Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovui Ilkinui Dadašovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje Ž. R., gim. 1969a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. k., Kretingos r., nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-04 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0663-0156, kuriame nurodė, kad Ž. R. neužtikrino, kad A. K. būtų leista dirbti pardavėjos pareigose, įdarbinus ją norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki apytiksliai 2012-06-21, Ž. R. buvo įdarbinęs A. K. pardavėjos pareigose, prekiauti akiniais nuo saulės bei kepurėmis, Šventojoje, prie parduotuvės „I. C.“ (Šventosios g. 11, Šventoji), tačiau darbo sutarties su A. K. nesudarė bei nepranešė „Sodrai“ apie A. K. soc. draudimo pradžią. Akinius nuo saulės bei kepures A. K. parūpindavo Ž. R.. Ž. R. buvo sutaręs su A. K. mokėti jai po 30 Lt už darbo dieną. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d..

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovas Ilkinas Dadašovas paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS pateiktą medžiagą, todėl prašo teismo priimti sprendimą, įvertinus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokios veiklos pagal verslo liudijimą nevykdė ir su A. K. ar jos šeimos nariais dėl darbo ir darbo užmokesčio nesitarė nei žodžiu, nei raštu. Jis nevykdo jokios veiklos, nes šiuo metu registruotas darbo biržoje. Papildomai paaiškino, kad 2012 metų vasaros metu veiklą pagal verslo liudijimą vykdė jo dukra D. R.. Jam žinoma, kad dukra vykdė prekybą Šventosios miestelyje. Prekiavo akiniais nuo saulės bei kepuraitėmis. Reikiamais leidimais bei prekėmis rūpinosi žmona, kuri 2012 metų vasarą išvyko į Norvegiją. Mano, kad A. K. apkalbėjo jį dėl to, jog neturėjo kaip pasiteisinti tėvams dėl savo užsitęsusios viešnagės Palangoje.

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog vasaros metu dirbo Šventojoje. Prekiavo akiniais nuo saulės ir kitomis smulkiomis prekėmis. Mama, išvykdama į užsienį, pasirūpino verslo liudijimu ir prekėmis. Prekės buvo sandėliuojamos išnuomotose patalpose, netoli prekybos vietos- „I. C.“ (Šventosios g. 11, Šventoji). A. K. yra jos klasės draugė. Ji žino, kad tėvas nesitarė su A. K. dėl darbo Šventosios miestelyje. Ji viena prekiavo prekybos vietoje Šventojoje ir su A. K. nesitarė dėl darbo. A. K. vasarą buvo atvažiavusi pas ją atostogauti į Palangą. Poilsiavo. Buvo atėjusi į jos darbo vietą su draugėmis, bet neprekiavo ir ji A. K. nemokėjo pinigų už darbą. Mano, kad A. K., išvykdama į Palangą, savo tėvams pasakė, kad važiuoja dirbti, bet iš tiesų nedirbo, o poilsiavo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. R. registruotas darbo biržoje (b.l. 20), ūkinės-komercinės veiklos nevykdo. Iš Verslo liudijimo Nr. LU424138-1 nustatyta, kad R. R. laikotarpiu nuo 2012-06-12 iki 2012-08-31 turėjo leidimą prekybai ne maisto produktais, verslo liudijime nurodytas šeimos narys – D. R., gim. 1994 (b.l. 30). Iš 2012-03-27 priedo Nr. RAU 1206 13/03 prie 2006-06-20 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. RAU 06/06 nustatyta, kad UAB „Palink“ R. R. laikotarpiui nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 subnuomavo 3 kv.m ploto patalpas, esančias adresu Šventosios g. 11, Palanga, šalia parduotuvės IKI Cento Šventoji Nr. 1206 (b.l. 31).

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 str. Šio straipsnio 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: asmuo pradėjo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimus įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog Ž. R. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų nepakanka asmens kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. R. nuo pat pradžių kategoriškai neigė vykdęs ūkinę-komercinę veiklą ir nelegaliai įdarbinęs A. K.. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas, kad Ž. R. neturėjo verslo liudijimo verstis lauko prekyba (turėjo dukra), todėl ir negalėjo dalyvauti derinant A. K. priėmimo į darbą sąlygas. Nei A. K., nei R. K. teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, jog tiesiogiai dėl darbo Šventojoje tarėsi su Ž. R.. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų įrodymai prieštaringi, nes A. K. nurodė, jog dėl darbo tarėsi su D. R. ir jos mama, R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog dukra sakiusi, jog dėl darbo tarėsi su klasiokės D. R. tėvu Ž. R., o liudytoja M. P. paaiškino, kad A. K. dėl darbo tarėsi su D. R. ar jos tėvu. Teismas atkreipia dėmesį, kad ATP protokolas surašytas Ž. R., nors pastarasis kategoriškai neigia darbo santykių organizavimo faktą, o teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. R. pateikė rašytinius įrodymus, jog verslo liudijimas Nr. LU424138-1 išduotas R. R. vardu, o verslo liudijime nurodytas šeimos narys – D. R., gim. 1994 (b.l. 30). Iš 2012-03-27 priedo Nr. RAU 1206 13/03 prie 2006-06-20 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. RAU 06/06 nustatyta, kad UAB „Palink“ R. R. laikotarpiui nuo 2012-06-01 iki 2012-08-31 subnuomavo 3 kv.m ploto patalpas, esančias adresu Šventosios g. 11, Palanga, šalia parduotuvės „IKI Cento“ Šventoji, Nr. 1206, kur laikė prekės ir priemones prekėms eksponuoti (b.l. 31). Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo vietoje lauko prekybą teisėtai vykdė D. R., kas teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog į bylą pateiktos fotonuotraukos, kur matyti nufotografuotos A. K. ir D. R. (b.l. 56), nepatvirtina fakto, jog A. K. dirbo pas Ž. R. (pardavinėjo akinius ar kepuraites), nes teisminio nagrinėjimo metu Ž. R. pateikė fotonuotrauką (b.l. 57), iš kurios matyti, kad A. K. nufotografuota prie elektrinių mašinėlių, todėl, negalima vertinti, jog A. K. dirbo elektrinių a/m atrakcione. Liudytojos A. K. ir A. K. draugės, liudytojos M. P. aiškinimas, kad 2012 metų birželio mėnesį A. K. dirbo Šventojoje (pardavinėjo akinius), negali būti laikyti tiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais Ž. R. kaltę dėl ATPK 41³str. 1 d. pažeidimo padarymo, nes minėtos liudytojos nepatvirtino, jog dėl darbo tarėsi su Ž. R., o duomenų, kad A. K. dirbo Šventojoje, prie parduotuvės „I. C.“ (Šventosios g. 11, Šventoji), nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo gana ilgas laiko tarpas ir nėra jokių realių galimybių surinkti naujus Ž. R. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad Ž. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1 d., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą, kurioje Ž. R., 1969 traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.