Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Z. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu T. Z., a k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, T. Z. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridedant Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir T. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Solidariai iš E. Č. ir T. Z. priteista nukentėjusiajam V. B. 868,86 Eur (3 000 Lt), nukentėjusiajam E. B. 699,43 Eur (2 415 Lt) žalai atlyginti.

Solidariai iš E. Č., T. Z. ir R. V. priteista nukentėjusiajam V. K. 289,62 Eur (1 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, o į valstybės pajamas – 92,68 Eur (320 Lt).

Jonavos rajono apylinkės teisme 2015 m. rugsėjo 11 d. gautas nuteistojo T. Z. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko prašymas taikyti nuteistojo atžvilgiu 2015 m. kovo 19 d. BK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1554 8 straipsnio nuostatas, pagal kurias pakeista BK 75 str. 1 d. ir paskirti T. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BPK 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Minėto straipsnio 1 d. numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ str. 4 d. numatyta, kad teismas, nustatęs, jog prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę buvo vadovautasi BK 63 ir 64 str., teismas nustato naują subendrintą bausmę. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 3 str. 2 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 str. 1 d., numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d., turi grįžtamąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-216-139/2015; Nr. 2K-289-693/2015, kt.).

Pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vyk­dy­mo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nus­tatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nu­si­kals­tamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota ga­limybė da­ryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus už­tik­rintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pa­vyz­dinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pa­siek­ti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nu­sikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nu­teistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas sa­vybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teis­mas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus so­cia­li­nius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2015, 2K-66/2015 ir kt.).

Įvertinęs byloje esančius duo­menis, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nuteis­tajam T. Z. pa­keisto BK 75 str. nuostatas ir bausmę švel­ninti atidedant laisvės atė­mi­mo bausmės vykdymą. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad T. Z. priimant 2013 m. spalio 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, buvo teisiamas ne pirmą kartą, jo atžvilgiu buvo taikytas BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., buvo baustas administracine tvarka. Šiuo metu jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. T. Z. padarė devynis apysunkius nusikaltimus, kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir tris nesunkius nusikaltimus. Visi nusikaltimai yra tyčiniai, o vagystės ir turto prievartavimai – savanaudiški. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis pripažino, padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, padėjo juos išaiškinti bei atlygino didžią dalį nusikaltimais padarytos žalos. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupė. Be to, T. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. Z. atveju realus laisvės atėmimas vertinamas kaip adekvati ir teisinga bausmė už jo padarytus nusikaltimus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu suėmime išbūtas laikas bei po nuosprendžio įsiteisėjimo įvykdyta baus­mės dalis ne visiškai atliko bausmės pas­kir­tį, todėl teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo tikėtis pozityvaus T. Z. elgesio laisvėje, kadangi svarstant galimybę toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuo­me­nės, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą baus­mės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteis­ta­sis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tiks­lai.

Kaip jau minėta, teismas, skirdamas bausmę aukščiau nurodytu nuosprendžiu, įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, todėl konstatuotina, jog nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nuteistojo T. Z. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. Z. prašymą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymo atmesti.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Jonavos rajono apylinkės teismą.