- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-462-508-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-21-3-00023-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Nuteistasis
- T. S.
- Advokatai
- Elena Gylienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-508/2012
Teisėja: L.Tamulionienė Proceso Nr. 1-21-3-00023-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija:
2012 m. birželio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai S. V., jos atstovui Taurui Edžiui Klipštui, nuteistajai T. S., jos gynėjai advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal
nuteistosios T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteista laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. S. per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Iš T. S. priteista nukentėjusiajai S. V. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.
T. S. dėl Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2011 06-29 apie 14.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 10, sugriebusi už plaukų S. V., tempė, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – T. S. išteisinti dėl kaltinimo LR BK 140 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kas sąlygojo neteisingo nuosprendžio priėmimą. Byloje nėra surinkta objektyvių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Nuteistoji tikina, kad ji netempė S. V. už plaukų, ši pati griuvo ant tvoros, gal paslydo, o ji kitoje tvoros pusėje laikė tvorą, kad S. V. neužgriūtų su tvora. Neįrodyta BK 140 str. 1 d. nusikaltimo subjektyvinė pusė. S. V. po „tariamo" fizinio skausmo sukėlimo į teismo ekspertus nesikreipė, dėl ko teismas be teisinio pagrindo nustatė, jog S. V. fizinį skausmą sukėlė T. S.. Liko nenustatyta, ar S. V. buvo sukeltas fizinis skausmas - 2011-06-29 14.30 val, ar vėliau, esant byloje prieštaravimas tarp nukentėjusiosios duotų parodymų ir jos pateiktų išrašų iš med. dokumentų. Byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikimo ir sukėlusių pasekmių. Teisme S. V. nurodė, jog ji 2011-07-26 kreipėsi į UAB Sargėnų sveikatos centrą dėl patirto streso ir plaukų slinkimo, kadangi ji konflikto metu buvo pešama už plaukų. 2011-07-26 UAB Sargėnų sveikatos centro išraše S. V. buvo diagnozuota būklė po patirto streso (b.l. 22). S. V. į medicinos įstaigą kreipėsi tik 2011-07-26 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui laiko po įvykio. Po dviejų mėnesių, t.y. 2011-09-21 d. UAB Sargėnų sveikatos centro išraše iš medicininių dokumentų, S. V. diagnozuotas potrauminis stresas, reakcija į patirtą šoką, išgyvenimus (b.l. 41). Tik 2011-11-07 UAB Sargėnų sveikatos centro išrašu iš medicininių dokumentų S. V. nustatyti galvos odos paraudimai, skirtas medikamentinis gydymas (b.l. 40). Medicininiai dokumentai patvirtina tik tai, kad S. V. kreipėsi dėl savo sveikatos (patirto streso, šoko, išgyvenimų), tačiau juose jokių objektyvių sužalojimo, fizinio smurto naudojimo požymių nekonstatuota, neužfiksuota, išvada duota tik pagal nukentėjusios nusiskundimus, todėl šie įrodymai negali būti vertinami kaip neginčytinai patvirtinantys S. V. parodymus ar T. S. kaltę bei paties įvykio aplinkybes. Byloje nebuvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, teisme nebuvo apklausti med. specialistai, į medicinos įstaigą buvo kreiptasi tik praėjus mėnesiui po įvykio, o galvos paraudimai nustatyti iš vis tik po daugiau nei trijų mėnesių, todėl negalima teigti, kad nukentėjusios sveikatos būklė yra susijusi su nagrinėjamu įvykiu bei sužalojimai padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku yra priežastiniame ryšyje. Pareiškime policijai S. V. akcentavo, kad T. S. neva ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, o ne sužalojo. 2011-07-19 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pasisakyta, kad pareiškėja (S. V.) nurodė, kad jai jokių sužalojimų nėra padaryta, todėl į jokias med. įstaigas nesikreipė ir niekur nesigydė, ir nesigydo.
Teismas, vertindamas įrodymus neįsigilino ne tik į patį nusikaltimo faktą, bet ir visiškai nenagrinėjo nusikaltimo padarymo priežasčių, motyvų ir kitų su nusikaltimo padarymu susijusių aplinkybių. Byloje T. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, grindžiama iš esmės tik DVD įrašu bei nukentėjusiosios parodymais. Tačiau vaizdo įrašas nepatvirtina, kad ji sugriebė ir tempė S. V. už plaukų. Nuteistoji teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent nukentėjusioji yra priešiškai nusiteikusi, kadangi buvo nepatenkinta dėl jos geranoriškų ir teisėtų prašymų neleisti vijokliui iš šios sklypo per tvorą plisti į jos sklypą. Dėl to S. V. ją užgaulioja, nuolat stebi ir provokuoja, o jos vaikai yra jau ne vieną kartą apmėtę obuoliais ar žemės gabalais. 2011-06-29 visas kivirčas prasidėjo dėl S. V. vaikų, kurie metė į ją obuolį, vėliau tie patys vaikai filmavo visą konfliktą, todėl darytina prielaida, kad nukentėjusios elgesys, t.y. jos kritimas ant tvoros, buvo iš anksto suplanuotas ir inscenizuotas, kadangi ji pati įsibėgėjusi griuvo ant tvoros, jos plaukai galėjo įsivelti į tvorą ar į ant tvoros augančius vijoklius. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, patvirtina nukentėjusios parodymų neobjektyvumą.
Nuteistoji pažymi, kad teismas liudytojo D. S. parodymus vertino kritiškai atsižvelgiant į tai, kad jis yra jos sūnus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kito sūnaus L. S. parodymų - iš vis nevertino. Tačiau tiek jos, tiek liudytojų Dariaus ir L. S. parodymai buvo nepaneigti, jie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys nuo pat tyrimo pradžios. O liudytoja R. A. yra nukentėjusios motina, todėl taip pat suinteresuota bylos baigtimi. Todėl teismas, apeliantės nuomone, šališkai rėmėsi tik nukentėjusios ir jos liudytojos parodymais, o T. S. ir jos liudytojų parodymus vertino kritiškai. Esant esminiams prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, teismas nepagrįstai vadovavosi vien nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais ir atmetė kaltinamosios bei liudytojų - kaltinamosios šeimos narių parodymus. Be to, visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, priteisdamas iš jos 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys turėjo būti atmestas. Byloje nebuvo teisės med. ekspertų išvados apie fizinio skausmo sukėlimą, nes teismas apsiribojo išvadomis - išrašais iš med. dokumentų, kuriuose surašyti nusiskundimai iš pačios nukentėjusiosios žodžių. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus praėjus mėnesiui po įvykio, tuo tarpu dėl tariamų nukentėjusiosios išgyvenimų byloje nėra jokių įrodymų. Todėl teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios ieškinį, nukrypo nuo teismų praktikos.
Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išklausius teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiąją ir jos atstovą, prašiusius skundą atmesti, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusias skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistosios T. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui esmines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo išvadas ir pagrįstai pripažino T. S. kalta, padarius LR BK 140str.1d. numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą buvo apklaustos nukentėjusioji ir nuteistoji, peržiūrėti du vaizdo įrašai, pateikti nukentėjusiosios. Nuteistoji T. S. neginčija video įrašų tikrumo, bet prieštarauja, kad nefiksuota konflikto pradžia, kuomet nukentėjusioji S. V. provokavo konfliktą. Nuteistoji neigia sukėlusi nukentėjusiajai fizinį skausmą, neigia sugriebusi ir tempusi nukentėjusiąją už plaukų. Atitinkamai nukentėjusioji parodė, jog kaimynė T. S. triukšmavo savo kiemo pusėje ir šaukė netinkamais žodžiais ant jos, tai matė ir jos motina, vaikai, kad T. S. įtūžio apimta rovė vijoklio šakeles, lapus, keliskart keliose vietose lenkė sietinę tvorą, todėl tik norėdama išvengti kaimynės T. S. pastangų nulenkti tvorą, atsirėmusi bandė tvorą fiksuoti įprastoje vertikalioje vietoje, tuomet ši pačiupusi ją už plaukų tempė į savo pusę, ko pasėkoje net persisvėrusi ant išsilenkusios tvoros. Sugriebimas už plaukų ilgai netruko, tačiau tuo metu ir vėliau jautė fizinį skausmą, sekančią dieną kreipėsi pas medikus, kreipėsi ir vėliau.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios S. V., liudytojos R. A. parodymai, vaizdo medžiaga, charakterizuojantys rašytiniai duomenys pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai ištyrė įrodymus, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, pagrįstai T. S. pripažino kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo S. V..
Abi kaimynės – T. S. ir S. V. nesutaria iš anksčiau, dažni abipusiai ginčai ir skundai, nenori ar nesugeba geruoju išspręsti nesutarimus, taikia bičiuliška kaimynyste jų bendravimas nepasižymi. Atitinkamai konfliktiška situacija 2011-06-29 d. apie 14.30 val. peraugo į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nes T. S. veikdama tyčia, sugriebusi S. V. už plaukų tempė, tuo sukėlė fizinį skausmą. Nors vaizdo medžiagoje nėra fiksuotas pilnas chronologinis 2011-06-29 dienos popietės įvykis, vaizdo įrašų kokybė galėtų būti aiškesnė, tačiau tai pakankama apspręsti faktines aplinkybes. Iš vaizdo įrašų matyti, kad T. S. nenustoja šūkauti ant kaimynių S. V., R. A., piktinasi, kad ją šios ramina, netrukus kilnoja vijoklinio augalo šakeles ant sietinės tvoros bei siekia perkelti į kaimyninę pusę, rankomis stumdama sietinę tvorą išlenkinėja į kaimyninę pusę keliose vietose, kuomet priėjusi S. V. nugara atsiremia į tvorą, T. S. sugriebusi šiai už plaukų patempia į save, kad nuo šio tempimo jėgos ir nuo S. V. svorio išsilenkia tvora jau į pačios T. S. pusę, S. V. persikreipia šonu kelioms sekundėms gulėdama ant pasvirusios sietinės tvoros, ir tik kai iš patirto fizinio skausmo ima šaukti, T. S. paleidžia jos plaukus, sietinė tvora atsilenkia, S. V. nueina tolyn nuo tvoros.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistosios bei jos vaikų D. S., L. S. parodymais, tačiau šie liudytojai nepaneigė buvus kaimynių konfliktą, labiau akcentuodami motinos T. S. išreikštą pasipiktinimą dėl S. V. vaikų elgesio. Liudytojas L. S. neparodė, kad būtų matęs konfliktą prie tvoros, o liudytojas D. S. parodė, kad pati S. V. savo svoriu užgriuvo ant tvoros, taip gulėdama rėkė, keikėsi. Vertinant įvykį pažymėtina, kad tokie liudytojo D. S. parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad priėjusi prie sietinės tvoros S. V. tik atsirėmė nugara ir netrukus patyrė T. S. fizinį smurtą.
Baudžiamojoje byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji S. V. savalaikiai apie įvykį pranešė policijai, atitinkamai 2011-07-19 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, ką paskui nukentėjusioji ir padarė. Išrašas iš medicininių dokumentų pažymi, kad S. V. pas medikus kreipėsi 2011-06-30 dėl 2011-06-29 konflikto su kaimyne, apžiūrint – galvos odoje matėsi paraudimai, skirtas gydymas (b.l.40). Taip pat pas medikus kreipėsi ir 2011-07-26, 2011-09-21 (b.l.22,41).
Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti fizinį skausmą nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Žmogaus galva yra vienas iš svarbiausių kūno organų, galvos odoje esančios plaukų šaknys jautriai reaguoja ir nerviniais odos receptoriais perduoda visam organizmui neigiamą reakciją į plaukų tempimo, plaukų šaknų rovimo iš odos poveikius. Plaukų tempimas kaip dirgiklis neišvengiamai sukelia nevalingą organizmo reakciją refleksą, sukelia fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jog T. S. tyčia sugriebė už plaukų S. V., laikydama už plaukų tempė, tai akivaizdu, jog nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Įpykus atlikti tokį tyčinį veiksmą didelių fizinių galių nereikia, iš vaizdo įrašo matyti kaip T. S. abejomis rankomis lanksto tvorą į kitą pusę, todėl pakako jėgos sugriebti už plaukų bei tempti.
Kadangi nuteistoji pagrįstai pripažinta kalta padariusi LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai dėl T. S. neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, todėl pagrįstai patenkintas nukentėjusios S. V. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, keliskart kreipėsi pas medikus, vartojo medikamentus, patyrė diskomfortą ir neigiamus išgyvenimus. Įvertinant visumą duomenų, pripažintas neturtinės žalos dydis 1000 Lt yra adekvatus padarytai žalai.
Dėl T. S. nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. V. savo teises, teisėtus interesus siekė apginti kviesdama advokatą, advokatas dalyvavo procese, ją atstovavo pirmosios instancijos teisme, taip pat dėl nepagrįsto skundo atstovavo ir apeliacinėje instancijoje, todėl pagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos apylinkės teisme, priteistinos išlaidos 2000 Lt už atstovavimą ir apeliacinėje instancijoje.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios T. S. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistosios T. S. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) nukentėjusiajai S. V. atlyginti advokato atstovavimo išlaidas.
Nutartis kasacine tvarka neskundžiama.