Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-673-628/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
1S-673-628/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Vainauskienė
Pareiškėjas
T. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-673-628-2010Procesinio sprendimo kategorija:2.1.3.4., 2.2.3.1.1. , 2.12.2., 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkricio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant pareiškejai T. B., jos atstovui adv. A. S., išnagrinejusi T. B. (toliau – Pareiškejos) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas T. B. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. rugsejo 8 d. ir Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro 2010 m. rugpjucio 11 d. nutarimu,

nustate :

2008-08-15 Vilniaus apskrities VPK NTV Smurtiniu nusikaltimu tyrimo skyriuje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. l d. del S. M. nužudymo.

2009-04-30 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustacius, kad nusikalstama veika padare N. B., kuris nesuejus istatymo nustatytam amžiui už padaryta nusikalstama veika neatsako (LR PBK 3 str. l d. 4 p., 212 str. l p.).

2010-01-22 Vilniaus apygardos teismas, panaikines Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009-12-15 nutarti ir Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-11-09 nutarima atmesti N. B. atstoves pagal istatyma T. B. prašyma atnaujinti praleista termina skundui paduoti (LR BPK 212 str. 4, 5 d.), ši termina atnaujino.

2010-02-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, kad atlikti papildomus procesinius veiksmus (LR BPK 217 str.).

2010-08-11 Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroras N.Kozliakas prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, nesuejus padariusiam nusikalstama veika asmeniui istatymo nustatyto atsakomybes amžiaus (LR PBK 3 str. l d. 4 p., 212 str. l p.). Šio nutarimo teisetumas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. rugsejo 8 d. nutarimu bei Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2010 m. spalio 14 d. nutartimi.

Pareiškeja T. B. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarti bei prokuroru 2010 m. rugpjucio 11 d., 2010 m. rugsejo 8 d. nutarimus panaikinti ir N. B. atžvilgiu ikiteismini tyrima nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nepadarius jam veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejos nuomone, tiek prokuroras, tiek teismas neisigilino i jos skunde išdestytas aplinkybes. Nutartyje iš esmes atkartotos prokuroru nutarimuose išdestytos klaidingos išvados. Pareiškeja skunde atkreipia demesi i tai, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta ne vieno patikimo ir itikinamo tiesioginio ar netiesioginio N. B. kaltes irodymo, todel ikiteisminis tyrimas jos sunaus atžvilgiu turi buti nutrauktas kitu pagrindu - jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo teiseja nepagristai skundžiamoje nutartyje nurode, jog byloje yra pakankamai faktiniu duomenu del N. B. kaltes, padarius jam inkriminuota nusikaltima. Nurodo, kad N. B. kaltu neprisipažino, nuo pat pradžios tvirtindamas, jog S. M. nužude kitas asmuo, kuri jis apibudino kaip ilgu tamsiu plauku, juodais drabužiais apsirengusi metalista, su kuriuo ivyko konfliktas tuo metu, kai jis ir S. M. nuejo i Norfos parduotuve.

Tuo paciu pareiškeja atkreipia demesi i liudytoju A. B. ir I. T. parodymus, kurie priešingai teismo išvadai, patvirtina jos sunaus N. B. parodymus. Teismo išvada, kad S. M. konflikte nedalyvavo ir tai nustatyta A. B. ir I. T. parodymais, yra nepagrista. Pažymi, kad nei A. B., nei I. T. šio konflikto nemate. Liudytojas A. B. parode, kad kai jis su I. T. buvo miškelyje, S. M. ir N. B. nuejo i Norfos parduotuve, tuomet jiems paskambino S. M. ir pasake, kad jie ant kažko „užsirove“, po ko jis ir I. T. nubego prie Norfos, kur S. M. paaiškino, kad tarp ju ir to vaikino kilo konfliktas. A. B. taip pat nurode, kad panašu i nurodyta N. B. beganti nepažistama mate tuo metu, kai jis su I. T. po S. M. skambucio ejo prie Norfos parduotuves. Norfos parduotuveje jie buvo apie 10 min., o grižtant iš parduotuves atbego N. B. ir pasake, kad Sigi kažkas papjove. Iš tokiu parodymu akivaizdu, kad del S. M. nužudymo yra kaltas kitas asmuo, o ne N. B.. Todel teismo išvada, kad konfliktas su „ilgaplaukiu vaikinu“, kuri mate A. B., buvo ankšciau ir kitoje vietoje, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybems.

Pareiškeja taip pat skunde atkreipia demesi i tai, kad taip vadinamas konfliktas tarp N. B. ir S. M., t.y. kuomet S. M. neleido N. B. kažkur eiti ir su kažkuo muštis, ivyko taip pat kitoje vietoje ir dar ankšciau nei konfliktas su „ilgaplaukiu vaikinu“. Ši aplinkybe teismo liko neivertinta. Pareiškejos isitikinimu, tarp S. M. ir jos sunaus kiles konfliktas nebuvo toks, kad pastarasis galetu nužudyti. Juolab, kad po šio konflikto jie daugiau nesipyko, S. M. ir N. B. kartu nuejo i Norfos parduotuve, po to i miškeli. Iš to akivaizdu, jog po konflikto jie vel bendravo taikiai. Be to, liudytojais apklausti A. B. ir I. T. parode, jog taip vadinamo konflikto metu N. B. nebuvo agresyvus, S. M. negrasino. Kiti byloje apklausti liudytojai D. Ž., D. Š., N. V. taip pat negirdejo, jog N. B. butu grasines S. M.. Taigi visi šie irodymai paneigia teismo išvada, jog N. B. galejo tureti motyva nužudyti S. M. ir ji nužude.

Pareiškeja skunde pažymi, jog prokuroru ir teismo šališkuma rodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neatsakyta i klausima, iš kur nusikaltimo vietoje atsirado sulankstomas peilis, kuriuo buvo sužalotas S. M.. Nusikaltimo diena, t.y. 2008-08-15, liudytojas A. B. susitiko su N. B. ir S. M. apie 12 val., o I. T. prie ju prisijunge apie 16 val. Nustatyta, kad S. M. buvo nužudytas laikotarpyje nuo 20 iki 20.30 val. Nei A. B., nei I. T. nusikaltimo diena peilio pas S. M. ir N. B. nemate. Byloje apklausti kiti liudytojai patvirtino, kad niekada nebuvo mate, jog N. B. su savimi butu nešiojesis peili. Tai, kad ant nusikaltimo vietoje rasto peilio N. B. pedsaku nerasta, tik patvirtina ta aplinkybe, jog nusikaltima ivykde kitas asmuo. Nepaisant to, tiek prokurorai, tiek teismas tvirtina, kad N. B. kalte yra pagrista byloje esanciais duomenimis.

Pareiškejos nuomone, prokuroru ir teismo klaidinga išvada del N. B. dalyvavimo S. M. nužudyme paremta vien tuo, kad N. B. buvo apsvaiges nuo alkoholio, vartojo narkotines medžiagas, painiojasi del ivykio aplinkybiu. Taciau ši aplinkybe jokiu budu nepatvirtina pastarojo kaltes, nes nusikaltimo diena alkoholi ir narkotine medžiaga „ratukus“ vartojo visi vaikinai: A. B., I. T., S. M. ir N. B.. Pareiškejos teigimu, butent apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotiniu medžiagu paaiškina jo kiek skirtinga ivykio aplinkybiu išdestyma bei jo neadekvatu elgesi tuo metu, kai i nusikaltimo vieta atvyko policija.

Skunde pažymima, kad N. B. kaltes irodymu prokurorai laiko tai, jog ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyviu irodymu, kad nužudyma ivykde kitas asmuo. Taciau ikiteisminio tyrimo metu negauta ir objektyviu irodymu, kad S. M. nužude N. B.. Pareiškejos teigimu, aukšciau aptarti duomenys patvirtina, jog N. B. kalte grindžiama tik prielaidomis, jog N. B. nužude S. M. del tarp ju kilusio konflikto. Kaip jau mineta, prieš pat S. M. nužudyma, pastarasis ir N. B. nekonfliktavo, jie kartu nuejo i parduotuve, nera duomenu, kad tuo metu N. B. buvo agresyvus ar grasintu S. M., peilio pas N. B. nusikaltimo diena nieks nemate. Teigia, kad visi samprotavimai apie N. B. tariama agresyvuma, melavima, kurie pasak prokuroru neabejotinai irodo, kad N. B. nužude S. M., yra tik prokuroru subjektyvi nuomone, objektyviai nepagrista prielaida, o tai negali buti kaltes irodymais.

Teismo posedyje pareiškeja ir jos atstovas praše skunda tenkinti.

Skundo nagrinejimui gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškejos T. B. skundas netenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo teiseja, atmesdama pareiškejos skunda, ir prokuroras, nutraukdamas ikiteismini tyrima N. B. atžvilgiu LR PBK 3 str. l d. 4 p. pagrindu, padare pagrista išvada, jog byloje objektyviai nustatytos aplinkybes patvirtina, kad N. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., požymiu, o kadangi nusikaltimo padarymo diena pastarasis nebuvo LR BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, prokuroras pagristai nutrauke ikiteismini tyrima, vadovaudamasi LR BPK 212 str. 1 p.

Susipažinus su skundu bei teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad priešingai nei teigia pareiškeja, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis, kuria atmestas T. B. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. rugsejo 8 d. ir Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro 2010 m. rugpjucio 11 d. nutarimu panaikinimo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu. Vien ta aplinkybe, jog ikiteisminis tyrimas pakrypo pareiškejai nepalankia linkme nepatvirtina ikiteisminio tyrimo pareigunu šališkumo.

Pareiškeja Vilniaus apygardos prokuraturai ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui pateiktuose skunduose nurode faktinius duomenis, kurie jos manymu, patvirtina, kad kitas asmuo, o ne N. B., nužude S. M.. Taciau kaip matyti iš teismui skundo nagrinejimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) , ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei kad teigia pareiškeja, buvo atliktas išsamus ikiteisminis tyrimas, kurio metu surinktu duomenu pagrindu buvo padaryta pagrista išvada, jog butent N. B., o ne kitas jo išgalvotas siekiant išvengti atsakomybes asmuo, 2008-08-15, budamas apsvaiges nuo alkoholio ir narkotiku, asmeninio konflikto metu ar jo pasekoje, tycia ateme S. M. gyvybe. Tokiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas.

Negincytinai nustatyta, kad jau ivykus ir pasibaigus žodiniam konfliktui su tyrimo metu nenustatytu („ilgaplaukiu“) vaikinu, ir A. B. bei I. T. trumpam išejus i parduotuve, su S. M. buvo likes tiktai apsvaiges nuo alkoholio ir narkotiniu medžiagu ir ju poveikyje agresyviai nusiteikes N. B., kuris neužilgo prieš tai konfliktavo ir su S. M.. Jokiu kitu pašaliniu asmenu, buvusiu visiškai netoli nusikaltimo vietos nemate nei greitai ten griže A. B. su I. T., nei I.J. Ž., nei per labai trumpa laiko tarpa i šia vieta atvyke policijos ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokiu kitu objektyviu duomenu, kad nužudymo vietoje buvo ir nusikaltima padare (galejo padaryti) kitas (pašalinis) asmuo. Tokia išvada darytina del sekanciu motyvu.

Priešingai nei kad nurodo pareiškeja, ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodymai, neva patvirtinantys kito asmens padaryto nusikaltimo aplinkybes, paneigti objektyviai nustatytomis aplinkybemis, atkreipiant demesi i tai, kad ši jo versija buvo keliama tik jo pirmines apklausos 2008-08-15 metu, o papildomu apklausu ir parodymu patikrinimo vietoje metu pats N. B. iš esmes pripažino, kad konfliktas su nepažistamu „ilgaplaukiu vaikinu“ ivyko anksciau ir kitoje vietoje, o S. M. sužalojimo metu pašaliniu asmenu ivykio vietoje nebuvo. Aukštesnysis teismas sutinka su N. B. parodymu ivertinimu, nes nuo pirmos apklausos jis nebuvo nuoseklus, parodymus keite, taciau negalejo logiškai paaiškinti to priežasties. Iš itariamojo parodymu analizes matyti, kad pirmines apklausos metu N. B. aiškino, jog nemate S. M. konflikto su nepažistamu vaikinu, nes jis, t.y. N. B., nuejo i krumus atlikti gamtinius reikalus, taciau pastebejo, kaip nepažistamas vaikinas kažka pasake S. M. ir pasitrauke šalin, tuomet priejes prie S. M., pamate krauja, iš pastarojo kelniu kišenes paeme telefona skambinti greitajai, nepažistamasis su peiliu rankoje dar bande ir ji vytis, bet jis paspruko. Velesnese apklausose jau tvirtino, kad S. M. su nepažistamu vaikinu stumdesi del butelio mineralinio vandens, kuri iš pastarojo norejo pasiimti, taciau po susistumdymo nepažistamas vaikinas nuejo tolyn, o antrasis S. M. konfliktas su nepažistamu vaikinu ivyko, kai S. M. išejo atlikti gamtinius reikalus, pastarojo nebuvo apie 5 min., kai ji vel pamate už 15 m nuo saves, S. M. ejo palei gyvatvore pasilenkes. Kai S. M. nukrito, jis pribeges pamate krauja, labai išsigando, išsitraukes iš S. M. kelniu kišenes telefona, norejo kviesti greitaja, taciau išsigandes, kad yra vienas, nubego link Norfos, kur buvo I. T. ir A. B.. Galvoja, kad jo niekas nesivijo, o jis bego iš baimes. Taip pat mano, kad nemate toj vietoje jokio ilgaplaukio vaikino, o kad S. M. padure tas ilgaplaukis, pasake vien todel, jog prisimine konflikta prie Norfos parduotuves del mineralinio vandens. Kad S. M. sužalotas butent peiliu, o ne kaip kitaip, jis pamane todel, kad buvo daug kraujo. Nežino, kas sužalojo S. M., bet tai tikrai ne jis. Kita vertus asmens parodymu patikrinimo vietoje, paklaustas, kurioje vietoje jis mate peili, N. B. nurode vieta gyvatvoreje apie 2,5 m nuo manekeno, ir paaiškino, kad apklausu metu apie peili neminejo, nes to neprisimine. Gi, paskutineje – 2010-04-02 vykusioje - apklausoje itariamasis N. B. apskritai laikesi pozicijos, kad praejo labai daug laiko ir didesnes ivykiu dalies neprisimena.

Tuo paciu pažymetina, kad skunde nurodyti liudytoju A. B. ir I. T. parodymai, kurie neva patvirtina N. B. nekaltuma, pareiškejos interpretuojami savaip ir netinkamai. Kaip matyti iš liudytojo A. B. parodymu, priešingai nei kad yra nurodžiusi pareiškeja, jis patvirtino, kad panašu beganti nepažistama vaikina mate, taciau dar tuomet, kai i parduotuve buvo nueje N. B. ir S. M., nes po to pastarieji buvo nueje i kita vieta, o jis su I. T. nuejo i parduotuve, ten praleido apie 10 min. ir tik jiems grižtant sutiko N. B., abstrakciai pranešusi apie S. M. sužalojima. Be to, šis liudytojas parode, kad N. B. nebuvo išsigandes, taip pat pastarasis nepasake, jog S. M. nudure tas pats ilgaplaukis vaikinas, su kuriuo prieš tai konfliktavo N. B.. Liudytojui pasirode keista, kad nuvežtas i PK N. B. priešingai nei jiems, pareigunams jau aiškino, kad S. M. miškelyje konfliktavo su nepažistamu vaikinu, kuris ji ir nudure. Be to, dar jiems bunant prie internato, prieš N. B. ir ilgaplaukio konflikta parduotuveje, tarp S. M. ir N. B. taip pat buvo kiles konfliktas, nes pastarasis norejo eiti kažkur muštis, o S. M. ji ramino ir šie buvo nueje aiškintis santykius už kampo. Analogiškus parodymus dave liudytoju apklaustas I. T., kuris patvirtino, kad tarp S. M. ir N. B. buvo kiles konfliktas dar iki konflikto Norfos parduotuveje, kad N. B. po alkoholio ir narkotiku vartojimo buvo labai agresyvus, tuo tarpu S. M. ji ramino, S. M. apskritai yra ramaus budo, kad Norfos parduotuveje butent N. B. konfliktavo su nepažistamu vaikinu, jiems nuejus pagal S. M. prašyma i Norfos parduotuve, to ilgaplaukio vaikino jau nebuvo, kad po 15 min. jam su A. B. grižtant atgal i sutarta vieta, prie ju pribego N. B. ir praneše apie Sigio nužudyma, kad N. B. nepasake pareigunams, jog S. M. buvo nudurtas del to konflikto prie parduotuves. Be to, šis liudytojas paaiškino, kad jam pasirode labai keista, jog N. B. pasakodamas, kad S. M. sužalojes vaikinas vijosi ir ji, nurode i visiškai priešinga puse. Mano, kad S. M. sužalojo pats N. B., o pamates ka padare, išsigando ir sukure versija apie nepažistama vaikina. Šiuos savo parodymus liudytojas I. T. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu, papildomai paaiškines, kad pagal N. B. pasakojima, kaip ji vijosi užpuolikas, ir atsižvelgiant i peilio aptikimo vieta, užpuolikas vienu metu turejo begti i dvi skirtingas puses.

Pažymetina, kad N. B. versija, neva S. M. nudure kitas vaikinas, paneigia ne tik skunde minimu liudytoju A. B., I. T. parodymai, bet ir liudytoju R. M., I.J. Ž., G. V., P. K., Z. K. parodymai. Liudytoja I.J. Ž. parode, kad ivykio diena budejo Akluju ir silpnaregiu centre ir išskyrus keturis vaikinus daugiau nieko nemate, be to, po jos pastabu pasišalinti iš teritorijos tik N. B. gincijosi, buvo agresyvus. Pagrindo abejoti šios liudytojos parodymu patikimumu nera, juolab, kad apie tai, jog N. B. tadien vartojo alkoholi ir narkotikus, del ko tapo agresyvus, parode ir pastarojo draugai - A. B. ir I. T.. Liudytojai G. V. ir P. K. nurode, kad atvyke pagal iškvietima, pastebejo, jog A. B. ir I. T. buvo labai išsigande ir pasimete, o N. B. buvo labai aktyvus, aiškino, kad S. M. sužalojo kažkoks pabeges ilgaplaukis vaikinas. Liudytojai patvirtino, kad iš N. B. sužinojo, jog S. M. buvo sužalotas peiliu, pastarasis jiems nurode jo matyta peilio išmetimo vieta, taip pat atkreipe demesi i tai, kad peilis buvo rastas kitoje vietoje. Be to, parode, kad N. B. painiojosi, kelis kartus skirtingai pasakojo, kur nubego S. M. sužalojes vaikinas ir skirtingai nurode ivykio vietas, kur S. M. buvo sužalotas. Liudytoju apklaustas i ivykio vieta atvykes apsaugos darbuotojas Z. K. taip pat parode, kad du vaikinai buvo labai išsigande, verke, o treciasis – kaip nustatyta N. B. – buvo visiškai ramus. Tuo paciu pažymetina, kad iš liudytoju T. B., D. Ž., N. V., J. R., A. B., E. V. parodymu matyti, kad po ivykio su jais kalbejes N. B. kiekvienam skirtingai aiškino S. M. sužalojimo aplinkybes, vieniems iš ju tvirtindamas, kad ilgaplaukis vaikinas prie S. M. priejo ir kai pasake „pakalbesime“, N. B. nuejo tolyn, t.y. paliko S. M. su nepažistamu vaikinu, kitiems – kad S. M. išejo atlikti gamtiniu reikalu ir sugrižo sužeistas, dar kitiems – kad mate, kaip vaikinas dure S. M., bet pats tuo metu buvo pasislepes krumuose, po ko pabego. Ivertinant tai, akivaizdu, kad budams apsvaiges nuo alkoholio, N. B. yra sunkiai suvaldomas, tampa agresyvus, koks ir buvo 2008-08-15, be to, tos pacios dienos begyje jau konfliktavo su S. M.. Tuo paciu konstatuotina, kad byloje nera jokiu objektyviu duomenu, leidžianciu manyti, jog nusikaltimo padarymo laiku ir vietoje buvo pašalinis asmuo (ar asmenys), kurie butu tureje tiksla sužaloti ir galejo sužaloti S. M..

Aukštesniojo teismo vertinimu, nors itariamasis neigia nustatytas faktines bylos aplinkybes, jo parodymu nenuoseklumas bei prieštaravimas faktinems bylos aplinkybems leidžia daryti išvada, kad pastarasis parodymus keicia siekdamas išvengti atsakomybes. Tai, kad visi keturi vaikinai vartojo alkoholi ir narkotikus (ju pedsakai aptikti ir S. M. lavono kraujyje), aukštesniojo teismo nuomone, nepaneigia objektyviai nustatytu aplinkybiu, t.y. jog su S. M. konfliktavo ir pastarojo sužalojimo metu buvo tik N. B.. Pažymetina, kad nusikaltimo padarymo aplinkybes buvo tiriamos ne tik vertinant N. B. parodymus, bet tyrimo metu apklaustu liudytoju A. B., I. T., R. M., I.J. Ž., G. V., P. K., Z. K., T. B., D. Ž., N. V., J. R., A. B., E. V. parodymus, parodymu patikrinimo vietoje protokolo bei ivykio vietu apžiuros protokolo duomenis, specialistu išvadas, skambucio i bendraji pagalbos centra stenograma, tarnybinius pranešimus bei kitus bylos duomenis. Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, byloje apklaustu liudytoju parodymai parodo, jog nera jokio pagrindo tiketi N. B. versija apie tai, kad S. M. buvo sužalotas nepažistamo ilgaplaukio vaikino.

Sprendžiant iš byloje surinktos medžiagos, konstatuotina, kad yra pakankamai duomenu išvadai daryti, jog N. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., požymiu. Kita vertus, prokuroras nustates, jog D. B. nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., padarymo diena nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamaji istatyma, pagristai prieme sprendima nutraukti ikiteismini tyrima LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu.

Pažymetina, kad Baudžiamojo istatymo 13 str. itvirtintos dvi amžiaus ribos, nuo kuriu galima asmens baudžiamoji atsakomybe. Pirma – tai asmenys, kuriems iki nusikalstamos veikos padarymo yra sueje 16 metu. Ir antra – tai asmenys, kuriems iki nusikalstamos veikos padarymo yra sueje 14 metu. Baudžiamoji atsakomybe už nusikalstamos veikos, inkriminuotos D. B., padaryma atsiranda tik jei asmeniui nusikalstamos veikos padarymo diena buvo sueje 14 m. (LR BK 13 str. 2 d.). Iš faktiniu bylos duomenu matyti, kad N. B. yra gimes 1994-10-30. Tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. 1 d., buvo padaryta 2008-08-15, t.y. kai N. B. buvo 13 metu. Esant šioms aplinkybems, akivaizdu, kad mineto nusikaltimo padarymo diena N. B. nebuvo šio nusikaltimo subjektas, todel ikiteisminis tyrimas pagristai nutrauktas butent LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu.

Taip pat pažymetina, kad nepalankus pareiškejai prokuroru ir ikiteisminio tyrimo teisejo procesiniai sprendimai negali buti vertinami formaliai, kaip pažeidžiantys pareiškejos teises ir baudžiamojo proceso istatymo nuostatas. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis pagrista, motyvuota, atsakanti i esminius pareiškejos skundo argumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1p., 214 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare :

pareiškejos T. B. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teiseja Sigita Vainauskiene