Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. U. prašymą atnaujinti procesą J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 8 d. nutarimu J. U. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 400 Lt bauda.

J. U. 2010 m. rugsėjo 20 d. išsiuntė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą dėl Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarimo panaikinimo, kartu prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kurį praleido todėl, kad nesuvokė situacijos ir negalėjo pasinaudoti savo teise apskųsti nutarimą: jam nebuvo paaiškinta, už ką yra baudžiamas, nebuvo išaiškinta teisė naudotis advokato pagalba, jis negavo pasirašytų dokumentų kopijų, su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir skundžiamu Institucijos nutarimu susipažino tik 2010 m. rugsėjo 9 d.

Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2010 m. birželio 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-242257-10 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Institucijai. Prašymą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 10 punktu. Paaiškina, kad 2010 m. birželio 8 d. nuvyko į Joniškio rajono policijos komisariatą, susirado policijos pareigūną J. Sakalį tam, kad galėtų atsiimti ginklą, kuris buvo iš jo paimtas 2010 m. birželio 4 d. Teigia, kad pareigūnas jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus ir pasakė, jog ginklo grąžinimą reikia sumokėti 400 Lt, buvo liepta tuoj pat atnešti kvitą, ką jis ir padarė, norėdamas kuo greičiau susigrąžinti prarastą ginklą. Pažymi, kad nesuprato savo pasirašytų dokumentų teisinės prasmės, nesuprato, jog yra baudžiamas už tai, kad neblaivus gabeno ginklą, nes jam tai nebuvo paaiškinta ir jo nebuvo paprašyta pasiaiškinti, nebuvo paaiškintos procedūrinės jo teisės. Paaiškina, kad dokumentus pasirašė neturėdamas galimybės su jais susipažinti ir negavo jų kopijų. Nurodo, kad su administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 62P – 242252 – 10 ir skundžiamu nutarimu Nr. 62N – 242257 – 10 susipažino tik tada, kai Institucijos atstovas 2010 m. rugsėjo 9 d. juos pateikė teismo posėdyje prie kitos nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos. Nurodo, kad yra senyvo amžiaus, jo regėjimas silpnas. Teigia, kad Institucija pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas: teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt. Nurodo, kad jo atveju policijos pareigūnai jo tariamai padarytą pažeidimą – automobilio vairavimą ir ginklo gabenimą esant neblaiviam – išskaidė į atskiras bylas ir jas nagrinėjo skirtingos institucijos – teismas ir policija. Pažymi, kad Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai nesilakė ATPK 33 straipsnio nuostatų, ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis suprato pasirašytų dokumentų prasmę, jog jam buvo išaiškintos jo teisės bei įteiktos dokumentų kopijos. Argumentuoja, kad jei iš jo būtų imamas paaiškinimas protokolo surašymo metu, jei būtų surengtas tinkamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, gal jis būtų supratęs, kas vyksta. Nurodo, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės, todėl procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra atnaujintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons tatuoja:

II.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant proceso baigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad proceso atnaujinimo atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį Nr. P502 – 148/2010). Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje 2 punkte ir 10 punkte įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. nurodo, kad procesas yra atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, turėjusio įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo nurodytos bylos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ar nežinomos, jos jau buvo įvertintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą buvo netenkintas, teisėjų kolegija argumento, jog pareiškėjas J. U. yra senyvo amžiaus bei jo regėjimas yra silpnas, nelaikė nenugalima kliūtimi, trukdžiusia susipažinti su Institucijos nutarimo turiniu, kitas pareiškėjo nurodytas skundo padavimo teismui praleidimo aplinkybes taip pat vertino kaip subjektyvaus pobūdžio, priklausiusias nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas taip pat nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutarimą. Vertintina, kad pareiškėjo nurodyti galbūt policijos pareigūnų padaryti pažeidimai yra procedūrinio pobūdžio, o proceso atnaujinimas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra galimas dėl materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė argumentų ir motyvų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. U. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nutartis neskundžiama.