- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-560-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2250-638/2009 pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovei A. Š. įmonei dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo, darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovo A. Š. įmonės priešieškinį ieškovui N. P. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-17 nutartimi (t. 2, b. l. 92) ieškinį bei priešieškinį paliko nenagrinėtais CPK 230 str. 3 d. ir 296 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad į 2009-12-17 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko abi šalys, kurioms apie posėdį pranešta tinkamai, t. y. ieškovui ir jo atstovui bei atsakovės atstovui apie posėdį pranešta pasirašytinai (t. 2, b. l. 86), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas 2008-12-31, vėliau ne kartą tikslintas, didinant ir mažinant reikalavimus, parengiamasis posėdis ne kartą atidėtas ieškovo ir atsakovo prašymu, suteikiant jiems galimybę gauti papildomus įrodymus, pasiruošti ekspertizės paskyrimui, tačiau šalys neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą, o tik reikšdavo įvairius prašymus dėl įvairių duomenų rinkimo, užklausų atlikimo, tuo pačiu nevengdamos priekaištauti teismui, kad byla „stovi nenagrinėjama“. Darytina išvada, kad šalys nėra apsisprendę ir pasirengę nagrinėti bylą, o šalių ir jų atstovų neatvykimas į parengiamąjį posėdį leidžia daryti išvadą, kad šalys galimai prarado interesą bylinėtis.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas 2009-12-24 prašymu (b. l. 96), adresuotu Kauno miesto apylinkės teismui, prašė teismo savo 2009-12-17 nutartį pasinaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą, skiriant bylos nagrinėjimo datą naujam posėdžiui. 2010-01-07 Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo atskirasis skundas, adresuotas Kauno apygardos teismui, kuriuo prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-17 nutartį panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą, skiriant bylos nagrinėjimo datą naujam posėdžiui (b. l. 97). 2009-12-30 ir 2010-01-08 teisėjos rezoliucijomis kaip atskirieji skundai buvo priimti tiek 2009-12-24 prašymas, tiek 2010-01-07 atskirais skundas. Kauno apygardos teismas 2010-05-27 nutartimi (b. l. 116-117), vadovaudamasis CPK 316 str. 3 d., ieškovui bei jo atstovui nustatė 7 dienų terminą nuo minėtos nutarties gavimo dienos nurodytų atskirojo skundo trūkumų pašalinimui.
Ieškovo atstovas advokatas J. V. M., kuriam Kauno apygardos teismo nutartis buvo įteikta 2010-06-10, 2010-06-16 pateikė ieškovo pasirašytą atskirąjį skundą, kuriuo prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-17 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2009-12-17 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nesuderinama su konstituciniais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, su aktyviu teismo dalyvavimu darbo bylose, renkant įrodymus ir siekiant nustatyti tiesą. Darbo bylose darbuotojas yra silpnesnioji pusė, todėl CPK 410-418 straipsniuose yra nustatyta teismo pareiga aktyviai dalyvauti teismo procese. Teismo nuoroda, kad ieškovui ir jo atstovui buvo tinkamai pasirašytinai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neatitinka faktinės tikrovės, nes pranešimai įteikti pažeidžiant įprastinę pranešimų pateikimo tvarką ir sąlygas: teismo posėdis tą dieną neįvyko, pranešimai buvo pateikti pasirašyti ne teismo salėje, bet koridoriuje, kuriame pasirašydami ieškovas ir jo atstovas buvo nesusikaupę, neturėjo pasiruošę priemonių pasižymėti apie būsimo teismo posėdžio vietą ir laiką, be to, manė, kad apie posėdžio laiką ir vietą oficialiai bus pranešta paštu visoms šalims, tuo labiau, kad nebuvo atsakovo ir jo atstovo. CPK 230 str. 4 d. nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga ar prievolė teismui ieškinį palikti nenagrinėtą, jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Ši įstatyminė nuostata suponuoja mintį, kad teismui, naudojantis šia teise, yra pareiga vertinti ir kitas bylos aplinkybes: bylos pobūdį, bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo laikotarpį, ieškovo (darbuotojo) elgseną siekiant apginti savo darbines tesies, ieškovo reikalavimą atgauti uždirbtą darbo užmokestį, kurio darbdavys sąmoningai klastodamas dokumentus du metus neišmoka. Pagal pobūdį – tai byla, kilusi iš darbinių santykių, pagal sudėtingumą – tai byla, turinti tarptautinio santykio (dalies įrodymų laukiama iš Vokietijos) bei baudžiamosios teisės (pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo ir automobilio vagystės) elementų. CPK 230 str. 4 d. nuostata teismo taikytina tuo atveju, kai šalys vengia bylos nagrinėjimo, piktnaudžiauja teise. Šioje byloje ieškovas beveik du metus aktyviai siekia apginti savo teises: tikslina skundo reikalavimus, užvedė ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir automobilio vagystės, aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose iki paskutiniojo nelemto posėdžio. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas ir jo atstovas neveikė už greitesnį bylos išnagrinėjimą. Atvirkščiai, teismas turėjo būti aktyvus darbo byloje ir vadovautis CPK 410-418 str., o ne šią pareigą (įrodymų rinkimą) perkelti ir palikti darbuotojui. Byla negalėjo būti nagrinėjama iš esmės 2009-12-17 parengiamajame teismo posėdyje, nes nebuvo gauti duomenys iš Vokietijos pagal Kauno miesto apylinkės teismo pareikalavimą. Skundžiama nutartis prieštarauja konstitucinei nuostatai, kad teisingumą vykdo teismai, ginant žmogaus teises (teisę į darbą, teisę į užmokestį, pareigą darbdaviui laikytis įstatymų sąžiningai atsiskaitant su darbuotoju). Teismas, išaukštindamas procesines nuostatas, paniekino ir panaikino galimybę įgyvendinti teisingumą ir apginti žmogaus konstitucines teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas (t. 2, b. l. 107-109) prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2009-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovui ir jo atstovui buvo tinkamai pranešta - pasirašytinai, likus ne mažiau nei 14 dienų, pranešta apie bylos nagrinėjimą. Iki parengiamojo posėdžio pradžios nė viena iš šalių raštu nepranešė teismui apie negalėjimą atvykti į posėdį, todėl teismas, vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise, pagrįstai paliko ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtais, nes nustatė visas sąlygas, kurioms esant yra galimas ieškinio ir priešieškinio palikimas nenagrinėtais. Nei ieškovas, nei jo atstovas iki posėdžio ar po posėdžio, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių neatvykimą pateisinančių įrodymų, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovo nurodomi argumentai, kuriais jis grindžia nutarties nepagrįstumą, yra nepakankami, nepatvirtina, kad neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastys yra svarbios ir nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį. Pirmąja neatvykimo priežastimi ieškovas nurodo, kad negavo jokio pranešimo ar šaukimo ir kad jam nebuvo pranešta apie posėdį. Šis ieškovo argumentas yra absurdiškas, visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai neteisingas bei nesąžiningas, nes prieštarauja kitam byloje esančiam rašytiniam įrodymui, kuris patvirtina, kad ieškovui apie posėdį pasirašytinai pranešta. Taigi nors ieškovas šaukimo ar pranešimo apie posėdį paštu ir nėra gavęs, tačiau tokie jam ir nepriklauso, nes apie vykstantį ne pirmą posėdį yra pranešama žodžiu posėdžio metu ir pasirašytinai teismo pranešime, kas ir buvo padaryta. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie posėdį. Tai akivaizdus melas, jam apie posėdį buvo pranešta ir tai padaryta raštu. Paminėtina ir tai, kad netgi jeigu ieškovas nesuprato apie tai, kad, pasirašydamas teismo pranešime šalia posėdžio datos ir laiko, pasirašo po nežinia kuo, tai pridurtina, kad ieškovas šioje byloje naudojasi advokato teisine pagalba ir pastarasis turėjo išaiškinti savo klientui esmę ir turinį dokumento, po kuriuo ieškovas pasirašo arba bent pats advokatas turėjo atvykti į parengiamąjį posėdį. Paminėtina ir tai, kad šalis, būdama pakankamai atidi, rūpestinga ir elgdamasi pagal sąžiningo žmogaus elgesio standartą, turi išsiaiškinti kiekvieno procesinio dokumento esmę ir prasmę bei suvokti to dokumento, šalia kurio dar ir pasirašo, turinį ir esmę. Vadovaujantis ieškovo logika, galima būtų išsiginti bet kokio parašo, paneigti bet kokį savo elgesį ir pradėti įrodinėti ir teigti priešingai, negu buvo padaryta iš tiesų. Tačiau tokia logika prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Atsakovės manymu, šalis, kuri neigia akivaizdžius dalykus ar ginčija dokumento, po kuriuo pasirašė, turinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tokios šalies teisės ir interesai negali būti ginami. Ieškovas savo atskirojo skundo teiginiais akivaizdžiai prieštarauja sau, savo elgesiui ir ginčija dokumentų, po kuriais pasirašė, turinį. Ieškovas nurodo, kad „pasirašydamas ant šaukimo, maniau, kad pasirašau apie tai, kad dalyvavau posėdyje 2009 m. lapkričio 02 d.“ Elementariai logikai prieštarauja teiginys, kuriuo teigiama, kad kai asmuo pasirašo apie posėdį 2009-12-17, jis mano, kad iš tiesų pasirašo apie posėdį 2009-11-02. Toks argumentas yra absurdiškas ir nepaaiškinamas jokiais logikos ir proto dėsniais, bendraisiais teisės principais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, todėl jis negali būti pateisinamas. Vienintelis tokio argumento paaiškinimas - tai neturėjimas svarbių priežasčių, kuriomis galima būtų pateisinti neatvykimą į posėdį. Tai reiškia, kad iš esmės ieškovas neturi svarbių priežasčių kaip pateisinti neatvykimą į posėdį ir piktnaudžiaudamas jam suteiktomis procesinėmis teisės, t. y. nurodydamas absurdiškus bei su elementariais teisės ir bendražmogiškais principais nesuderinamus argumentus, siekia nesvarbias priežastis pateikti ir įrodyti kaip svarbias. Ieškovo argumentai patvirtina, kad jis turi bylinėjimosi patirties, kas reiškia, kad jis negalėjo nežinoti, jog apie kitą posėdį teismas pranešimų ir šaukimų nesiunčia, o apie kitą posėdį šalis yra pasirašytinai supažindinama pasibaigus posėdžiui. Taip įvyko ir šiuo atveju - po posėdžio ieškovas ir jo atstovas buvo pasirašytinai informuoti apie kitą posėdį. Paminėtina ir tai, kad šioje byloje, kurioje vyko ne vienas posėdis, apie visus posėdžius, išskyrus pirmąjį, ieškovas visuomet buvo informuojamas tokiu pačiu būdu kaip ir apie ginčo posėdį. Paminėtina tai, kas ieškovas bylą veda naudodamasis advokato pagalba. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovas neginčija, kad jo atstovui - advokatui buvo žinoma apie įvyksiantį posėdį. Tai reiškia, kad advokatas į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Todėl netgi jeigu ieškovas neatvyko į posėdį, tai į posėdį turėjo atvykti ieškovo atstovas - advokatas, kuris žinojo apie posėdį. Kita vertus, jeigu ieškovo atstovas žinojo apie posėdį, tai jis turėjo apie tai informuoti ir savo klientą. Tokiu būdu visos neigiamos pasekmės dėl neatvykimo į posėdį tenka ieškovui ir jo atstovui ir būtent ieškovas turi prisiimti atsakomybę už nepasirodymą posėdyje. Paminėtina ir tai, kad ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą - byloje kiekvieną posėdį pateikdavo po naują procesinį dokumentą - patikslintą ieškinį, tokiu būdu jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko kas kartą buvo atidedamas posėdis, byla buvo vilkinama iš ieškovo pusės, todėl dar vienas ieškovo procesinis pažeidimas - neatvykimas į posėdį negali būti daugiau toleruojamas. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas turi teisę iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl jo procesinės teisės, palikus ieškinį nenagrinėtu, nebus suvaržomos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str., 338 str., nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat tai, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį bei priešieškinį paliko nenagrinėtais CPK 230 str. 3 d., 296 str. 1 d. 6 p. pagrindu. CPK 230 str. 3 d., 296 str. 1 d. 6 p. numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą joms nesant, neatvyksta į teismo posėdį be svarbios priežasties. Taigi CPK 230 str. 3 d., 296 str. 1 d. 6 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais šiose normose.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys apie 2009-12-17 vyksiančio parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotos pasirašytinai (t. 2, b. l. 26-27), t. y. apie posėdį tinkamai informuotos. Pažymėtina, jog 2009-12-17 parengiamasis posėdis byloje turėjo būti šeštasis, o šalys apie kitą parengiamąjį posėdį visuomet būdavo informuojamos tokiu pačiu būdu – pasirašytinai ant teismo pranešimo (t. 1, b. l. 66, 116; t. 2, b. l. 12, 51), todėl ieškovo argumentas, jog, pasirašydamas ant 2009-11-02 pranešimo apie 2009-12-17 įvyksiantį posėdį, jis manęs, jog pasirašė dalyvavęs 2009-11-02 posėdyje, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Tuo labiau, kad ieškovą byloje atstovauja advokatas, turintis gan didelę patirtį, ir kuris taip pat pasirašė ant pranešimo, jog yra informuotas apie parengiamąjį teismo posėdį.
Be to, pažymėtina, jog ieškovas nepasinaudojo CPK 246 str. numatyta galimybe prašyti atidėti parengiamąjį teismo posėdį, jeigu, jo manymu, posėdis įvykti negalėjo, nes nebuvo spėta gauti iš Vokietijos bylai reikšmingų rašytinių įrodymų. Nors CPK XX skyriuje ir yra nustatyta teismo pareiga aktyviai dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjamos darbo bylos, tačiau, kolegijos nuomone, šis aktyvus teismo vaidmuo nėra absoliutus ir negali būti traktuojamas kaip bendrų CPK įtvirtintų taisyklių, dėl kurių CPK XX skyriuje nenumatytos išimtys, netaikymas. Pažymėtina, jog CPK 414 str. įtvirtina teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą ir viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, tačiau, kad teismas į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvykus abiems šalims, kurioms yra tinkamai pranešta, negalėtų palikti darbo byloje pareikštą ieškinį nenagrinėtą (CPK 230 str. 3 d.), CPK XX skyriuje nėra numatyta. Priešingai tam, CPK 413 str. nustato, jog pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliai kaip per 30 d. nuo ieškinio priėmimo dienos, o byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 d. nuo tos dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinį pareiškė 2008-12-31 (t. 1, b. l. 2-5), vėliau ne kartą jį tikslino, didindamas arba mažindamas savo reikalavimus (t. 1, b. l. 117-119; t. 2, b. l. 3-6, 18-23, 44-49, 57-59), parengiamasis posėdis (2009-12-17 parengiamasis posėdis turėjo būti šeštasis) ne kartą buvo atidėtas paties ieškovo prašymu, suteikiant galimybę gauti papildomus įrodymus, pasiruošti ekspertizės paskyrimui, tačiau šalys neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą, o tik reikšdavo įvairius prašymus dėl įvairių duomenų rinkimo, užklausų atlikimo (t. 1, b. l. 4; 117-118, 134, 152; t. 2, b. l. 15, 59, 85, 90), tokiu būdu iš parengiamojo posėdžio per 1,5 metų net nebuvo pereita į teismo posėdį, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį abiems šalims, turėjo pagrindą išvadai, jog šalys nėra apsisprendusios ir pasirengusios nagrinėti bylą ir galimai yra praradusios interesą bylinėtis.
Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus, užkirsti galimybes vilkinti procesą, tačiau paliekant galimybę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ateityje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija atskirąjį skundą atmeta, o apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.