- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-129-267/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė (pran.)
- Atsakovas
- B. E., B. E. O.
- Ieškovas
- E. D.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Adolfas Račkauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dainiui Žiedui, atsakovui B. E. O., atsakovo atstovui advokatui Adolfui Račkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui B. E. O., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. D. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydama: 1) pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo B. E. O., materialinį išlaikymą sūnui O. D., kas mėnesį mokėti 800 Lt dydžio periodines išmokas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki O. D. pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją E. D.; 2) priteisti iš atsakovo B. E. O. 1950 Lt išlaikymo skolą O. D., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją E. D.; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra O. D. globėja, o su vaiko tėvu atsakovu B. E. O. 2007-06-14 buvo sudarytas susitarimas, jog jis mokės vaiko išlaikymui po 200 Lt per mėnesį bei sumokės 3600 Lt įsiskolinimą vaiko išlaikymui už trejus metus. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymą mokėjo, tačiau liko skolingas 1950 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Todėl ieškovė prašė priteisti šį įsiskolinimą. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui O. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvieną mėnesį. Ieškovė teigė, kad atsakovas išlaikymą moka, tačiau šiuo metu priteisto išlaikymo dydis visiškai nebeatitinka sūnaus poreikių. Pažymėjo, kad ji globotinį išlaiko viena, taip pat gauna pašalpą iš valstybės. Ieškovės teigimu, reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, pirkti higienos priemones, maistą, rūbus, avalynę, sūnus lanko mokyklą, dar mokosi muzikos mokykloje, turi neblogų pasiekimų, tolesniam tobulėjimui buvo nupirktas už 1100 Lt akordeonas. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinus tai, jog vaikas gauna našlaičio išmokas, ieškovė prašomo padidinti išlaikymo dydį sumažino iki 600 Lt. Ieškovės manymu, atsakovas yra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimą ir priteisė iš atsakovo B. E. O. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt, mokamomis kas mėnesį, O. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-05) iki jo pilnametystės; 2) priteisė iš atsakovo B. E. O. 1950 Lt išlaikymo O. D., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą, įpareigojant šias įmokas tvarkyti uzufrukto teise globėją E. D.; 3) priteisė iš atsakovo B. E. O. ieškovei E. D. 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek ji išleidžia nepilnamečio vaiko išlaikymui, apsiribojo tik konstatavimu, jog pagal susiklosčiusią praktiką ši suma turi būti 800 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu, ši suma nėra absoliuti, ir kiekvienu konkrečiu atveju gali keistis. Nustatė, kad ypatingų poreikių nepilnamečiui vaikui, kurie turėtų įtakos išlaikymo dydžiui, nėra, be to, nepilnametis vaikas gauna tiek globos išmokas, tiek šalpos našlaičių pensiją. Teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi, atsakovas yra pensininkas ir jo galimybės įsidarbinti yra ribotos. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra šiuo metu per mažas, to neginčija ir pats atsakovas, nurodydamas, jog sutinka mokėti daugiau. Todėl teismas priteistą išlaikymo dydį padidino, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo turtinei padėčiai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, jis dar išlaiko du pilnamečius besimokančius savo vaikus, papildomų išlaidų buvimo ieškovė neįrodė, išlaikymo įsiskolinimas yra pripažįstamas, teismas ieškinį patenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. D. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo E. O. materialinį išlaikymą sūnui O. D. kas mėnesį mokėti 600 Lt dydžio periodines išmokas iki O. D. pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją E. D.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo priteistų 250 Lt augančio vaiko poreikiams patenkinti dabartinėmis gyvenimo sąlygomis akivaizdžiai nepakanka. Kaip matyti iš civilinėje byloje esančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2009-06-25 Pažymos apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo tėvo teikiamo išlaikymo. Globėja neturi teisinės pareigos išlaikyti vaiką kai, tuo tarpu, tėvai privalo vykdyti šią pareigą ir dėti visas pastangas, kad ši prievolė būtų vykdoma tinkamai. Teismui nepriteisus bent sumos, kurią valstybė skiria vaiko išlaikymui globėjui, sukurta situacija, jog vaiką išlaiko ne jo tėvas, o valstybė. Tokia situacija negali būti pripažinta atitinkanti gerą moralę ir pagrindinius teisės principus.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodymais nepagrindė nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų išlaidų dydžio. Teisėje egzistuoja prezumpcijos, kurios neįrodinėtinos civiliniame procese. Tokia neįrodinėtina aplinkybe pripažintinos išlaidos minimaliems poreikiams patenkinti. Byloje neįrodinėti padidinti vaiko poreikiai ir nereikalauta didesnės sumos nei reikalinga minimaliems poreikiams patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vaiko išlaikymui reikalinga 1 minimalios algos dydžio suma per mėnesį, t.y. 800 Lt. Teismas, spręsdamas O. D. išlaikymo klausimą, šią sumą sumažino 3,2 karto, atsakovui neįrodžius, jog jo sūnaus poreikiai 3 kartus mažesni nei kitų vaikų. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį teismo posėdyje sutikta prašomą išlaikymui sumą nuo 800 Lt sumažinti iki 600 Lt. Tačiau atsakovo deklaruojama sunki turtinė padėtis nėra pagrindas neteikti išlaikymo vaikui. Pažymėtina, jog atsakovo dukros yra pilnametės, todėl šiuo atveju, kai reikia rinktis, prioritetas turėjo būti atiduotas nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovas nėra ligonis ar neįgalus, todėl turi pareigą dirbti bei uždirbti tiek, kad galėtų teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovas B. E. O. atsiliepimu į ieškovės E. D. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovė, būdama oficiali nepilnamečio O. D. globėja, gauna iš valstybės atitinkamas pajamas. Tai išmoka vaikui, globos (rūpybos) išmoka ir šalpos našlaičių pensija, kurios bendroje sumoje sudaro 572 Lt bei atsakovo mokamas 250 Lt išlaikymas. Iš viso susidaro 822 Lt. Todėl, atsakovo manymu, jo teikiamo išlaikymo bei kitų valstybės skiriamų išmokų vaikui turėtų pilnai pakakti ne tik minimaliems sūnaus poreikiams tenkinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, apranga, išsilavinimu, sveikata, bet ir pakaktų papildomam vaiko ugdymui bei laisvalaikiui normaliai praleisti. Be to, atsakovas šiuo metu yra senatvės pensijoje, pensijos gauna tik 825,54 Lt. Todėl sūnaus gaunamų išmokų ir atsakovo gaunamos pensijos atžvilgiu padėtis yra lygi ir teismas pagrįstai išlaikymą padidino atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko gaunamas globos (rūpybos) išmoką, šalpos našlaičių pensiją bei atsakovo teikiamą išlaikymą.
2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų kaip pasikeitė ieškovės materialinė padėtis ir nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2007-12-10, kai buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt O. D. iš atsakovo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu. Nuo priteisto išlaikymo buvo praėję tik 1 m. ir 8 mėn., kai ieškovė 2009-08-03 ieškiniu vėl kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovės prašoma priteisti mokėti kas mėnesį išmoka po 600 Lt šiuo metu atsakovui yra per didelė bei neproporcinga esamai jo turtinei padėčiai. Atsakovas neatsisako ir nevengia nei moralinės, nei materialinės pareigos teikti išlaikymą savo sūnui. Tačiau teikia tokį išlaikymą, kokį leidžia jo objektyvios ir realios gyvenimo aplinkybės ir sąlygos, materialinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra skundžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio priteisimo dalyje.
Apeliantė nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisė per mažą išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė Lietuvos teismų suformuotą praktiką, kad, sprendžiant bylas dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo, reikia vadovautis CK 6.461 str. 2 d. nuostata, numatančia, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą.
Kolegija pažymi, jog įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.
Apeliantė, prašydama padidinti išlaikymo dydį iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės rėmėsi Lietuvos teismų suformuota praktika, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jo turtinę padėtį.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui per mėnesį turėtų skirti 600 Lt, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl vaiko poreikių dydžio, pripažino, jog vaikas neturi ypatingų poreikių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametis O. D. gauna išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmoką bei šalpos našlaičių pensiją (b.l. 15). Atsakovas pagal turto registracijos duomenis turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą bei transporto priemonę (b.l. 65 – 67). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra senatvės pensininkas ir gauna 825,54 Lt dydžio pensiją (b.l. 32, 44). Be to, atsakovas turi dar dvi pilnametes dukras E. O., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. O., gim. (duomenys neskelbtini), kurios vis dar mokosi ir joms taip pat reikalingas išlaikymas (b.l. 28, 68 – 69). Byloje atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 46). Visos šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties pusiausvyros principu. Teismo nustatytas sūnui O. išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į iš valstybės gaunamų išmokų dydį, pripažintinas tinkamu būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimas yra proporcingas nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, turi būti įtraukti atsakovo šeimos nariai (sutuoktinė ir kiti išlaikomi asmenys), nes priimamas teismo sprendimas netiesiogiai paveiks šių asmenų materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 37 str.). Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo skundžiamam sprendimui panaikinti, kadangi byla iš esmės išnagrinėta teisingai (CPK 329 str. 1 d.).
Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.