Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-13 · Civilinė byla Nr. 2S-918-178/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
2S-918-178/2012
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00130-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,AML Baltic“
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-918-178/2012
Teisminio proceso Nr.2-49-3-00130-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 99.1.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,AML Baltic“ atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,AML Baltic“ ieškinį atsakovui dėl uždarajai akcinei bendrovei ,,Lignumex“ dėl panaudos sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti pastato – autogaražo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Ukmergės r., panaudos sutartį, kuri buvo sudaryta 2007 m. vasario 19 d., tarp bankrutavusios L. P. įmonės ,,Galvės medis“ ir atsakovo UAB ,,Lignumex“, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovui nustatytas 20 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinys turi atitikti CPK 111 straipsnyje numatytus bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai bei CPK 135 straipsnyje numatytus reikalavimus ieškinio turiniui. Teismo vertinimu, ieškovui keliant reikalavimą nutraukti panaudos sutartį jis turėjo sumokėti 500 Lt dydžio žyminį mokestį, nes ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo), tokio dydžio žyminį mokestį nustato įstatymas (CPK 80 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį. Todėl teismas įpareigojo ieškovą sumokėti likusią 361 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, tačiau prie ieškinio nepridėjo ir teismui nepateikė 2007 m. vasario 19 d. panaudos sutarties nuorašo, teismas įpareigojo ieškovą pateikti ginčo sutarties įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Ieškovas taip pat buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie kreipimąsi į atsakovą dėl sutarties nutraukimo ir įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino pasibaigimą (CK 6.642 str.).

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovas pašalino Ukmergės rajono 2012 m. vasario 2 d. nutartyje nurodytus trūkumus dalyje dėl panaudos sutarties pateikimo teismui ir kreipimosi į atsakovą dėl sutarties nutraukimo. Atskirasis skundas dalyje dėl žyminio mokesčio primokėjimo priimtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį, priimti nagrinėti ieškovo ieškinį atsakovui dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas turėjo vadovautis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes ieškovo reikalavimas – teismo tvarka nutraukti panaudos sutartį nėra panaudos teisinių santykių modifikavimas, bet jų nutraukimas, t.y. de jure pripažinimas, kad de facto nutraukti nuomos teisiniai santykiai nebeegzistuoja. Teigia, kad teismas ginčijama nutartimi nustatęs pareigą primokėti 361 Lt žyminio mokesčio dalį pažeidė procesines teisės normas, įtvirtintas CPK 80 straipsnyje.Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie kreipimąsi į atsakovą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Nurodo, kad panaudos sutartis yra terminuota t.y. galioja iki 2017 m. vasario 20 d., o ją nutraukti siekia ne panaudos gavėjas (UAB ,,Lignumex“), bet panaudos davėjo bankrutavusios L. P. įmonės ,,Galvės medis“ teisių perėmėjas – apeliantas. Todėl mano, kad nagrinėjamam ginčo CK 6.642 straipsnio normos nėra taikomos. Ieškovas panaudos sutarties nutraukimo pagrindu nurodo 6.641 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį panaudos davėjas turi teisę reikalauti panaudos sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą. Ieškovo teigimu, panaudos sutarties nutraukimo tvarka specialiuose panaudos teisinius santykius reglamentuojančiuose normose nėra reglamentuojama. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis CK 6.217 straipsnio ir 6.218 straipsnio normomis. Teigia, kad remiantis nurodytomis normomis (CK 6.217 str. 4 d., 6.218 str. 1 d.) pranešimas kitai sutarties šaliai apie sutarties nutraukimą nėra reikalingas, nes CK 6.218 straipsnio nuostatos yra taikomos vienašalio (bet ne teismo tvarka) sutarties nutraukimo atveju. Teigia, kad nurodytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti iš esmės taip pat taikomos šios reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme taisyklės (CPK 338 str.).

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas.

Nustatyta, kad apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. nutartimi konstatavo, jog apeliantas pašalino skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus susijusius su procesinių dokumentų trūkumais. Todėl atskirasis skundas buvo priimtas tik dalyje dėl žyminio mokesčio. Taigi, atskirojo skundo argumentai, susiję su kitų, išskyrus žyminio mokesčio klausimą, trūkumų šalinimu teisiškai nebėra reikšmingi, nes pats apylinkės teismas konstatavo, jog šių trūkumų nebėra.

Kadangi atskirasis skundas buvo paduotas ir dėl byloje mokėtino žyminio mokesčio dydžio (CPK 80 str. 1 d. 3 p.), apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. Žyminiu mokesčiu (paprastu arba proporciniu) apmokamas kiekvienas ieškinys (CPK 80 str. 1 d.).

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti aiškinamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Kaip jau minėta, apeliantas atskirajame skunde teigia, kad reikalavimas teismo tvarka nutraukti panaudos sutartį nėra panaudos teisinių santykių modifikavimas, bet jų nutraukimas, t.y. de jure pripažinimas, kad de facto nutraukti nuomos teisiniai santykiai nebeegzistuoja, todėl mano, kad ieškinys turėjo būti apmokestintas paprastu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 80 straipsnio redakcijoje įtvirtinta keletas naujų nuostatų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo) mokamas 500 Lt dydžio žyminis mokestis. Kaip matyti iš nurodytų įstatymo nuostatų, įstatymų leidėjas, priimdamas naują CPK redakciją, nustatė, kad sutarčių modifikavimas apima ir sutarčių nutraukimą.

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį (b.l. 1). Todėl esant nustatytam imperatyviam įstatymo reglamentavimui, apeliantas turi sumokėti ne CPK 80 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą žyminį mokestį, o papildomai sumokėti apylinkės teismo nurodytą 361 Lt žyminį mokestį, t.y. iš viso už paduodamą ieškinį sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą žyminį mokestį – 500 Lt.

Kadangi apylinkės teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą, skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui terminą iki 2012 m. gegužės 10 d. sumokėti papildomai 361 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Alvydas Poškus