- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- I-1393-244/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00261-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- S. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, Vilniaus antrųjų pataisos namų, Vilniaus antriesiems pataisos namams
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui S. N., atsakovų atstovams Birutei Cicilijai Petrauskienei ir Mariui Vainauskui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir Vilniaus antrųjų pataisos namų, ir atsakovui Vilniaus antriesiems pataisos namams, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. N. skunde (b. l. 3–4) ir paaiškinimais per teismo posėdį prašė priteisti iš atsakovės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir Vilniaus antrųjų pataisos namų (toliau – Vilniaus 2-ieji PN) 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo Vilniaus 2-ųjų PN 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose PN, kuriuose, pareiškėjo teigimu, paskutinius vienus metus yra varžomos ir pažeidžiamos jo teisės, administracijos pareigūnai daro jam psichologinį spaudimą, kai jis atsisakė bendradarbiauti, pradėjo agituoti kitus nuteistuosius, kad jam duotų draudžiamų daiktų, dėl kurių pareiškėjas prarado darbą ir buvo laikomas bausmės izoliatoriuje. 2008-08-20 Vilniaus 2-ųjų PN darbo zonoje, kito nuteistojo darbo vietoje, buvo rasti septyni mobiliojo ryšio telefonai. Nepaėmęs pirštų atspaudų, Vilniaus 2-ųjų PN Vidaus tyrimų skyriaus (toliau – VTS) viršininkas nustatė, kad telefonai priklauso S. N., dėl to buvo nuspręsta 15 parų jį patalpinti bausmės izoliatoriuje, pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, taigi už tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus 2-ųjų PN administracija pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 205 ir 242 p., jis nebuvo supažindintas su kaltinamąja išvada dėl rastų telefonų. Dėl minėtų administracijos veiksmų ir prastų santykių su kitais nuteistaisiais pareiškėjas 2008-09-25 parašė prašymą Vilniaus 2-ųjų PN direktoriui, kuriuo jis prašė perkelti jį atlikti likusios bausmės į Marijampolės PN. Šis pareiškėjo prašymas nebuvo užregistruotas ir svarstomas, tokiais veiksmais Vilniaus 2-ųjų PN administracija pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 194 p. 2008-10-10 pareiškėjas be jo raštiško sutikimo buvo perkeltas į 8 būrį, kuriame buvo nuteistasis, norėjęs susidoroti su pareiškėju. Pareiškėjas padavė Kalėjimų departamentui 2008-10-23 skundą dėl Vilniaus 2-ųjų PN VTT viršininko veiksmų, kuriame S. N. nurodė, kad kiti nuteistieji gali su juo susidoroti. Kitą dieną pareiškėją pradėjo gąsdinti kitas nuteistasis ir pareiškėjas gindamasis padarė LR BK 138 str. 2 d. 6 p. nustatytą nusikaltimą. Minėti pareiškėjo skundai, jo teigimu, iki šiol nėra išnagrinėti, Vilniaus 2-ųjų PN direktorius jo net nebuvo iškvietęs pokalbiui dėl parašytų skundų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus 2-ieji PN atsiliepime į skundą (b. l. 30–31) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus 2-ųjų PN VTS pareigūnai 2008-08-20 Vilnius 2-ųjų PN darbo zonoje neplaninės kratos metu rado ir paėmė septynis mobiliojo ryšio telefonus. 2008-08-26 Vilniaus 2-ųjų PN pareigūnai atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu nustatė, kad mobiliojo ryšio telefonai (draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai) priklausė S. N.. Jis savo paaiškinime nurodė, kad nežino, kam priklauso minėti telefonai. Įstaigos direktorius priėmė 2008-08-28 nutarimą Nr. 28-679 už LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 1 priedo 6 p. pažeidimą skirti S. N. drausminę nuobaudą – 15 parų uždaryti jį į baudos izoliatorių. 2008-09-26 Vilniaus 2-ųjų PN VTS pareigūnai gavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo tarnybinį pranešimą Nr. 43-1171, kuriuo pranešta, kad 2008-09-26 apie 14.50 val. nuteistasis S. N. atsisakė būti paskirtame 8-ame būryje, į kurį buvo perkeltas iš 5 būrio, konkrečių priežasčių jis nenurodė. 2008-10-07 buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 33-150, per kurį nuteistasis S. N. paaiškino, kad atsisako atlikti bausmę gyvenamojoje patalpoje, nors priešų tarp nuteistųjų neturi, ir prašė, kad būtų išvežtas į Marijampolės pataisos namus. Jam buvo išaiškinta LR BVK 69 str. ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių X skyriuje ,,Nuteistųjų perkėlimas iš Vienos pataisos įstaigos į kitą“ nustatyta tvarka. Tarnybinio tyrimo metu priežasčių, dėl kurių S. N. negalėtų gyventi paskirtame 8-ame būryje, nenustatyta, todėl, vadovaujantis LR BVK 70 str. 6 d., izoliuoti jį nuo kitų įstaigoje esančių nuteistųjų netikslinga. Pareiškėjas S. N. pažeidė LR BVK 110 str. l d. 1 p. ir 2 p., todėl 2008-09-29 Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-761 jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių. 2008-10-25 apie 17.20 val. buvo gautas Vilniaus 2-ųjų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo Nr. 4316, kuriame nurodyta, kad 2008-10-24 apie 16.45 val. gamybinėje zonoje, UAB „Smiltainis ir KO ceche“, S. N. degančiu skysčiu apipylė ir padegė 9-ojo būrio nuteistąjį G. Ž.. Tuo S. N. pažeidė LR BVK 110 str. 2 d. 8 p. Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus nutarimu Nr.28-866 nuteistajam S. N. buvo paskirta nuobauda – jis buvo perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę 12 mėnesių. Dėl šio įvykio 2009-03-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nuteisė S. N. pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p. Skunde S. N. nenurodė, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kaip ji pasireiškė. Vilniaus 2-ųjų PN administracija veikė tinkamai ir nuteistajam S. N. nepadarė jokios žalos.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 30–31) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus ir Vilniaus 2-ųjų PN VTS viršininko veiksmai yra teisėti. Kalėjimų departamentas 2009-02-10 sprendime Nr. 1S-400 nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų PN 2009 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. 9-508 (04) F nurodoma, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus 2-ųjų PN darbo zonoje rasti ir paimti septyni mobiliojo ryšio telefonai priklausė nuteistajam S. N., tai 2008 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimais patvirtino kiti UAB „Smiltainis ir KO" ceche dirbantys nuteistieji. S. N. pažeidė LR BVK 1 priedo 6 punktą, todėl buvo uždarytas į baudos izoliatorių penkiolikai parų. Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus 2-ųjų PN direktorius, skirdamas jam nuobaudą, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 242 punktus, yra nepagrįstas. Remiantis Vidaus tvarkos taisyklių 205 p., pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą ir jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Tai patvirtina S. N. 2008-08-20 paaiškinimas. Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. 28-679 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį“ nurodytai nuobaudai paskirti nereikalingas Pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas, todėl nagrinėjamu atveju Vidaus tvarkos taisyklių 242 p. netaikytinas. Kalėjimų departamentas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 26 d. S. N. atsisakė bausmę atlikinėti paskirtame 8-ame būryje, todėl jam 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 28-761 paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų. Dėl šio pareiškėjo atsisakymo 2008 m. spalio 7 d. atliktas tarnybinis tyrimas Nr. 33-150, per kurį 5-ojo būrio nuteistieji negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių S. N. atsisakė bausmę atlikinėti 5-ame būryje, nes, jų teigimu, niekas iš jų nėra priešiškai nusiteikęs S. N. atžvilgiu ir jam niekas negrasino,todėl prieita prie išvados, kad pareiškėjo atsisakymas bausmę atlikinėti 5-ame būryje yra nepagrįstas. Vilniaus 2-ųjų PN 2009 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. 9-434(04) F nurodyta, kad S. N. žodžiu paprašė perkelti jį į 2-ą korpusą, jo prašymas buvo patenkintas, jis perkeltas į 8-ą būrį. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 65 punktą, nuteistųjų suskirstymas į būrius yra priskirtas Vilniaus 2-ųjų PN administracijos kompetencijai ir nuteistojo prašymas ar sutikimas nereikalingas. Kalėjimų departamentas atsakymą į pareiškėjo skundą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, šis atsakymas atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2-ieji PN jo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. pa
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 65 p. pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 205 p. kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl tariamai neteisėtų valstybės institucijų – Vilniaus 2-ųjų PN ir Kalėjimų departamento – veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp jų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos teisės aktai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskutinius vienus metus yra varžomos ir pažeidžiamos jo teisės, administracijos pareigūnai daro jam psichologinį spaudimą, kai jis atsisakė bendradarbiauti, pradėjo agituoti kitus nuteistuosius, kad jam duotų draudžiamų daiktų, dėl kurių pareiškėjas prarado darbą ir buvo laikomas bausmės izoliatoriuje, taigi už tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus. Byloje nustatyta, kad, kaip nurodyta Vilniaus 2-ųjų PN VTS 2008-08-26 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-131 (b. l. 32), 2008 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus 2-ųjų PN darbo zonoje buvo rasti ir paimti septyni mobiliojo ryšio telefonai. Šioje išvadoje konstatuota, kad minėti telefonai priklausė nuteistajam S. N., todėl Vilniaus 2-ųjų PN direktorius 2008-08-28 nutarimu Nr. 28-676 (b. l. 33) skyrė S. N. drausminę nuobaudą – 15 parų uždarymą bausmės izoliatoriuje. Iš byloje esančių nuteistųjų paaiškinimų (b. l. 71, 75, 76) matyti, kad trys nuteistieji patvirtino, kad kratos metu rasti mobiliojo ryšio telefonai priklausė S. N.. Byloje yra paties S. N. 2008-08-20 paaiškinimas dėl rastų telefonų (b. l. 36), Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus 2008-08-28 nutarime, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, nurodyta, kad šis nutarimas buvo paskelbtas S. N.. Pažymėtina, kad minėtas Vilniaus 2-ųjų PN nutarimas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus 2008-08-28 nutarimą Nr. 28-676 ir paskiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 205 p. Pareiškėjo argumentas, kad už tą patį nusižengimą jis buvo nubaustas du kartus, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atleidimas iš darbo nėra drausminė nuobauda. Liudytojas Vilniaus 2-ųjų PN VTS viršininkas R. U. per teismo posėdį parodė, kad pataisos namų administracija nedaro pareiškėjui psichologinio spaudimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracijos pareigūnai daro jam psichologinį spaudimą, agituoja kitus nuteistuosius, kad duotų pareiškėjui draudžiamų daiktų.
Byloje nustatyta, kad, kaip nurodyta Vilniaus 2-ųjų PN 2008-10-07 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-150 (b. l. 82), 2008-09-26 S. N. kreipėsi į budinčius pareigūnus ir nurodė, kad atsisako būti paskirtame 5-ame būryje, tačiau nenurodė atsisakymo priežasčių, teigė, kad priešų jame neturi, tai savo paaiškinimuose patvirtino ir kiti 5-ojo būrio nuteistieji. Dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi 5-ame būryje buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Vilniaus 2-ųjų PN 2009-01-30 rašte Nr. 9-434(04)F Kalėjimų departamentui (b. l. 86) nurodyta, kad, atsisakęs bausmę atlikti 1-ajame nuteistųjų gyvenamajame korpuse (5-ame būryje), S. N. žodžiu prašė perkelti jį į 2-ąjį gyvenamąjį korpusą. Šis jo prašymas buvo patenkintas ir jis Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus 2008-10-16 įsakymu Nr. 7-182 (b. l. 87) buvo perkeltas į 2-ąjį gyvenamąjį korpusą, 8 būrį. Pareiškėjas per teismo posėdį teigė, kad Vilniaus 2-uosiuose PN yra visiems žinoma, kad 8-ajame nuteistųjų būryje jis turi priešų, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra duomenų, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracija turėjo tokios informacijos. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta pareiga pataisos namų administracijai perkeliant nuteistąjį į kitą būrį atsižvelgti į nuteistojo pageidavimus, sprendimas dėl perkėlimo priimamas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes – nuteistojo neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių ir kt. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracija, perkeldama pareiškėją į kitą būrį, veikė teisėtai, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, per teismo posėdį duotus šalių paaiškinimus ir liudytojo R. U. parodymus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracija veikė laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, byloje nenustatyta Vilniaus 2-ųjų PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Kaip minėta, viešoji (valstybės) atsakomybė LR CK 271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp atsiradusios žalos ir valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.
Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo 2009-02-10 prašymą ir 2009-02-10 rašte nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracija, perkeldama pareiškėją iš būrio Nr. 5 į būrį Nr. 8 galiojančių teisės aktų nepažeidė (b. l. 65).
Pareiškėjas teigia, kad žala jam buvo padaryta ir dėl to, kad jis nebuvo perkeltas į Marijampolės patasos namus.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 72.2 punktą nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.
S. N. 2008-09-26 prašymu (b. l. 78) prašė Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus perkelti jį į Marijampolės pataisos namus ir teigė, kad perkėlimo priežasčių nenurodys. Nustatyta, kad šis pareiškėjo prašymas buvo gautas ir užregistruotas. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių prašymo priežasčių, jo prašymas nebuvo patenkintas.
Tačiau po šio prašymo pateikimo 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus m. 3 apyl. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-270-99/09 pareiškėjas buvo nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 6 p. už tai, kad atlikdamas bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose 2008-10-24 tyčia nesunkiai sužalojo kitą nuteistąjį. Spręsti ar nurodyto nusikaltimo padarymas pataisos įstaigoje priskirtinas prie kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, prikluso pataisos namų direktoriaus kompetencijai.
Kadangi Vilniaus 2-ųjų PN direktorius į Kalėjimų departamentą su motyvuota išvada dėl pareiškėjo perkelimo į kitą pataisos įstaigą nesikreipė, Kalėjimo departamentas neturėjo pagrindo nagrinėti šį klausimą.
Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį.
Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento ir iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nesant vienos iš trijų būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (atsakovo Vilniaus 2-ųjų PN neteisėtų veiksmų), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.