Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „B.“ atstovams B. A., V. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini),., Vilniaus raj. sav., adresas korespondencijai Meistrų g. 8B, Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „B.", ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini),, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),) savavališkai statė neypatingą statinį - gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai) pastatą, neturint įstatymų nustatyta tvarka parengto projekto bei statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 28 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) .

Juridinio asmens, UAB „B.“, atstovas V. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinimas bendrovei suprantamas, kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažįsta. Nurodė, kad statybas pradėjo savavališkai, pasitikėdami architektu, kad pradėjus statybas, leidimas bus išduotas, tačiau vykdant statybos darbus leidimas nebuvo gautas, todėl praėjus 1,5 mėnesio bendrovė pati sustabdė statybos darbus, pradėjo aiškintis, kodėl nėra dokumentų. Po poros mėnesių statybos inspekcija darė patikrinimą ir užfiksavo nelegalios statybos faktą. Nurodė, kad pradedant statybas bendrovė turėjo tik sąvadą, tačiau jis nebuvo iki galo suderintas, todėl statybos leidimas ir nebuvo išduotas. Šiuo metu projektas derinamas su savivaldybe, artimiausiu metu dokumentai bus pilnai sutvarkyti. Aiškindamas pažeidimo aplinkybes nurodė, kad bendrovė statybas pradėjo 2016 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį, buvo pastatyti pastato pamatai, sienos, uždengtas stogas, kad pamatai nesubyrėtų. Statybų metu vis buvo žadama, kad leidimas bus išduotas, todėl statybos buvo kurį laiką vykdomos, tačiau jo vis negavus, bendrovė pati sustabdė statybos darbus, patikrinimo metu darbai nebuvo atliekami, kas fiksuota ir nuotraukose, matosi, kad apaugę. Statybos buvo sustabdytos 2016 metų spalio mėnesį negavus statybos leidimo. Taip pat nurodė, kad sklypas, kuriame buvo statomas pastatas, priklauso nuosavybės teise bendrovei „B.“, jis buvo įgytas 2014 metais, keičiama sklypo paskirtis. Taip pat nurodė, kad šiuo metu statybos leidimas dar nėra išduotas, nes kilo sunkumų dėl tinklų, dėl suderinimo. Bendrovė verčiasi investavimu į sklypus, pastatų statyba, tačiau patys statytojų neturi, juos samdo, šiuo atveju statytojas pasirinktas nebuvo, su UAB „F.“ buvo sudaryta rangos sutartis. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą, apgailestauja dėl susidariusios situacijos.

Juridinio asmens, UAB „B.“, atstovas B. A. teismo posėdyje pripažino kaltę dėl padaryto bendrovės pažeidimo, gailėjosi, prašė skirti kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė statytojams už neypatingo statinio savavališką statybą. Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo UAB „B.“ padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje UAB „B.surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 3-5). Savo rašytiniame paaiškinime UAB „B.“ direktorius B. A. nurodė, jog pradėjo dvibučio gyvenamojo namo statybas pagal architekto pateiktus brėžinius, ir pasak architekto leidimas statyboms turėjo būti išduotas artimiausiomis dienomis, nes viskas jau suderinta, tačiau praėjus 2-2,5 mėnesiams ir negavus statybos leidimo statyboms darbams, statybos darbai bendrovės iniciatyva buvo sustabdyti iki bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai; dėl statybos darbų pradėjimo be statybas leidžiančio dokumento labai gailisi (b. l. 27). Teismo posėdžio metu UAB „B.“ atstovai pažeidimą pripažino, gailėjosi. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „B.“ atstovų paaiškinimų bei juridiniam asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, UAB „B.“ kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2016 m. gruodžio 22 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPAž2057(b.l. 6-20), fotonuotraukos (b.l. 21,22,23,24), VĮ RC nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 25-26), UAB „B.“ vienintelio akcininko sprendimas (b.l. 28), brėžiniai (b.l. 29,30,31), 2016 m. gruodžio 22 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161222-00175, kuriuo konstatuota neypatingo naujo statinio savavališka statyba (b.l. 32-33). Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad yra nustatyti visi Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi UAB „B.“ savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, statė neypatingą statinį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti LR įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą, taip pat statinio savavališką rekonstravimą. Fizinių asmenų atsakomybė už tokius pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 ir 159¹ straipsniuose. Statybos įstatymo 55 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reglamentuoja, kad juridinių asmenų nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, įvertinus kaltinimą dėl ypatingo statinio savavališkos statybos (Statybų įstatymo 48 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kas atitinka fiziniams asmenims 159 straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą), kartu įvertinus administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį dėl bylų teismingumo, teismas pripažįsta bylos teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnyje, kurio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad už naujo neypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju taikytina Statybos įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, kadangi nuo 2017 d. sausio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje numatyta griežtesnė atsakomybė (Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalis numato, kad už naujo neypatingo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo dviejų tūkstančių eurų iki devynių tūkstančių eurų, o už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki septyniolikos tūkstančių eurų).

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: statybos darbai buvo vykdomi savavališkai, neturint statybą leidžiančių dokumentų, į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad atstovai pripažino juridinio asmens kaltę dėl pažeidimo, nurodė, jog gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, juridiniam asmeniui „B.“ skirtina minimali bauda, numatyta pažeidimo metu galiojusio Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir skirti administracinę nuobaudą – 1448 € (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda už statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5447, mokėjimo paskirtyje nurodant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio teismo pavadinimą, nutarimo datą ir numerį. Apie baudos sumokėjimą pranešti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.