- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- e2-38770-854/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21990-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „RAMZO“
- Atsakovas
- UAB „MARLEKSA“
- Advokatai
- Jūratė Matonienė, Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „RAMZO“ ieškinį atsakovui UAB „MARLEKSA“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (el.b.l. 35-39) prašo iš atsakovo UAB „MARLEKSA“ priteisti 509,73 Eur skolos, 18,35 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2013-08-16 sudarė sutartį, pagal kurią UAB „RAMZO“ įsipareigojo pagaminti UAB „MARLEKSA“ užsakytus baldus, o UAB „MARLEKSA“ už baldus sumokėti. Nurodė, kad atsakovas 2013-06-19 kreipėsi į ieškovą dėl biuro baldų pagaminimo ir elektroniniais laiškais susitarė dėl matavimų atlikimo bei projektavimo darbų pradžios. Tą pačią dieną atsakovas ieškovui atliko pavedimą 57,92 Eur (200 Lt) sumai. Šalims 2013-08-16 pasirašius sutartį, atsakovas ieškovui pervedė dar 1 136,76 Eur (3 925 Lt) avansą. UAB „RAMZO“ pagamino ir atsakovo patalpose sumontavo biuro baldų už 2 389,37 Eur (8 250 Lt) sumą. Nors baldų montavimo darbai vyko dvi dienas ir apie atvykimą juos montuoti buvo iš anksto informuotas UAB „MARLEKSA“ verslo plėtros vadovas, tačiau nei jo, nei direktoriaus tomis dienomis nebuvo. Atsakovo biure buvo tik administratorė, kuri atsisakė pasirašyti baldų priėmimo-perdavimo aktą ir 2013-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, teigdama, kad ji neturi tam teisės. 2013-10-10 iš UAB „Marleksa“ ieškovas el. paštu gavo pretenziją. Pretenzijoje nurodytus baldų neatitikimus ieškovas sutvarkė ir su atsakovu sutarė, kad stalų koregavimo ir atitinkamų pakeitimų išlaidas dengs lygiomis dalimis. Todėl buvo iš naujo perrašyta 2013-10-09 PVM sąskaita-faktūra, įtraukiant 108,61 Eur (375 Lt) kainavusius papildomus darbus. Minėta sąskaita-faktūra atsakovui buvo išsiųsta el. paštu, ankstesnė 2013-10-09 sąskaita-faktūra buvo anuliuota. Ištaisius pretenzijoje nurodytus trūkumus ir dar kartą sumontavus atsakovo biure baldus, niekas iš UAB „MARLEKSA“ darbuotojų nepasirašė baldų priėmimo-perdavimo akto, nes nebuvo atsakingo ir tai galinčio padaryti asmens. Vėliau atsakovo darbuotojas telefonu nurodė, kad likusi dalis skolos bus apmokėta. Likusi nesumokėta suma buvo 1 303,29 Eur. Vėliau ieškovas vėl skambino darbuotojui Ž. P., kuris teigė, kad negali priimti baldų, nes direktorius yra išvykęs, nors baldais atsakovas naudojosi nuo jų sumontavimo dienos. 2013 m. pabaigoje paskambinęs direktorius M. K. nurodė, kad jo netenkina baldų kokybė. Ieškovo atstovui nuvykus į atsakovo biurą, buvo nurodyta, kad likusios sumos atsakovas nemokės. Grąžinti baldus taip pat buvo atsisakyta, nurodant, kad jie bus grąžinti, kai bus pagaminti kito gamintojo baldai. Po minėto susitikimo buvo sugrąžinti 2 vienetai stalų, po kurių grąžinimo ieškovas 2014-01-02 išrašė kreditinę sąskaitą 2 vnt. biuro stalų kainai – 793,56 Eur, kurią atsakovui išsiuntė el. paštu. Nuvykus atsiimti 2 vnt. stalų, kreditinės sąskaitos įteikti nepavyko, nes direktoriaus vėl nebuvo, biure buvę darbuotojai nurodė neturintys teisės pasirašyti jokių dokumentų. Nesulaukus pasirašytos kreditinės sąskaitos, ieškovas registruotu laišku paštu išsiuntė atsakovui dokumentus pasirašyti. Nesulaukus atsakymo, ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją, prašydamas sumokėti likusią 509,64 Eur sumą. Tačiau atsakovas ieškovui atsiuntė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta esą ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir yra skolingas UAB „MARLEKSA“ 1 195,68 Eur (4 125 Lt), kuriuos atsakovas pervedė kaip avansą už baldų gamybą. UAB „MARLEKSA“ netgi kreipėsi į teismą, bandydamas įrodyti, kad sumokėjo 1 195,68 Eur avansą, tačiau esą baldų negavo, todėl prašė priteisti 1 195,68 Eur. 2015-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas, UAB „MARLEKSA“ ieškinys atmestas. Teismo sprendimu konstatuota, kad UAB „RAMZO“ pagamino ir pristatė baldus UAB „MARLEKSA“, UAB „MARLEKSA“ baldus priėmė, o sumokėtas avansas turi būti įskaitytas į visą darbų kainą. Teismo sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Taigi, ieškovas pagamino baldų 2 497,97 Eur sumai, atsakovas sumokėjo kaip avansą 57,92 Eur ir 1 136,76 Eur. Atsakovui grąžinus du stalus, atsakovo mokėtina suma sumažinat 793,56 Eur, todėl atsakovas skolingas 509,73 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (el.b.l. 89-93), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašę jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2013-08-16 sutartį ieškovas įsipareigojo per 35 darbo dienas, nuo tos dienos, kai atsakovas įvykdė sutarties 3.3 p. a) papunktyje numatytą pareigą, t.y. nuo 2013-08-16 iki 2013-10-04 pagaminti baldus, tačiau per nustatytą terminą ieškovas nepagamino ir nurodytoje vietoje nesumontavo baldų, todėl 2014-01-26 sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis 6.5 p. 2014-02-01 ieškovui buvo siųstas registruotu paštu 2014-01-23 aktas „Dėl skolų suderinimo“, kuriuo buvo prašoma patvirtinti ieškovo 4 125 Lt skolą atsakovui. Ieškovas į minėtą dokumentą atsakymo nepateikė, taip sutikdamas su jame nurodyta skola. 2014-02-11 ieškovui buvo siųstas registruotu paštu papildomas raginimas grąžinti pinigus, užsisakyti biuro baldai UAB „Gurda“. Pažymėjo, kad sutarties 2.2.8 p., 3.3 p. b) nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui po baldų montavimo užbaigimo ir baldų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Tačiau nei aktas, nei sąskaita-faktūra atsakovo nėra pasirašyti. Taip pat pažymėjo, kad 2015-01-30 teismo sprendime nustatyta, kad baldų priėmimo-perdavimo aktas net nebuvo rašytas. 2014-12-18 teismo posėdyje ta pati ieškovą atstovavusi atstovė Jūratė Matonienė teigė, kad aktai buvo atvežti kartu su baldais, bet nebuvo kam pasirašyti. 2015-01-14 teismo posėdyje atstovė, išklausiusi liudytojų, UAB „RAMZO“ darbuotojų paaiškinimų, kurie visi nurodė, jog darbų priėmimo-perdavimo aktas net nebuvo surašytas ir pateiktas ieškovui pasirašymui, bandė padėtį taisyti priimdama kaltę, jog ji neišsiaiškinusi parašė atsiliepimą ir nurodė žodžiu šias aplinkybes. Tačiau šia aplinkybe tiek minėtoje byloje, tiek šiame ieškinyje apeliuojama į atsakovo nesąžiningumą, nes vėl nurodoma, jog aktas buvo surašytas, pateiktas, bet dėl ieškovo vengimo jis nepasirašytas. Nurodė, kad tiek įstatymas, tiek sutartis numato, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti pateikiamas rangovo, o jei paslaugos gavėjas vengia priimti atliktą darbą, tai vadovaujantis CK 6.662 str. 6 d. rangovas turi teisę apskaityti gautas pinigų sumas tik tada, kai pasibaigus mėnesio terminui nuo tos dienos, kurią pagal sutartį darbai turėjo būti priimti, du kartus raštu įspėjo užsakovą perduoti darbo rezultatą. Akivaizdu, kad kiekvienas protingas, apdairus žmogus, perduodamas už 2 389,37 Eur prekes, reikalautų raštiško patvirtinimo. 2015-01-14 bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo, jog šalių atstovai – direktoriai, buvo susitikę ir bandė išspręsti kilusį ginčą, tačiau susitikimo metu UAB „RAMZO“ vadovas prisipažino, jog nepateikė darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašyti UAB „MARLEKSA“ vadovui. Nurodė, kad neįvykus 2013-10-09 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų prekių perdavimui, atsakovas sąskaitos nepasirašė. PVM sąskaitos-faktūros išrašymo faktas negali būti vertinamas kaip vienas iš esminių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas baldus gavo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutarties įvykdymo faktą patvirtinantis įrodymas, o turi būti vertinama tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. LAT 2004-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 konstatavo, kad PVM sąskaitos-faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis prievolę sumokėti, tačiau vien šiuo aktu prievoliniai santykiai neatsiranda. PVM sąskaita-faktūra prekių perdavimo įrodymu būtų laikytina, jeigu ji būtų pasirašyta atsakovo, tuo tarpu byloje ji nėra pasirašyta. Nors Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 8 d. numato, jog pasirašyti PVM sąskaitą-faktūrą neprivaloma, ši sąlyga taikoma PVM sąskaitai-faktūrai kaip apskaitos dokumentui, o ne PVM sąskaitai-faktūrai kaip pačios prievolės įvykdymo įrodymui. Taip pat nurodė, kad šalių pasirašytos sutarties sąlygos pagal 6.2 p. galėjo būti keičiamos ir/ar papildomos tik rašytiniu abiejų šalių sutarimu, todėl 2014-01-02 kreditinės sąskaitos išrašymas, šalių sutarimu nepakeitus sutarties sąlygų, seniai pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, yra neteisėtas bei patvirtina, kad ieškovas dar 2014-01-02 nebuvo įvykdęs prievolės. Taip pat ieškovas dėl vienašališkai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų nesikreipė į teismą beveik du metus ir šio neveikimo negalėjo paaiškinti. Nurodė, jog ieškovas neginčija, kad gavo iš atsakovo 2014-01-23 skolų suderinimo aktą, tačiau nieko nepasisako dėl savo neveikimo, gavus jį. Ieškovas negrąžino pasirašyto akto, neprieštaravo dėl jame nurodytų likučių, todėl neveikimas vertintinas kaip sutikimas. Atsakovo teigimu, kadangi teismams liudytojų parodymai atrodė patikimesni už rašytinius įrodymus, tai šioje byloje atsakovas turi teisę neigti ieškovo nurodomas faktines aplinkybes (apie atsisakymą pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, sąskaitas-faktūras), kurių pagrindu teigiama, kad atsakovas skolingas ieškovui.
Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirbo baldų dizainere UAB „Gurda“. UAB „MARLEKSA“ užsakymu UAB „Gurda“ gamino baldus, lyg ir keturis stalus, tačiau liudytoja tiksliai neprisimena, kiek ir kokių baldų buvo pagaminta. Nurodė, kad į atsakovo ofisą, esantį Ukmergės g., Vilniuje, buvo nuvykusi bent du kartus, nes gaminamus baldus reikėjo priderinti prie jau esamų.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad jis dirba UAB „MARLEKSA“. UAB „RAMZO“ gamino baldus ofisui, esančiam Ukmergės g. 120. Pagamino negerai, paskui gamino kiti, nes UAB „RAMZO“ baldus išsivežė. Tiksliai žino, kad išsivežė du stalus, nes jie turėjo stovėti prie liudytojo stalo, dėl kitų baldų tiksliai pasakyti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2013-08-16 UAB „MARLEKSA“ ir UAB „RAMZO“ sudarė sutartį Nr. SU - 2013-08-16/01, kuria atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų ieškovo užsakymu pagaminti ir ieškovo nurodytoje vietoje sumontuoti baldus, atitinkančius brėžinius ir reikalavimus, nurodytus sutarties Priede Nr. 1, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui bendrą baldų kainą, t.y. 8 250 Lt, kas atitinka 2 389, 37 Eur (Sutarties 1.1. p., 3.1. p.) (el.b.l. 43-47, 140-143).
UAB „MARLEKSA“ pervedė UAB „RAMZO“ 4 125 Lt (1 194,68 Eur (200 Lt + 3 925 Lt)) kaip avansą pagal šalių sudarytą sutartį (el.b.l. 42, 48).
Atsakovas el. paštu pareiškė pretenziją dėl sumontuotų baldų trūkumų (el.b.l. 50).
Ieškovas už pagamintus baldus išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 8 625 Lt sumai, kurios atsakovas nepriėmė (el.b.l. 49). Ieškovas paaiškino, kad į sąskaitą prie sutartimi suderėtos sumos papildomai įtraukė 375 Lt (108,61 Eur) sumą, nes ieškovo teigimu šalys žodžiu buvo susitarusios, kad stalų koregavimo ir pakeitimų išlaidas dengs lygiomis dalimis.
Ieškovas patvirtino, kad du iš pagamintų biuro stalų jis išsivežė, tuo pagrindu išrašė atsakovui kreditinę sąskaitą 2 740 Lt (793,56 Eur) sumai (el.b.l.53).
2015-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7177-545/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal UAB „MARLEKSA“ ieškinį UAB „RAMZO“ dėl 4 125 Lt avanso, sumokėto pagal tą pačią rangos sutartį grąžinimo, nusprendė tokį reikalavimą atmesti. Teismas sprendime konstatavo, kad sutartimi Nr. SU - 2013-08-16/01 sulygti baldai buvo pagaminti ir sumontuoti UAB „MARLEKSA“ biure, baldus ieškovas priėmė, leisdamas juos sumontuoti savo biure. Teismas sprendime taip pat nustatė, kad rangovas išsivežė tik du pagamintus biuro stalus, dėl to išrašė užsakovui 2014-01-02 kreditinę sąskaitą. Teismas taip pat nurodė, jog padaręs išvadą, kad ginčo sutartis buvo įvykdyta, nesutinka su užsakovo teiginiu, kad 2014-01-26 jo raštu sutartis buvo nutraukta (el.b.l.57-62).
Vilniaus apygardos teismas 2015-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2174-656/2015 palikdamas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, be kita ko konstatavo, jog atsakovo pateiktų į bylą duomenų visuma patvirtina, kad visi sutartyje užsakyti baldai (3 biuro stalai, stalas, lentyna ir spintelė) buvo pagaminti ir 2013-10-08 – 2013-10-09 sumontuoti ieškovo patalpose, šalių sutarimu buvo taisyti kai kurių baldų trūkumai ir atlikti papildomi darbai, vėliau 2 stalai iš 3 šalių sutarimu buvo grąžinti atsakovui, byloje nesant įrodymų apie tai, kad kiti baldai (1 biuro stalas, stalas, lentyna ir spintelė) taip pat buvo grąžinti atsakovui, padarė išvadą, kad jie liko ieškovo biure (el.b.l. 63-70).
Šios teismų nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 str. 2 p.).
Dėl šios priežasties teismas nepasisako dėl atsakovo atstovų argumentų apie tai, kad ieškovas nesilaikė pareigos surašyti ir pateikti pasirašymui aktą apie atliktus darbus, nevykdė pareigų, numatytų CK 6.662 str. 6 d., tinkamai nereagavo į pranešimą dėl sutarties nutraukimo, pranešimą apie įskaitymą ir kt., nes analogiški argumentai buvo dėstomi nagrinėjant bylą dėl avanso grąžinimo ir teismai juos įvertino, priimdami procesinius sprendimus, turinčius prejudicinę galią šioje byloje.
Taigi, teismas, vadovaudamasis CPK 176 str., 178 str., 182 str. 2 p., 185 str., nagrinėjamoje byloje įrodytomis laiko aplinkybes, kad šalys sudaryta rangos sutartimi susitarė dėl baldų už 8 250 Lt (2 389,37 Eur) pagaminimo. Baldus, suderėtus šalių sutartimi, ieškovas pagamino. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 4 125 Lt (1 194,68 Eur). Ieškovas yra susigrąžinęs iš atsakovo pagamintų baldų už 2 740 Lt (793,56 Eur). Likusius baldus atsakovas yra priėmęs. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas ieškovui pagal sutartį yra skolingas 401,13 Eur (2 389,37-1 194,68-793,56), kuriuos turi pareigą sumokėti, todėl ši suma ieškovui iš atsakovo priteistina teismo sprendimu CK 6.256 str. 6.653 str., 6.655 str., 6.2 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str. pagrindu.
Tačiau, nors bylą pagal UAB „MARLEKSA“ ieškinį UAB „RAMZO“ dėl avanso grąžinimo nagrinėję teismai konstatavo aplinkybę, kad šalių sutarimu buvo taisyti kai kurių baldų trūkumai ir atlikti papildomi darbai (el.b.l. 70), šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl papildomų darbų už 108,61 Eur atlikimo. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų ne tik apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl atlygio už trūkumų taisymą ir/ar papildomus darbus, bet ir apie tai, kad tokie darbai kainavo būtent ieškovo nurodomą sumą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Kiti byloje surinkti įrodymai neturi reikšmės sprendimui priimti, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. 2013-08-16 sutarties 4.1 p. šalys susitarė, kad už įsipareigojimų pažeidimą ir/ar jų nevykdymą UAB „MARLEKSA“ įsipareigoja mokėti UAB „RAMZO“ 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos. Ieškovas už 180 dienų nuo 509,73 Eur sumos paskaičiavo 18,35 Eur delspinigių. Atsakovas tinkamai prievolės ieškovui neįvykdė, todėl ieškovui iš atsakovo delspinigiai priteistini. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu pripažino tik iš dalies, atitinkamai mažintini prašomi priteisti delspinigiai, ieškovui už 180 pradelstas dienas priteisiant 14,44 Eur ((401,13*0,02 proc.)*180) delspinigių.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 415,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė 570 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 585 Eur (el.b.l. 2, 3-5, 72, 75-76). Teismui patenkinus 78,69 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 460,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsakovas byloje patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (el.b.l. 94-95, 130-132). Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (21,31 proc.) – t.y. 213,10 Eur (CPK 93 str. 2 d., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Kadangi ieškovui iš atsakovo priteistina 460,34 Eur suma, o iš ieškovo atsakovui 213,10 Eur, ši suma minusuotina iš ieškovui priteistinos sumos ir ieškovui iš atsakovo priteistina 247,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (460,34-213,10).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „MARLEKSA“, juridinio asmens kodas 123397494, ieškovo UAB „RAMZO“, juridinio asmens kodas 302301724, naudai 401,13 Eur skolos, 14,44 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (415,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 247,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.