Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.1-589-363/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą UAB „Avikta“ bendrovėje, susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo laiko bei darbo atlikimo tvarkos, nuo 2012-05-11 aštuonias dienas, t. y. gegužės mėnesio 11, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22 dienomis, leido V. P. dirbti UAB „Avikta“ naudai Milašaičių k. esančios UAB „Milašaičių lentpjūvė“ teritorijoje traktoriumi „Valtra“ su medienos smulkintuvu, smulkinti medienos atraižas, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam tapatybę patvirtinančio dokumento, apie darbuotojo priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio, nelegaliai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas, administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat nepagrįstas. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir kitoje pareigūnų surinktoje medžiagoje nebuvo tinkamai užfiksuotos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės. Atvykę pareigūnai konstatavo aplinkybes – pamatė darbus atliekantį V. P., apklausė jį kokiu būdu ir pagrindu jis dirba. Jis neneigė ir neneigia, kad nutarimu nurodytu laiku su V. P. darbo sutarties nebuvo sudaręs, tačiau nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą. Mano, kad esamos aplinkybės pareigūnų yra užfiksuotos tinkamai, tačiau atliktas netinkamas jų vertinimas, kuris bylai teisingai išnagrinėti turi esminės reikšmės. Jau nurodė, kad negalėjo sudaryti su V. P. darbo sutarties, kol nebuvo įsitikinęs, jog jis iš tiesų moka valdyti techniką, su kuria jam tektų ateityje dirbti. Tai, jog nurodė vesti tam tikrą apskaitos žurnalą, neįrodo susitarimo dirbti fakto, kadangi dar nesant sudarytai darbo sutarčiai buvo aktualu apskaityti suvartotą kurą, o tai padaryti neapskaitant kilometražo ir kitokios technikos apkrovos nėra įmanoma. Be to, jį mokė ateičiai, kaip jam reikės viską užsirašinėti.

Apeliantas akcentuoja, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog jis su V. P. būtų sutaręs dėl konkrečios darbo tvarkos (pvz., darbo laiko), darbo saugos sąlygų, ar kad būtų įsipareigojęs jam mokėti darbo užmokestį iki tol, kol jis bus priimtas į darbą. Teigia, kad V. P. nutarime nurodytu laikotarpiu nebuvo faktinis UAB „Avikta“ darbuotojas, kadangi už iki darbo sutarties sudarymo atliktą darbą jam nebuvo atlyginama. Nei jis, nei V. P. nevertino situacijos kaip jau prasidėjusių darbo santykių, to nepaneigia nei FNTT, nei teismui duoti parodymai.

Veika turi būti kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Nagrinėjamu atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų nepakanka norint pripažinti, jog V. P. UAB „Avikta“ dirbo nelegaliai. Ginčas yra dėl to, ar darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, todėl institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą; šių įrodymų pateikta nėra. Nėra duomenų nei apie jo ir V. P. susitarimą dėl darbo tvarkos ir užmokesčio – konkrečių darbo funkcijų, laiko, atlygio, be to, jog tarėsi, kad V. P. turės paklusti tam tikrai vidaus tvarkai. Iš surinktų įrodymų matyti, kad V. P. nelegalus darbas pasireiškė tuo, jog jis mokėsi dirbti traktoriumi. Šių duomenų jis neneigia. Tačiau jo veiklos įmonėje pagrindas – tai noras išmokti naudotis technika siekiant sudaryti darbo sutartį ateityje. Tokia darbo sutartis buvo sudaryta. Mano, kad neracionalu tokio pobūdžio santykius kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi dėl savo mažareikšmiškumo bei esmės neprotingai suvaržytų žmonių laisvę tam tikrą elgesio variantą bei privestų prie daugybės įprastų veiksmų nepagrįsto pripažinimo administraciniais teisės pažeidimais. Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Apeliantas skundą toliau apibendrina tuo, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas taip pat pažymi, kad atlygintinumo už darbą nebuvimas eliminuoja galimybę veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog V. P. UAB „Avikta“ dirbo nelegaliai, t. y. įrodančių nelegalaus darbo faktą.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso 98 straipsnis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Apelianto skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad esamos aplinkybės pareigūnų yra užfiksuotos tinkamai, tačiau atliktas netinkamas jų vertinimas, kuris bylai teisingai išnagrinėti turi esminės reikšmės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad negalėjo sudaryti su V. P. darbo sutarties, kol nebuvo įsitikinęs jog jis iš tiesų moka valdyti techniką, su kuria jam tektų ateityje dirbti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Darbo kodekso105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (Darbo kodekso 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (Darbo kodekso186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Taigi minėtas teisinis reguliavimas aiškiai nustato, kad jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, todėl tokiam procesui turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju tariamo išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas – V. P. dirbo su apelianto patikėtu traktoriumi „Valtra“ ir su medienos smulkintuvu (smulkino medienos atraižas UAB „Milašaičių lentpjūvė“ teritorijoje), neabejotinai pasireiškė kaip darbdavio nauda, todėl šiam procesui turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Byloje esantis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2012-06-25 raštas Dėl medžiagos pateikimo patvirtina, kad 2012-05-24 apie 09.30 val. atvykus į UAB „Avikta“ teritoriją buvo nustatyta, kad bendrovės traktorių „Valtra“ vairuoja V. P. Apklausus liudytoju V. P., pastarasis nurodė, kad nuo 2012-05-09 dirba UAB „Avikta“ traktorininko pareigose. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi P. P., darbo sutarties nesudarė, kadangi direktorius nurodė atlikti darbo įgūdžių patikrinimą. Pradėjus dirbti UAB „Avikta“ vedė dvi užrašų knygutes, kuriose fiksavo duomenis apie į traktorių įpilta kuro kiekį ir kiek kubinių metrų sumalė atraižų (b. l. 6).

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad šalys (darbdavio atstovas ir faktinis darbuotojas) susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų ir DK 93 str. numatyti darbo sutarties požymiai buvo, tačiau darbo santykiai nebuvo tinkamai įforminti. Kartu pripažintina, kad UAB „Avikta“ direktoriui P. P. pagrįstai 2012-07-17 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. remiantis VDI Telšių skyriui FNTT pateiktą medžiagą apie galimai padarytą teisės pažeidimą.

Apygardos teismas neabejoja, kad pagal faktines aplinkybes realiai darbas buvo dirbamas, asmenys vykdė sutartas sąlygas ir V. P. darbo užduotis atliko, todėl P. P. yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektas, kuriam apylinkės teismas pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą.

Sprendžiant P. P. administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 41³ str. 1 d., teismo įsitikinimu, itin reikšmingi yra liudytojo V. P. FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.

Pažymėtina, kad 2012-05-24 apklausos metu V. P. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šios apklausos metu duotais liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo. Šios apklausos metu liudytojas parodė, kad nuo 2012 m. vasario mėn. buvo bedarbis. Kadangi yra traktorininkas, kreipėsi į UAB „Avikta“ direktorių P. P., tačiau tuo momentu darbo nebuvo, bet P. P. užsirašė jo duomenis ir 2012-05-09 jam paskambino bei pakvietė atvykti. 2012-05-10 jis atvyko į UAB „Avikta“, esančią adresu Pramonės g. 4c, Plungėje, kur direktorius jam parodė, kad reikės dirbti traktoriumi „Valtra“. Tą pačią dieną direktorius P. P. UAB „Avikta“ teritorijoje jį apmokė dirbti traktoriumi ir medienos smulkintuvu. Nuo 2012-05-11 jis savarankiškai dirbo traktoriumi „Valtra“ su smulkintuvu UAB „Milašaičių lentpjūvėje“ apie 5 dienas. Baigus darbą UAB „Milašaičių lentpjūvėje“ jis važiavo tuo pačiu traktoriumi dirbti į Glaudžius, į UAB „Timberline“, bet ten nedirbo, nes buvo sugedęs UAB „Avikta“ vilkikas, kuriuo buvo gabenamos smulkintos atraižos į įmonę. Su direktoriumi darbo sutarties sudaręs nebuvo, nes direktorius norėjo pamatyti, ar jis moka dirbti su technika. Jis su direktoriumi P. P. buvo sutarę, kad jam mokės už atliktą darbą, tai yra už primaltų atraižų kiekį. Direktoriaus nurodymu jis ranka pildė sąsiuvinį, kuriame rašydavo kada ir kur dirba, kiek susmulkina medienos ir kiek įsipila kuro. Vėliau, mėnesio gale, minėtą sąsiuvinį jis turėjo grąžinti direktoriui (b. l. 8-10).

Taip pat iš 2012-05-24 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. pateikė užrašų knygutę su ranka įrašytais įrašais (3 lapai) ir sąsiuvinio lapą su ranka rašytais įrašais (1 lapas) (b. l. 11-16). Šie įrašai teismui leidžia spręsti, kada ir kur V. P. dirbo, kiek prismulkino medienos, ir kiek sunaudojo kuro.

Pirmosios instancijos teisme V. P. 2012-10-09 taip pat buvo apklaustas liudytoju. (b. l. 34). Posėdžio metu teisėjai perskaičius jo parodymus duotus 2012-05-24 FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytojas paaiškino, jog čia ne visai tikslūs parodymai, visą laiką dirbo kartu su direktoriumi, šių aplinkybių neįrašė, tačiau turėjo įrašyti. Jis to rašto neperskaitė, sunkus raštas gal ko neišgirdo. Kurį laiką direktorius dirbo vienas, o paskiau leido jam dirbti ir žiūrėjo kaip jam sekasi (b. l. 34).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Klaipėdos apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino, jog teisme V. P. duoti parodymai apie tai, kad jis jokio atlyginimo už mokymąsi dirbti negavo, nepaneigia nelegalaus darbo fakto, nes dėl atlyginimo su P. P. buvo sutarę, kad atlyginimą mokės mėnesio gale V. P. pateikus rašytus duomenis apie atliktus darbus ir sunaudotą kurą.

Tokia apylinkės teismo pozicija pripažintina visiškai pagrįsta, kadangi ji padaryta įvertinus surinktų įrodymų nuoseklumą, jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą. Klaipėdos apygardos teismas aplinkybę, kad V. P. apylinkės teisme paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų jis neskaitė, kad jie nėra tikslūs, neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip, nei juos vertino apylinkės teismas. Darytina išvada, kad taip V. P. siekė sušvelninti savo darbdavio (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) atsakomybę, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuo 2012-06-28 V. P. iki šiol dirba UAB „Avikta“ (b. l. 17).

Taigi FNTT ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytojo V. P. duoti parodymai, taip pat šio liudytojo pateikta užrašų knygutė su ranka rašytais įrašais, bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo 2012-05-11 V. P. aštuonias dienas dirbo UAB „Avikta“ naudai neįdarbinus jo teisės norminių aktų nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl administracinės teisės pažeidimo sudėties buvimo taip pat svarbu yra tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad aplinkybės byloje užfiksuotos tinkamai. Tačiau apeliantas akcentuoja, jog jos netinkamai įvertintos. Apelianto tvirtinimu, jis turėjo įsitikinti, jog liudytojas iš tiesų moka valdyti techniką, su kuria jam tektų ateityje dirbti. Tačiau anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, Apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog realiai vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Kadangi, kaip minėta, atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimą, jog jis turėjo įsitinkinti, kad liudytojas iš tiesų moka valdyti techniką, su kuria jam tektų ateityje dirbti, teismas negali vertinti niekaip kitaip tik kaip pasirinktą gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Klaipėdos apygardos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog P. P. būdamas UAB „Avikta“ direktoriumi susitaręs dėl darbo užmokesčio, darbo laiko bei darbo atlikimo tvarkos, leido V. P. dirbti UAB „Avikta“ naudai traktoriumi „Valtra“ su medienos smulkintuvu, smulkinti medienos atraižas, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam tapatybę patvirtinančio dokumento, apie darbuotojo priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio, nelegaliai.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti P. P. kaltu padarius ATPK 41³ str. 1 d., numatytą pažeidimą.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta vidutinio dydžio ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda (6 500 Lt dydžio bauda). Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinių teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, įvertinus pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), teisingumo ir protingumo kriterijus, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.