- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2YT-4946-902/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03906-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjai V. Š., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinio fakto -palikimo priėmimo nustatymo pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sūnėno A. N. mirties 2014-10-20, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad A. N. buvo pareiškėjos sesers A. S. vienturtis sūnus. Jis buvo vedęs D. N., po santuokos pasirinko žmonos pavardę. A. N. vaikų neturėjo. Pareiškėja yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė, kitų asmenų, kurie galėtų kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra. Po palikėjo mirties liko turtas: 328/984 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinosi šiuo turtu – prižiūrėjo, vykdavo į sodybą, mokėjo mokesčius už žemę, ir tokiu būdu palikimą priėmė. Šiuo metu nori susitvarkyti paveldėjimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarautų pareiškėjos prašymo tenkinimui, bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo neišreiškė, bylą prašė nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. T. paaiškino, kad ji yra pareiškėjos dukra, A. N. pusseserė. Nurodė, kad į sodybą (duomenys neskelbtini) vykdavo dar pusbroliui esant gyvam, nuvyksta ir dabar. Sodyba rūpinasi pareiškėja su savo dukterimis ir jų šeimomis. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, dažnai vyksta į sodybą padedama dukterų, naudojasi ten esančiais daiktais, tvarko ir prižiūri nekilnojamąjį turtą, kaip ir iki palikėjo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2014-10-20 (b.l. 4). Jis buvo vedęs, pavardė prieš santuoką – K., po santuokos – N. (b.l. 6). Palikėjo motina A. K. (b.l. 5), yra pareiškėjos V. Š. sesuo (b.l. 10, 23). Nustatyti pareiškėjos giminystės duomenys su palikėju, duomenų apie palikėjo kitus pirmos, antros trečios, ir ketvirtos eilės paveldėtojus, nėra (b.l. 38). Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po A. N. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 15).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti –valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
Ištyrus bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėja rūpinosi palikėjo nekilnojamuoju turtu, mokėjo žemės mokestį (b.l. 16, 17), teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad pareiškėjos šeima vyksta į sodybą, prižiūri nekilnojamąjį turtą. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos rūpinimasis turtu, jo priežiūra, reiškia faktinį valdymą po palikėjo mirties. Kito palikėjo turto nėra (b.l. 31 - 37).
Atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinimą, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, liudytojos parodymus, teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir laiko jas įrodytomis, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per šešis mėnesius atliko veiksmus, kurie patvirtina palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., CPK 185 str.).
Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai - 5,20 Eur (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Š. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sūnėno A. N. (buv. pavardė K.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2014-10-20, mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,20 Eur (penkių eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.