12) nurodyta, kad išorinių kūno sužalojimų pas nukentėjusiąją nefiksuota, o jei jai buvo suduoti smūgiai, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 16-17).

Liudytoja S. A. patvirtino, jog matė, kaip aplinkybėse nurodytu laiku neblaivus patėvis R. J. smurtavo prieš jos mamą E. J. (b. l. 10).

Neblaivumo patikrinimo aktais kaltinamajam R. J. nustatytas 2,66 promilių, o nukentėjusiajai E. J. – 3.02 promilių girtumas (b. l. 11, 21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2014 m. balandžio 12 d. apie 21.30 val., R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidą savo sutuoktinei E. J., ją pastūmė, nuo ko pastaroji nugriuvo ant lovos ir gulinčiai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tuo šiais smurtiniais veiksmais E. J. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino mušęs savo sutuoktinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, nukentėjusiosios apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, smūgių sudavimas į veido sritį, patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels sutuoktinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamojo sutuoktinei buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad R. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 67), kuriame prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str. - nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius. Prokuroras prašė netaikyti BK 38 str.

BK 38 str. netaikytinas. Pagal šį straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors teismui ir yra pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios rašytinis susitarimas dėl susitaikymo, kuriame kaltinamasis pareiškia prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji pareiškia susitaikantys šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusioji priimanti atsiprašymą, tai yra atleidžianti ir kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų neturinti, teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nors kaltinamasis ir neturi teistumo, nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leistų baudžiamąją bylą nutraukti.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš sutuoktinę, ir tą darė ne pirmą kartą. Kaip matyti iš nutarimo skirti administracinę nuobaudą (b. l. 68), 2005 ir 2006 metais kaltinamasis taip pat buvo nuteistas už smurtą prieš šeimoje gyvenančius mažamečius vaikus, už tai atlikto laisvės atėmimo bausmę (b. l. 45-46), iš kaltinamojo buvusių teistumų, paskirtų administracinių nuobaudų matyti, kad jis, būdamas girtas, ne pirmą kartą smurtauja, elgiasi agresyviai (b. l. 68-71). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis išvadų nepadarė, jo socialinis elgesys nepasikeitė, nes jis ir vėl, matant nepilnamečiam vaikui, smurtavo prieš šeimos narį.

Todėl spręsdamas prašymą taikyti BK 38 str. nuostatas ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės teismas daro išvadą, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų šios normos taikymui, nes kaltinamojo veikos pobūdis ir jį apibūdinantys duomenys nesuteikia pagrindo teismui manyti, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas nukentėjusiosios prašymą susitaikyti su kaltinamuoju teismas vertina tik kaip nedirbančios nukentėjusiosios norą siekti santarvės šeimoje ir vieninteliam šeimoje dirbančiam kaltinamajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 19 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią aplinkybę jis pripažino teisiamajame posėdyje ir tai pripažinta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, nagrinėjamu atveju ir ši aplinkybė užkerta kelią kaltinamajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį, įvykį matė nepilnametis vaikas, kurį kaltinamasis dar išvadino ir necenzūriniais žodžiai, kas akivaizdu, jog vaiką išgąsdino, sutrikdė; į kaltininko asmenybę – praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, tačiau kaip į charakterizuojančius duomenis teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo praeityje du kartus buvo nuteistas už šeimoje augančių nepilnamečių vaikų sumušimą, nuo 2002 metų baustas administracinėmis nuobaudomis 14 kartų, tame tarpe už girto pasirodymą viešoje vietoje – 8 kartus, už nedidelį chuliganizmą – 3 kartus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai; atsižvelgia į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės; į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo terminą (BK 54, 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, į bausmės laiką įskaitant kardomojo kalinimo laiką (BK 66 str.). Skiriant įpareigojimus atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus ir jo neblaivumas įtakojo nusikaltimo padarymą, bei į tai, kad kaltinamasis pats pripažino, jog jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2014-03-13, paleistas 2014-03-13 (b. l. 22, 25). 2014-04-13 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34, 35). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Kaltinamasis pareiškė, kad teisiamojo posėdžio metu jam būtinas gynėjas ir jis sutinka apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam skirto gynėjo atstovavimo išlaidas – 160 Lt, todėl, remiantis ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kaltinamojo priteistinos 160 Lt dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (b. l. )

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sutuoktinei) ir nuteisti – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant R. J.: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis BK 64 ¹ str. paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant R. J.: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Išaiškinti, kad R. J. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti dabartinės savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kaltinimo laiką nuo 2014-03-12 iki 2014-04-13, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. J. proceso išlaidas valstybei - 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų 00 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000. Įmokos gali būti mokamos ir į: a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; a. s. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660, įmokos kodas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti - 5630).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.