Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010-03-09 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 850241 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. teismo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) 2010-03-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 850241.

Minėtu nutarimu A. G. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalį 150 Lt bauda už tai, kad jis 2010-03-05 9.23 val., Gariūnų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neprisisegęs saugos diržo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklų (toliau – KET) 202 punkto reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį.

A. G. nurodė, kad jis 2010-03-05 apie 9 val. važiavo iš Lazdynų mikrorajono į prekybos centrą „Maxima“. Kai važiuodamas Gariūnų gatve suko į dešinę prekybos centro link, didelė krovininė mašina, sukdama į kairę, jo nepraleido, sudarė avarinę situaciją ir neleido baigti manevro. Jis staigiai sustabdė automobilį ir išvengė susidūrimo. Kai krovininė mašina pravažiavo, jis prie posūkio pamatė stovintį policijos automobilį ir rankomis parodė, kad šie sustabdytų avarinę situaciją sukėlusią mašiną. A. G. norėjo važiuoti paskui pažeidėją, tačiau pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ir paklausė, kodėl jis važiuoja neprisisegęs saugos diržų. Teigia, kad jis buvo prisisegęs saugos diržus. Jei būtų neprisisegęs saugos diržų, tai staigiai stabdydamas būtų susižeidęs.

2010-03-09 bylos nagrinėjimas truko 2 minutes, neturėjo galimybės duoti paaiškinimų, niekas netyrė faktinių aplinkybių. Laiko, kad pareigūnai turėjo nubausti vairuotoją, sukėlusį avarinę situaciją.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. J. 2010-03-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 850241 07-10-4742219 A. G. už tai, kad jis 2010-03-05 9.23 val., Gariūnų g., Vilniuje, vairavo automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo. Tuo jis pažeidė KET 202 punkto reikalavimus (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto 2010-03-09 nutarimu Nr. E 850241 už ATPK 134 straipsnio 1 dalies pažeidimą A. G. buvo paskirta 150 Lt bauda (b. l. 10).

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257-1, 260-1, 260-2 straipsniais, dvidešimt trečiuoju 1 ir dvidešimt trečiuoju 2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011-01-01, 25 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

A. G. veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 202 punkto reikalavimus. KET 202 punkte nustatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyresnysis patrulis A. D. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2010-03-05, dirbdamas kartu su vyresniuoju patruliu D. J., 9.23 val., Gariūnų g., Vilniuje, sustabdė automobilį „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią variavęs A. G., buvo neprisisegęs saugos diržo. A. G. iš Gariūnų g. suko į dešinę link „Maxima“ bazės, pamatęs pareigūnus, kaire ranka griebė už diržo ir jį segėsi. Jį sustabdė. A. D. priėjus, jis jau buvo prisisegęs saugos diržą. Su pažeidimu nesutiko (b. l. 9).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas A. D. parodė, kad pats matė, jog A. G. vairavo neprisisegęs saugos diržo. Tuo liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ir 2010-04-20 teismo posėdžio metu (b . l. 20-21).

Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoju 2010-04-20 teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas D. J.. Pareigūnas aiškino, kad stovėjo prieš Gariūnų sankryžą, važiuojant Gariūnų gatve, link „Maximos“ bazės ir aiškiai matė, kad A. G. nėra užsisegęs saugos diržo. Pamatęs pareigūnus, važiuodamas kaire ranka paėmė diržą ir jį segėsi. Priešais jo važiuojamą automobilį nevažiavo krovininis automobilis. Nebuvo jokios avarinės situacijos. Neprašė sustabdyti krovininės mašinos, apie tai nebuvo jokios kalbos. Jokios pagalbos neprašė. Tiesiog pasakė, kad nesutinka su pažeidimu (b. l. 20-21).

Nors A. G. teigia, kad jis vairavo prisisegęs saugos diržą, tačiau teisme apklausti pareigūnai D. J. ir A. D. parodė, jog matė, kad A. G. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Pareigūnų parodymai atitinka byloje esančią medžiagą. Pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, neturi asmeninių ryšių su A. G., nenurodyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai galėtų būti suinteresuoti prieš A. G. nukreiptų parodymų davimu. Automobilio greitis buvo nedidelis, todėl policijos pareigūnai turėjo realią galimybę matyti vairuotoją. Liudytojų parodymai nuoseklūs, kelis kartus duodamas paaiškinimus A. D. nuolat nurodo tas pačias aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų duotų parodymų tikrumu ir šiuos parodymus vertina kaip tiesiogiai patvirtinančius A. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo.

A. G. teigia, kad jis prašė pareigūnų sustabdyti krovininį automobilį, jam sudariusį avarinę situaciją. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės byloje. Tai, kad kitas eismo dalyvis padaro administracinį teisės pažeidimą neįtakoja atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Byloje duomenų apie sunkvežimio vairuotojo padarytą pažeidimą nėra. Administracinio teisės pažeidimo protokole A. G. paaiškinimuose nieko papildomai nenurodė, nors galėjo pateikti jo skunde išdėstytas aplinkybes dėl avarinės situacijos bei pagalbos prašymo. A. G. paaiškinimai dėl to, kad jis vairuodamas negalėtų kaire ranka prisisegti saugos diržo atmetami. Vairuodamas asmuo turi galimybę prisisegti saugos diržą perimdamas vairą kita ranka ir tokia situacija nėra išskirtinė. Tai, kad A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. G. saugos diržą segėsi kaire ranka, neįtakoja pažeidimo kvalifikavimo, nes diržą galima perimti kita ranka ir tokiu būdu baigti prisisegti.

Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o A. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.