Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, - L. B., jo gynėjai advokatei V. B., šeimos nariams – tėvams A. B., R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, aukštesniojo išsilavinimo, vedusiam (šiuo metu vyksta skyrybų procesas), turinčiam nepilnametį sūnų, dirbančiam taksi vairuotoju, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdamas nepakaltinamas, kuris sirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu, manija su psichozės simptomais, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti, 2016 m. rugsėjo 4 d., apie 1.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine O. B. metu, bandydamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, stvėrė jai už rankų ir prispaudė O. B. prie laiptų, padarydamas poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Šiais savo veiksmais L. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – savo sutuoktinės O. B. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu L. B. kaltu prisipažino ir patvirtino nutarime nurodytas aplinkybes. Atsakydamas į teisėjos klausimus, L. B. nurodė, kad jis įvykio metu atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose tuo metu gyveno jo žmona O. B. ir vaikas, pasikalbėti su žmona. Žmona jį įleido, nes jis tuose namuose ilgą laiko tarpą negyveno ir neturėjo raktų. Tuo metu namais ir vaiku rūpinosi sutuoktinė, nes jau vyko skyrybų procesas, kuris tęsiasi iki šiol. Tarp jų įvyko konfliktas koridoriuje, kuris veda iš pirmo aukšto į rūsį, ant laiptų, jie susistumdė ir jis, norėdamas iš nukentėjusiosios atimti mobilų telefoną, paėmė jai už rankos ir prispaudė ją prie laiptų, dėl to tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai skausmą, galėjo atsirasti kraujosruvos. Neprisimena, kodėl norėjo iš jos paimti telefoną, taip pat neprisimena, ar ėmė už vienos ar abiejų rankų, bei, kur suspaudė ranką, kuria vieta nukentėjusiąją prispaudė prie laiptų. Taip pat negali pasakyti, ar šio įvykio metu nukentėjusioji kur nors atsitrenkė. Konfliktas truko minutę ar dvi, įvykį matė vaikas, kuris pradėjo verkti, todėl jis pasišalino pro rūsio langą. Kodėl pasirinko tokį išėjimo būdą, ar kiti išėjimai buvo užrakinti, pasakyti negali. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios. Įvykio metu jis buvo blaivus, buvo prasidėjusi jo liga ir iš karto po įvykio gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Nurodė, kad jam papildomas gydymas nereikalingas, jis lankosi Žirmūnų psichikos sveikatos centre, bendradarbiauja su jį gydančia gydytoja D. P., lankosi per mėnesį kartą, geria vaistus. Jis sutinka tęsti gydymą pas šią gydytoją, prašo leisti gydytis minėtame sveikatos centre. Gydymą apmoka Ligonių kasa.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. B. nurodė, kad įvykio metu jai ir vaikui būnant namuose, (duomenys neskelbtini), po vidurnakčio, ruošiantis miegoti, atvažiavo vyras L. B.. Sutuoktinis su jais nuo vasario mėnesio nebegyveno. Ji vyrą įleido, nes nesitikėjo nieko blogo. L. prabėgo pro ją nesustodamas, nuėjo į svetainę, ji uždarė lauko duris. Per tą laiką jis apibėgo namus, nuėjo į miegamąjį ir jam grįžtant į koridorių iš miegamojo, ji pamatė jo rankoje piniginę, kurioje buvo jos visos santaupos. Suvokusi, kad pas vyrą visos jos santaupos ir jis nori išbėgti į lauką, ji jam užstojo kelią. Tuomet vyras nubėgo į apačią, norėdamas patekti į rūsį ir išeiti pro langą, kuris buvo išdaužtas, tuo metu, kai ji su vaiku buvo išvykusi į kelionę. Ji bėgo jam iš paskos, norėjo atimti piniginę. Ji šaukė, kad iškvies policiją, jei jis jai neatiduos piniginės. Apačioje tarp jų įvyko susistumdymas, ji bandė iš jo atimti piniginę, o L. iš jos – telefoną, nes ji jau buvo surinkusi Nr. 112. Neprisimena, kurioje rankoje laikė telefoną. Tai buvo labai trumpas laiko tarpas, jis iš visų jėgų jai sugriebė už rankos, kurioje turėjo telefoną, labiau už riešo, alkūne pristumdamas prie laiptų. Parodžius foto nuotraukas (1 t., b. l. 51-55), nukentėjusioji, atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, kad ji stovėjo arčiau laiptų, ją paguldė ir alkūne pristūmė prie visų laiptų, neprisimena, ar paguldė ant šono ar nugaros. Ji juto skausmą, patyrė šoką, skaudėjo labiausiai ranką, buvo nubrozdinimai, kraujosruvos ant rankos ir šlaunies, tiksliai ant kurios šlaunies neprisimena, nes tai buvo seniai. Telefono atimti nepavyko. Tuo metu sutuoktinio elgesys jau buvo pasikeitęs, agresyvus. Iškvietė policiją ir parašė žinutę vyro tėvams. Atvykus policijos pareigūnams ir vyro tėvams, sutuoktinio jau nebuvo. Po įvykio bijojo likti namuose, todėl išvažiavo pas vyro tėvus. Anksčiau prieš ją buvo naudotas tik psichologinis smurtas. L. dėl skyrybų pats pateikė pareiškimą 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžioje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, vyresnioji patrulė, K. P. nurodė, kad pagal iškvietimą buvo nuvykę adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo B lygio kategorijos. Moteris susijaudinusi kvietė policiją, nes grįžus jai iš kelionės, atėjo jos vyras, grasino peiliu, pavogė daiktus ir pasišalino. Moteris buvo šoko būsenoje, visa susijaudinusi. Jiems atvykus, jau buvo atvykęs uošvis, taip pat dar buvo viduje keli pareigūnai. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, ten buvęs berniukas, 6-7 metų, verkė ir pasakė, kad tėtis peilį buvo pridėjęs prie gerklės, jis labai išsigando. Išsiaiškino aplinkybes, priėmė pareiškimą. Pareigūnai buvo kviesti dėl vyro, kuris vartoja narkotines medžiagas, yra agresyvus, pavogė pinigus, vertingus daiktus ir pasišalino. Sužalojimų nebuvo, moteris buvo šoko būsenoje. Medikų pagalbos tuo metu nereikėjo. Tiksliau aplinkybių neprisiminė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsintas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 32), kad 2016 m. rugsėjo 4 d. dirbant 1 PK teritorijoje kartu su vyresniuoju patruliu P. L. ir D. K. apie 00 val. 22 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į namus atėjo vyras, pavogė santaupas ir pasišalino. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pil. O. B. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad apie 00 val. 30 min. pilietė buvo namuose su sūnumi ir į namus įsiveržė vyras pil. L. B. (vartojantis narkotines medžiagas), paprašė duoti pinigų. O. B. atsisakius jų duoti, L. B. greitai apibėgo kambarius, suradęs piniginę, kurioje buvo O. B. dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės ir apie 1 200 eurų, ją paėmė ir pasišalino. O. B. pamačiusi, kad paėmė jos piniginę ir pasakius, kad tuoj pat iškvies policiją, prasidėjo grumtynės, kurias matė ir sūnus. L. B. buvo tamsiai apsirengęs, sportinėm kelnėm. Su savimi turėjo peilį. Padirbėjus pagal požymius, minėto asmens nerado. Iš O. B. buvo paimtas pareiškimas.

Teisiamojo posėdžio metu, išklausius tarnybinį pranešimą, liudytoja K. P. nurodė, kad jiems nukentėjusioji paaiškino, jog ją stumtelėjo ir nukentėjusioji atsimušė į sieną. Negali pasakyti, ar L. B. turėjo peilį ar buvo pridėjęs prie gerklės.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, pareigūnas, P. L. nurodė, kad 2016 metais spalio mėn. dirbant su parule K. P., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. pranešėjai grasino vyras, atėmė pinigus ir pasišalino iš namų. Jiems atvykus, pranešėja paaiškino, kad vyras L. B. grasino peiliu, paėmė pinigus, apie 1000 litų ar eurų, pasišalino nežinoma kryptimi, viskas vyko vaiko akivaizdoje. Atvykus jau buvo L. tėvas, kuriam paskambino nukentėjusioji. Jiems aiškinantis aplinkybes, nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė, apsisprendė dėl įvykio rašyti pareiškimą. Atsimena, kad iš kambario, iš stalčiaus buvo paimti pinigai, buvo grumtynės, buvo vaikas namuose. Vaikas buvo susijaudinęs ir apsiverkęs, nieko nepasakojo. Neprisiminė aplinkybių, ar nukentėjusioji pasakojo dėl smurto naudojimo. Pjautinių žaizdų nebuvo. L. buvo iki jų atvykimo nežinoma kryptimi pasišalinęs ir nebuvo surastas.

Teisiamojo posėdžio metu atstovai R. B. ir A. B. patvirtino, kad sūnus L. B. gydosi Žirmūnų psichikos sveikatos centre, gydytoja D. P. specializuojasi psichikos sutrikimų srityje, kas nustatyta jų sūnui, jam paskirti vaistai padėjo, išėjo iš depresijos. Sūnus gyvena pas juos, jie šia gydytoja pasitiki, tai ilgalaikis gydymas ir vaistus reikės ilgai vartoti, sūnus vaistus vartoja. Prašo paskirti gydymą pas šią gydytoją.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas M. J. patvirtino Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-193/2017 išvadą. Paaiškino, kad pagal visus pateiktus duomenis, bylos medžiagą, medicininius dokumentus konstatavo, kad L. B. buvo pasireiškęs psichikos sutrikimas, t. y. bipolinis psichikos sutrikimas su psichozės simptomais, dėl to jis pagal savo psichikos būklę tuo metu negalėjo suprasti savo veikos pavojingumo, valdyti savo veiksmų, vėliau buvo gydytas, būklė pagerėjusi, šiuo metu gali suprasti savo veiksmų pasekmes, todėl siūlo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ambulatorinį stebėjimą. Mano, kad L. B. visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų, nes buvo pasireiškusi manija su psichoze, elgesys sutrikęs, jis neadekvačiai vertino savo elgesį, visiškai negalėjo suvokti. Aiški sutrikimo pradžia nėra aiški, liga buvo ne iš karto diagnozuota, iš pradžių buvo diagnozuotas kitas sutrikimas, vėliau stacionare paaiškėjo sutrikimas. Ligos pradžia medicininėje dokumentacijoje fiksuota nuo gegužės mėnesio, iš pasakojimų pasireiškė simptomai, bet apie pradžią aiškių duomenų neturi. Po gydymo stacionare pagerėjo, jis galėjo suvokti savo veiksmus, vėliau gydėsi ambulatoriškai, buvo tam tikri svyravimai, paskui būklė stabilizavosi. Jo žiniomis visos poliklinikos vykdo ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Mano, reikalingas tolimesnis gydymas, stebėjimas, psichiatro priežiūra. Pateikta medicininė pažyma neprieštarauja jo išvadai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2714/2016(01) nurodyta, kad O. B. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 79).

2017 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 miesto teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-129/2017 nurodyta, kad L. B. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 190).

2017 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. B. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (1 t., b. l. 199-200).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-193/2017 nustatyta, kad įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu – 2016 m. rugsėjo 4 d. L. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais. Pagal savo psichikos sveikatos būklę jis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2016 m. rugsėjo 4 d.) negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu L. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, dalinė medikamentinė remisija, šiuo metu (ekspertizės atlikimo metu, tiriamojo apžiūros dieną) jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę, šiuo metu L. B. gali suprasti baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau jo duodamus parodymus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į visus byloje esančius duomenis, kadangi jo elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu sąlygojo tuometinis jo psichikos būklės sutrikimas. L. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 25-32).

Į bylą pateiktas L. B. medicinos dokumentų išrašas, kuris patvirtina, kad L. B. gydosi VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre nuo 2016 m. gruodžio mėnesio.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažinti įrodymais, visumą, sprendžia, kad L. B. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei O. B.. Šios aplinkybės visiškai įrodytos L. B., nukentėjusiosios O. B., liudytojų K. P. ir P. L. paaiškinimais, duotais teisme, specialisto išvada Nr. G 2714/2016(01) bei kita rašytine bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog įvykio metu L. B., bandydamas atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, stvėrė jai už rankų ir prispaudė ją prie laiptų. Dėl šių L. B. veiksmų nukentėjusiajai O. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, tokias pačias įvykio aplinkybes ji nurodė ir pareiškime policijai bei apklausiama, taip pat apie tai nurodė ir policijos pareigūnei K. P., kuri apklausta kaip liudytoja teisme, aplinkybes patvirtino. Nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad dėl patirto stipraus sugriebimo už rankos ir jos prispaudimo prie laiptų ji patyrė skausmą, šoką, jai labiausiai skaudėjo ranką, buvo nubrozdinimai, kraujosruvos ant rankos ir šlaunies. Netikėti jos parodymais nėra pagrindo, kadangi tiek stipriai sugriebiant už rankos, tiek prispaudžiant nukentėjusiosios kūną prie laiptų, tai yra veikiant nukentėjusiosios kūną, gali būti sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas ir už šių pasekmių sukėlimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Nors nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, kad L. B., be kita ko, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, teismo nuomone, tai yra perteklinis požymis. Teismas nustatė, kad L. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. sunkesnis sveikatos sužalojimo mastas nei fizinio skausmo sukėlimas, kuris apima fizinį skausmą.

Neginčijamai nustatyta ir tai, kad L. B. turi psichikos sutrikimų, tai patvirtina nukentėjusios sutuoktinės, L. B. tėvų duoti paaiškinimai, eksperto paaiškinimai, ekspertizės aktas. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-193/2017 išvadoje konstatuojama, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais, dėl kurio jis nusikalstamos veikos metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu L. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, dalinė medikamentinė remisija, šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama – nepakaltinamumu. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad L. B. nagrinėjamo įvykio metu buvo nepakaltinamas, jis negali atsakyti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertų, įvertinusių L. B. ligos diagnozę, jo socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, kurias patvirtino ekspertas M. J. teisiamajame posėdyje, sprendžia, kad L. B. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. L. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gydosi VŠĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre, tai patvirtino jo tėvai, kurie, kaip ir pats L. B., prašė leisti tęsti gydymą šiame psichikos sveikatos centre, teismo psichiatrijos ekspertas tam neprieštaravo, todėl nurodoma konkreti gydymo įstaiga (BK 98 str. 1 d. 1 p., 2 d., BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o šiai įsiteisėjus – panaikintina (1 t., b. l. 126-127). L. B. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Šioje byloje civilinio ieškinio nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai su garso įrašais, saugomi voke byloje (2 t., b. l. 49), nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

nutaria:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre, (duomenys neskelbtini).

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nutarties įsiteisėjimo, o šiai įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su garso įrašais, saugomus voke byloje, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.