Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-81/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
2-81/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“, SIA „Reneta“
Ieškovas
B.P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-81/2014Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti Vilniaus komercinio arbitražo teisme ieškovo B.P. TRADING S.R.L. atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ pareikšto reikalavimo dėl 150 299,98 EUR nuostolių atlyginimo įvykdymą.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B.P. TRADING S.R.L., vadovaudamasis LR Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti jo Vilniaus komercinio arbitražo teisme atsakovams UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ pareikštų reikalavimų įvykdymą jo ieškinio tenkinimo atveju. Ieškovas prašė 150 299,98 EUR (518 955,77 Lt) sumos ribose areštuoti atsakovams UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose jų vardu atidarytose sąskaitose, uždraudžiant atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su darbuotojais bei ieškovu. Nurodė, jog jis yra pateikęs ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui, kuriuo prašo iš atsakovų solidariai priteisti 150 299,98 EUR nuostolių atlyginimą. Atsakovų civilinė atsakomybė kilo dėl ginčo šalių 2012 m. gegužės 5 d. sudarytos trišalės tiekimo sutarties Nr. RVS-G-2012-05/05 pažeidimo, kadangi atsakovai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pateikti ieškovui sutartyje numatytus kiekius produkcijos, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių, turėdamas brangiau šią produkciją įsigyti iš kitų tiekėjų. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą grindė tuo, jog atsakovams pareikšta reikalaujama priteisti suma, atsižvelgiant į atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ finansinę padėtį, yra didelė – šio atsakovo veikla nuostolinga, o beveik visas jo turtas yra įkeistas. Tai, jog atsakovo SIA „Reneta“ visų akcijų savininkas yra UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, sudaro pagrindą daryti išvadą ir dėl šio atsakovo prastos finansinės būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo B.P. TRADING S.R.L. prašymą ir ieškovų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bei SIA „Reneta“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 150 299,98 EUR sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nurodė trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu B.P. TRADING S.R.L., taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio arbitražo teisme suma – 150 299,98 EUR (518 955,77 Lt), yra pakankamai didelė, kas savaime padidina arbitražo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovui palankų arbitražo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išspręsti iš esmės – ieškovo B.P. TRADING S.R.L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (areštų) taikymo atsakovų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ atžvilgiu atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, padarydamas išvadą, jog didelė ieškinio suma sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, neatsižvelgė į realią atsakovų turtinę padėtį ir jų finansines galimybes. Be to, skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas neturėjo jokių duomenų apie atsakovo SIA „Reneta“ turtinę padėtį – ieškovas nepateikė teismui duomenų apie šio atsakovo finansinę padėtį, apie jo įsiskolinimus kitiems kreditoriams, apie jam teismuose iškeltas bylas ar pradėtus išieškojimus ne teismo tvarka.Atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą bei gaunamas pajamas, jiems pareikšto ieškinio suma nėra didelė. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie atsakovų finansinę padėtį paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovai turtą mėgintų perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdami išvengti prievolių įvykdymo.Atsakovas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra sėkmingai veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla – šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas. Bendrovės turimo nekilnojamojo turto, kuris nėra areštuotas ar kitaip apsunkintas, bendra vertė sudaro 152 600 Lt, o kito ilgalaikio kilnojamojo turto (transporto priemonių, įrengimų, mašinų, programinės įrangos) vertė – 3 307 662 Lt. Bendrovė turi reikalavimo teisių į skolininkus bendrai 4 618 788 Lt sumai. Atsakovas SIA „Reneta“ vykdo ekologišką šalutinių gyvūninės kilmės produktų tvarkymą Latvijoje. Jo finansinė padėtis pagal 2011-2012 m. balansų duomenis yra gera. Bendrovės veiklos apyvartos nuo 2011 iki dabar tik didėjo. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Atsakovai dėl jiems pritaikytų piniginių lėšų arešto iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, negalės atlikti jų veiklai vykdyti būtinų mokėjimų, išskyrus atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, taip pat negalės įsigyti veiklai būtinų žaliavų, produkcijos, priemonių, negalės mokėti įmokų bankams pagal kredito sutartis, atlikti kitų būtinų mokėjimų ir vykdyti prievolių. Draudimas atsiskaityti su klientais gali būti susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais (netesybomis). Ribojant atsiskaitymus su tiekėjais, kreditų ir lizingo davėjais, atsakovas realiai patirs didelius nuostolius, nes tiek paslaugas (prekes) suteikę tiekėjai, tiek kreditų ir lizingo bendrovės įgytų teisę nutraukti sutartis prieš terminą ir pradėti skolų išieškojimą teisminiu keliu bei galimai inicijuoti bendrovių bankroto procedūras. Ieškovas yra skolingas atsakovui UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ženklią pinigų sumą – 25 583,71 EUR. Ieškovas nepagrįstai delsia atsiskaityti už jam pateiktą produkciją, nors skolą pripažįsta. Todėl kyla pagrįstas klausimas dėl paties ieškovo mokumo ir jo galimybės atlyginti atsakovams nuostolius, jei ieškinio atmetimo atveju atsakovai kreiptųsi į teismą dėl nuostolių, kurių atsiradimą lėmė teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo.Teismas netinkamai įvertino ieškovo reikalavimų prima facie pagrįstumą. Ieškovo prašomi priteisti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovų kaltės, o dėl paties ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo.

Atsiliepimas

Ieškovas B.P. TRADING S.R.L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudarančias aplinkybes, tame tarpe ir atsakovų finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (finansinių ataskaitų rinkinį), konstatuodamas, jog atsakovams pareikštų ieškinio reikalavimų suma yra didelė. Apeliantų argumentai dėl geros atsakovo SIA „Reneta“ finansinės padėties yra nepagrįsti, o šios įmonės finansinę padėtį patvirtinantis priedas Nr. 12 (2013 m. lapkričio 11 d. buhalterinė pažyma Nr. 11112013) yra pateiktas užsienio kalba, dėl ko neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 113 str. 3 d.) ir neturi būti vertinamas. Atsakovas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kartu su atskiruoju skundu nepateikdamas teismui visos reikšmingos informacijos apie turimą turtą bei įsipareigojimus, iškreipia faktinę įmonės finansinę situaciją bei tokiu būdu siekia suklaidinti teismą. Duomenys apie šio atsakovo turimą turtą, nelyginant jų su turimais įsipareigojimais, neleidžia daryti pagrįstos išvados apie realią jo finansinę padėtį. Be to, atsakovas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, pateikdamas duomenis apie pajamas, nepateikia duomenų apie pajamų uždirbimo savikainą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantai paneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, remiantis didele ieškinio suma, buvimą. Ieškovo pateiktas areštuoto atsakovų turto aprašas patvirtina, jog, vykdant skundžiamą teismo nutartį, buvo areštuotas jų nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės. Kadangi atsakovų piniginėms lėšoms areštas nebuvo pritaikytas, todėl atmestini apeliantų argumentai dėl neadekvačių jų teisių suvaržymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kilo po to, kai ieškovas B.P. TRADING S.R.L., siekdamas užtikrinti jo Vilniaus komercinio arbitražo teisme pateiktu ieškiniu atsakovams UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bei SIA „Reneta“, kaip solidariems skolininkams, pareikšto 150 299,98 EUR dydžio turtinio reikalavimo įvykdymą, įgyvendino savo LR Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, tenkino ieškovo prašymą dėl atsakovams priklausančio turto ir/ar turtinių teisių ir/ar piniginių lėšų, neviršijančių ieškinio sumos ribų, arešto, pripažinęs būtinų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą. Atsižvelgiant į atsakovų pateikto atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos apima patikrinimą, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat tai, ar taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pažeisti jų taikymo principai.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryt nebeįmanomas.

Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus arbitražo teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų atskirojo skundo argumentus, jog preliminarus ieškiniu pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl egzistuojančios ieškovui palankaus arbitražo teismo sprendimo priėmimo galimybės. Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę grindė trišalės 2012 m. gegužės 5 d. tiekimo sutarties Nr. RVS-G-2012-05/05 (toliau – trišalė sutartis) nuostatos, įtvirtintos šios sutarties 2.1.1 punkte, pažeidimu, pagal kurią atsakovas SIA „Reneta“ turėjo pareigą kiekvieną kalendorinį mėnesį patiekti ieškovui nustatytą minimalų parduodamos produkcijos kiekį. Atsakovui SIA „Reneta“ pažeidus šią pareigą, ieškovas trūkstamą kiekį analogiškos produkcijos pirko iš kitų tiekėjų, kuriems sumokėjo didesnę kainą nei ta, kuri numatyta trišalėje sutartyje. Ieškiniu prašomas priteisti nuostolių dydis buvo grindžiamas ieškovo turėtomis papildomomis išlaidomis, kurios susidarė dėl minėto kainų skirtumo. Šis kainų skirtumas yra grindžiamas kartu su ieškiniu pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškinyje aiškiai nurodyta, jog pareikštu ieškinio reikalavimu ieškovas siekia įgyvendinti savo teisę į nuostolių atlyginimą, kadangi trišalės sutarties 6.3 punkte įtvirtintas netesybų (baudos) dydis jų (nuostolių) nepadengia. Ieškovas solidariąją atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ civilinę atsakomybę už atsakovo SIA „Reneta“ veiksmus kildina iš trišalės sutarties 1.2 ir 7.2 punktuose įtvirtinto reglamentavimo. Atsižvelgiant į faktinį ir teisinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui pateikto ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas jam palankus arbitražo teismo sprendimas.

Įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, jog jų nesiėmus teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismų praktikoje yra suformuluotas didelės ieškinio sumos kriterijus kaip savarankiškas pagrindas, galintis lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013 ir kt.). Šio kriterijaus taikymas yra grindžiamas įsitikinimu, jog didelė ieškinio suma didina būsimo teismo (arbitražo) sprendimo neįvykdymo riziką. Kartu teismų praktikoje pažymima, jog didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, galintis savaime lemti laikinų apsaugos priemonių taikymą. Ieškinio sumos dydis turi būti įvertintas konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į atsakovo, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, realią turtinę padėtį tokio procesinio sprendimo priėmimo metu.

Pažymėtina, jog didelės ieškinio sumos kriterijus sudarė ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Siekdami paneigti šio kriterijaus taikymo nagrinėjamu atveju galimumą, apeliantai įrodinėja, jog jų finansinė būklė nekelia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju. Šiems savo argumentams pagrįsti apeliantas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė 2013 m. spalio 31 d. duomenis apie nuosavybės teise valdomą ilgalaikį turtą ir jo vertę (b.l. 144-154), šio turto įkeitimu bankams užtikrintų prievolių dydį (b.l. 147), 2013 m. spalio 8 d. duomenis apie turimas reikalavimo teises bei jų dydį (b.l. 156-161) ir duomenis apie įmonės apyvartą (b.l. 155) patvirtinančius įrodymus. Iš apelianto UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateiktų jo finansinę būklę patvirtinančių įrodymų matyti, jog jo turimo ilgalaikio turto balansinė vertė 2013 m. spalio 31 d. duomenimis sudarė 16 250 362,19 Lt, tame tarpe: nekilnojamojo turto vertė – 11 874 965,75 Lt (įkeista 11 645 060,99 Lt šio turto vertės), ir kito ilgalaikio turto (įrengimų, mašinų, programinės įrangos, transporto priemonių) vertė – 4 375 396,44 Lt (įkeista 771 048,8 Lt šio turto vertės). Be to, apelianto UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bendras turimų turtinių reikalavimo teisių dydis 2013 m. spalio 8 d. duomenimis sudarė 4 618 788 Lt. Taigi bendra šios įmonė ilgalaikio turto ir turtinių teisių vertė sudarė 20 869 150,19 Lt. Pažymėtina, jog duomenys apie atsakovo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ turimą turtą, turtines teises ir jų vertę, nesant duomenų apie jo įsipareigojimus (tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius), nesudaro pagrindo objektyviai įvertinti ieškinio sumos dydžio, atsižvelgiant į šios įmonės finansinę būklę. Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis apelianto UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ankstesnio finansinės atskaitomybės laikotarpio, sutampančio su 2012 kalendoriniais metais, balanso duomenimis, šios įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 515 410 Lt, o ilgalaikiai įsipareigojimai 14 475 852 Lt (b.l. 22-25). Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškinio sumos dydžio, teisinę reikšmę įmonės finansinės būklės įvertinimui turėtų bendras įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų – pelno arba nuostolių – įvertinimas. Todėl vien tik duomenų apie atsakovų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir SIA „Reneta“ pajamas pateikimas nesudaro pagrindo objektyviai įvertinti šių įmonių veiklos rezultatų. Pažymėtina, jog, remiantis 2012 kalendorinių metų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, šios įmonės veikla buvo nuostolinga, o įmonės nuostoliai sudarė 1 833 463 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys atsakovų finansinę būklę patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šioms įmonėms ieškiniu pareikšta 150 299,98 EUR (518 955,77 Lt) ieškinio suma nėra didelė, ir kad didelės ieškinio sumos kriterijus nagrinėjamu atveju negalėjo lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neišeinant už ieškiniu pareikštų reikalavimų ribų, siekiant užtikrinti arbitražo sprendimo, priimto pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, įvykdymą. Kadangi teismas nutartyje dėl turto arešto nenurodė konkretaus areštuojamo turto, atsakovų turtą, laikydamasis nutartyje išdėstyto arešto eiliškumo, turėjo surasti, aprašyti bei jo vertę nustatyti ieškovo pasirinktas antstolis, vadovaudamasis vykdymo proceso taisyklėmis (CPK 152 straipsnio 6 dalis, 675 straipsnio 3 dalis, 677 straipsnis). Remiantis byloje esančiu 2013 m. lapkričio 7 d. turto aprašu, antstolis V. Drungilas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, aprašė atsakovui UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ priklausančias transporto priemones, kurių bendra vertė 503 000 Lt, ir žemės sklypą su pastato - lentpjūvės pamatais, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 16 400 Lt. Pažymėtina, jog duomenys apie nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonė, įvykdymą paneigia atskirojo skundo argumentą dėl proporcingumo principo pažeidimo areštavus atsakovams priklausančias pinigines lėšas, nes atsakovų piniginės lėšos nėra areštuotos.

Kiti atskirojo skundo argumentai negali turėti reikšmės šioje byloje sprendžiamo procesinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teisiniam rezultatui, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas