Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-27 · Administracinė byla Nr. I-5701-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-27Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
I-5701-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03469-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Kategorijos
  • 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5701-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-03469-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 33.3, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai A. B., atsakovų atstovams Andriui Petkevičiui, Simonai Kiūdytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013-06-21 sprendimu Nr. KT_06_04, įvertinusi nustatytus kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, nusprendė susigrąžinti 2012 metais išmokėtą paramos dalį už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą bei prarastas pajamas 50 proc., t.y. 3 498,36 Lt (b. l. 4-5). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2013-08-08 sprendimu Nr. 3IN-B-1098-864 Agentūros 2013-06-21 sprendimą Nr. KT_06_04 paliko nepakeistą (b. l. 7).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 45-48, 83-86) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti 2013-06-21 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. KT_06_04 „Dėl A. B. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dalies susigrąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-08-08 sprendimą Nr. 3IN-B-1098-864; 3) nurodyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) grąžinti išskaičiuotus 3 498,36 Lt išmokų bei 65,66 Lt palūkanų.

Paaiškino, kad 2012 metais, kaip ir ankstesniais metais nuo 2004 m., deklaravo 4,94 ha plotą pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“, 0,64 ha plotą pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir 12,73 ha daugiamečių ganyklų ir pievų, tačiau tai niekada nebuvo traktuojama kaip pažeidimai ar išmokų mažinimai. Įsipareigojimuose netgi įrašyta, kad pareiškėja įsipareigoja nemažinti valdomų daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metai ir daugiau) ploto ir žino, kad pažeidus šį įsipareigojimą, gali būti sumažinta parama. Taip pat įsipareigojo, Agentūrai pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurti 2005 metais buvusį daugiamečių ganyklų (pievų) plotą.

Be to, Agentūra 2013-06-28 rašte Nr. BRK-(3.144.)-4846 nurodo, kad susigrąžinti dalį paramos (3 498,36 Lt) reikia iš išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“. Pažymėjo, kad pareiškėjos įsipareigojimuose pagal paramos schemą „Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“ visiškai nenumatyta turėti sutartinių gyvulių. Pagal šią schemą ūkininkavimas remiasi miško želdinimo ir žėlimo projektų vykdymu, žuvusių želdinių atsodinimu, naujų sodmenų sodinimu, jų priežiūra ir pan.

Paaiškino, kad yra 79 m. pensininkė, todėl rašydama paraiškas, pasirašydama keliamus reikalavimus, įsipareigojimus, ne visada teisingai suprato jų esmę ir prasmę, nors nuo 2004 metų nebuvo fiksuojama jokių pažeidimų ir problemų, niekada nieko neslėpė ir nemelavo, neteikė klaidingų duomenų. Per visą šį laikotarpį niekada nebuvo reikalaujama gyvulių laikymo, ji to tyčia nedarė, tyčia keliamų reikalavimų nepažeidė. Agentūra 2013-06-28 rašte Nr. BRK-(3.144.)-4846 nurodo, kad sprendimas „Dėl A. B. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dalies susigrąžinimo priimtas vadovaujantis 13 ir 14.1 punktais, nors šie punktai kalba apie metinį palūkanų dydį ir lėšų susigrąžinimo datas, o yra privaloma nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo nutarta susigrąžinti dalį išmokėtos paramos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 91-93) paaiškino, kad remiantis Ūkinių gyvūnų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2012 metais gyvulių nelaikė - 0 SG (toliau – ir sutartinio gyvulio). 2012 metais deklaruotų pievų ir ganyklų plotas (12,73 ha) sudaro 69,52 proc. (t. y. daugiau nei 30 proc.) (12,73 ha ganyklų - pievų / 18,31 ha viso ploto x 100 proc. = 69,52 proc.) visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų (ganyklų - pievų -12.73 ha) ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų (5,58 ha), viso t. y. 18,31 ha (12,73 ha + 5,58 ha = 18.31 ha). Valdoje sąlyginis gyvulių skaičius vienam hektarui sudaro 0 SG (0 SGV/12,73 ha = 0 SG), nors 2012 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG. Nustatytas GAAB 15 pažeidimas sudaro 100 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (12,73 ha - (SG x 10 ha/SG) / 12,73 ha x 100 proc. = 100 proc. Bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha. Padarytas GAAB 15 pažeidimas priskiriamas tyčiniams reikalavimų pažeidimams, visada laikomas mažo masto, sunkiu, o jo poveikio trukmė - visada nepastovi. Agentūra pagrįstai ir teisėtai nusprendė susigrąžinti 50 proc. 2012 m. išmokėtą paramos dalį už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą bei prarastas pajamas, t. y. 3 498,36 Lt, todėl Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos 2013-09-02 skundas Agentūroje buvo gautas tik 2014-01-20, todėl Agentūra iki to laiko negalėjo žinoti apie teisme gautą skundą bei neturėjo jokio pagrindo stabdyti grąžintinų lėšų susigrąžinimo procedūras, todėl visiškai pagrįstai, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės), 16.2 p., kuriame nurodyta, kad administruojanti institucija taiko grąžintinų lėšų įskaitymą, išskaičiavo grąžintinas lėšas iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ programą „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ sumos.

Atsiliepimas

Agentūros atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 98-100) paaiškino, kad Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. 3D-23, ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir Aprašas), 7 punkte įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0.1 SG (sutartinio gyvulio). Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, o jų deklaruotų pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc.

Informavo, kad pareiškėja 2012 m. deklaravo 4,94 ha plotą pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, 0.64 ha plotą pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir 12,73 ha daugiamečių ganyklų ir pievų (5 m. ir daugiau) (pasėlis 5DG-1). Ūkinių gyvūnų registro duomenimis pareiškėja ūkinių gyvūnų 2012 m. nelaikė, o pareiškėjos 2012 m. deklaruotų ganyklų ir pievų plotas sudarė daugiau kaip 30 proc. (12,73 ha ganyklų ir pievų / 18,31 ha viso ploto x 100 proc. = 69,52 proc.).

Pareiškėja 2013 m. deklaravo tą patį 12,73 ha plotą, tačiau priešingai nei 2012 m. paraiškoje, 2013 m. pareiškėja deklaravo pievas su pasėliu 5PP-2 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai), kuriam netaikomas Aprašo reikalavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje ŽŪM atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros 2013-06-21 sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo paneigta teisė į dalies paramos gavimą, už tai, kad ji aktualiu ginčui laikotarpiu nelaikė ūkinių gyvūnų (b. l. 72-74).

Sprendžiant pagal byloje surinktus įrodymus nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu nelaikė reikalingo skaičiaus gyvulių, nes pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, jog ūkinių gyvūnų nelaikė ir nelaikys, to nedarė teikdama 2012-05-29 Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – 2012 m. Paraiška). Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Agentūra turėjo teisę taikyti sankcijas pareiškėjos 2012 m. Paraiškoje visiems deklaruotiems plotams, kuriems taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, tame tarpe ir plotui „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nustatyta, kad pagal 2012 m. Paraišką pareiškėja deklaravo 4,94 ha plotą pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“, 0,64 ha plotą pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir 12,73 ha daugiamečių ganyklų ir pievų“ (b. l. 66-69).

Agentūra 2013-06-28 raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pareiškėją informavo, kad Agentūra 2013-06-21 sprendimu nusprendė susigrąžinti paramos dalį 3 498,36 Lt už priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku“ (b. l. 72). Sprendime (b. l. 73-74) konstatavo, kad Agentūra 2013-05-30 pervertino pareiškėjos kasmetinį prašymas vadovaujantis tiesioginės paramos administravimo sistemos (STIS) 2013-02-11 patikslintais duomenimis, nes pareiškėjos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus 2012 m. Paraiškoje buvo nustatyta Žemės naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau - GAAB) reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, 7 punkto nesilaikymo atvejis dėl ūkinių gyvūnų laikymo, t. y. pareiškėja nelaikė ūkinių gyvūnų. Agentūra, vadovaudamasi Ūkinių gyvūnų registro duomenimis nustatė, kad pareiškėja 2012 metais gyvulių nelaikė - 0 SG (sutartinio gyvulio). 2012 metais deklaruotų pievų ir ganyklų plotas (12,73 ha) sudaro 69,52 proc (t. y. daugiau nei 30 proc.) (12,73 ha ganyklų - pievų / 18,31 ha viso ploto x 100 proc. = 69,52 proc) visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų (ganyklų - pievų - 12,73 ha) ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų (5,58 ha), viso - 18,31 ha (12,73 + 5,58 = 18,31). Valdoje sąlyginis gyvulių skaičius vienam hektarui sudaro 0 SG (0 SGV/12,73 ha = 0 SG), nors 2012 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG. Nustatytas GAAB 15 pažeidimas sudaro 100 procentų viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (12,73 ha - (SG x 10 ha/SG) / 12,73 ha x 100 proc = 100 proc. Svarbu paminėti tai, kad bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha. Taigi padarytas GAAB 15 pažeidimas priskiriamas tyčiniam reikalavimų pažeidimui, visada laikomas mažo masto, sunkiu bei jo poveikio trukmė - visada nepastovi.

Pareiškėjos teiginiai, kad per visą deklaravimo laikotarpį nuo 2004 metų niekada nebuvo reikalaujama gyvulių laikymo, ji to tyčia nedarė, tyčia keliamų reikalavimų nepažeidė.

Teismas su pareiškėjos teiginiais sutikti negali, nes pareiškėja pateikusi 2012 m. Paraišką turėjo visoje valdoje laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kadangi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-02-06 įsakymu Nr. 3D-59 (Žin., 2008, Nr. 17-586; 2012, Nr. 14-620) 9.14 punktą - paramos gavėjas, gaunantis miško priežiūros ir apsaugos ir prarastųjų pajamų kompensavimo išmokas, visoje valdoje turi laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima reikalavimus, numatytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. 3D-23 bei Aprašo 7 punkto reikalavimo - turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 metais turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sąlyginio gyvulio (SG).

Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėja 2012 metais nelaikė ūkinių gyvūnų, Agentūra pagrįstai taikė sankcijas už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau - Metodika) nuostatas. Agentūra išvardijo priemones, pagal kurias paraiškas pateikusiems pareiškėjams taikomi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai. Pažymėjo, kad sankcijos pagal 2012 m. Paraišką pritaikytos, vadovaujantis Metodikos 2, 3, 4, 5, 5.1, 5.2, 5.4, 7 punktais. Taisyklės nustato pareiškėjams pareigą visoje valdoje laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nurodytų Apraše, o už šių reikalavimų nesilaikymą pareiškėjams yra taikomos sankcijos, įtvirtintos Metodikoje, kurios tikslas – nustatyti sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų: žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų, nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, taikymo tvarką (1 p.). Kompleksinė parama – siekiant užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę mokamos išmokos, priklausančios nuo aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, veterinarijos ir fitosanitarijos, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų laikymosi žemės ūkio valdoje (2 p.). Už kompleksinės paramos reikalavimų (valdymo reikalavimų, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų) pažeidimus taikomos sankcijos – išmokos sumažinimas procentiniu dydžiu (3 p.). Sankcijas taiko Agentūra pagal jos ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimus (4 p.). Sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus: ar pažeidimas netyčinis, ar tyčinis; pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis; pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims (5 p.). Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, tarp jų priemonei „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (7.5). Nustatomas GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto (17.4). Plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. (18¹.2 p.). Iš pateiktų Metodikos normų matyti, jog, nustačius tam tikrų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus valdos dalyje, sankcijos taikomos visai valdai, taigi ir visoms išmokoms, mokėtinoms už laukus, deklaruotus tokioje valdoje, nepriklausomai nuo to, pagal kurią priemonę tokie laukai yra deklaruoti ir kad dalyje (pagal kitą priemonę deklaruotų) laukų pažeidimai nebuvo nustatyti. Kompleksinės paramos reikalavimai bei iš jų kylančios sankcijos taikytinos ir plotams, deklaruotiems pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, t. y. Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu, remiantis Metodikos 7 punktu, turi būti mažinamos ne tik tiesioginės, bet ir išmokos pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Toks bendros visoms išmokoms sankcijos taikymas siejamas su paramos kompleksiškumu.

Agentūra 2013-06-21 sprendimu nustatė, jog pervertinus pareiškėjos 2012 m. Paraišką, vadovaujantis tiesioginės paramos administravimo sistemos (STIS) 2013-02-11 patikslintais duomenimis, pareiškėja nelaikė ūkinių gyvūnų, t. y. padarė Aprašo 7 punkto tyčinį pažeidimą, taip pat nesilaikė Taisyklių 9.14 punkto reikalavimų (visoje valdoje laikytis kompleksinės paramos reikalavimų). Atitinkamai, už šiuos pažeidimus taikytinos Metodikos 17.4 bei 18¹.2 punktuose įtvirtintos paramos už einamuosius metus sumos sumažinimos 50 proc. bei paramos neskyrimo už kitus kalendorinius metus sankcijos. Tokios kompleksinio paramos susiejimo sankcijos taikomos visiems 2012 m. Paraiškoje deklaruotiems plotams, kuriems taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, taigi ir plotui „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Esant šioms aplinkybėms ir tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad Agentūra skundžiamu 2013-06-21 sprendimu teisingai nustatė Aprašo 7 punkto ir Taisyklių 9.14 punktų pažeidimus, pagrįstai ir argumentuotai pareiškėjai taikė Metodikos 17.4 ir 18¹.2 punktų nustatytas sankcijas visoms pagal 2012 m. Paraišką mokėtinoms išmokoms, tarp jų ir išmokoms pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Agentūros sprendimą skunde nurodytais argumentais.

Teismui konstatavus, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-08-08 sprendimą Nr. 3IN-B-1098-864 bei įpareigoti Agentūrą grąžinti išskaičiuotus 3 498,36 Lt išmokų bei 65,66 Lt palūkanų.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos A. B. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska