Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei J. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. V. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: 1) įpareigoti atsakovę J. M. leisti ieškovui, nepilnamečio vaiko tėvui, J. V. be apribojimų bendrauti su nepilnamete dukra P. V., gim. (duomenys neskelbtini); sudaryti sąlygas nuvykus į dukters gyvenamąją vietą netrukdant dalyvauti jos auklėjime bei kas antro savaitgalio penktadienį 16 val. pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parvežti ją į jos gyvenamąją vietą; 2) jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo (poilsio) dieną gyvena su tėvu, dukrą parvežant į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.; 3) taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovui jau daugiau nei du mėnesius be jokio priežasties neleidžiama matytis bei bendrauti su dukra, įpareigoti atsakovę leisti ieškovui pasiimti dukrą po pamokų iš mokyklos antradieniais ir ketvirtadieniais, o ne mokslo metų metu kiekvieną savaitės trečiadienį pasiimti su savimi nuo 16 iki 21 val.; 4) uždrausti atsakovei nepilnametę dukrą išsivežti į užsienį be tėvo sutikimo. Institucija, teikianti išvadą byloje, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-05-24 rašte „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys konfliktuoja, tėvas su dukterimi tam tikrą laiko tarpą nebendrauja, būtina palaipsniui atkurti, stiprinti ir palaikyti tėvo ir dukters ryšį, nesukeliant P. V. streso. Šiuo atveju, kol civilinė byla dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bus išnagrinėta, tikslinga nustatyti laikinąją J. V. bendravimo su dukterimi tvarką. Skyriaus nuomone, atkreiptinas dėmesys, jog dar nėra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje J. V. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., nukentėjusiąją pripažįstant J. M.. J. V. taip pat prašo leisti kas antro savaitgalio penktadienį 16 val. pasiimti mergaitę iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parvežti ją į jos gyvenamąją vietą. J. V. su dukterimi tam tikrą laiko tarpą nebendrauja, vaiko ir tėvo santykius būtina atkurti palaipsniui, nesukeliant mergaitei streso, todėl tėvo ir dukters bendravimas kas antrą savaitgalį neturėtų būti toks ilgas, nebent pati P. V. pareikštų norą ilgiau pabūti su tėvu. Skyrius taip pat mano, jog vaiko interesams neprieštarautų tėvo susitikimas su dukterimi ir vieną kartą per savaitę darbo dienomis. Skyrius atkreipia dėmesį, jog visais atvejais turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, sveikatos būklę, savijautą, o mergaitės buvimo pas tėvą metu motina turėtų turėti galimybę bendrauti su dukterimi ryšio priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė tokią laikinąją ieškovo J. V. bendravimo su dukra P. V. tvarką: 1) leido tėvui J. V. kas antro savaitgalio penktadienį nuo 17 val. pasiimti dukrą P. V., pasitinkant ją prie jos namų laiptinės ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 17 val. parvežant į jos gyvenamąją vietą, susitikimo laiką iš anksto suderinant su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; leido J. V. pasiimti dukrą po pamokų iš mokyklos antradieniais, o ne mokslo metų metu – trečiadieniais nuo 16 iki 21 val., pasitinkant ją prie jos namų laiptinės, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė, kad visais atvejais, dukrai esant su tėvu, jis privalo netrukdyti jai bet kada panorėjus bendrauti su motina J. M. telefonu ar kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis bei suteikti galimybę dukrai atsiliepti į visus jos motinos telefoninius skambučius; 2) visais atvejais, tėvui pasiimant vaiką būtina atsižvelgti į vaiko interesus, tai yra į jo aiškiai išreikštą norą ar nenorą susitikti su tėvu, jo sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaiko apsisprendimui; 3) tėvas turi tuojau pat nutraukti bendravimą su dukra supratęs, kad vaikas prarado interesą bendrauti su juo, yra pavargęs, sergantis ar esant kitoms aplinkybėms, trukdančioms vaikui noriai ir laisvai bendrauti su tėvu.Teismas nurodė, jog Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teisme 2017-05-16 gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje J. V. pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.2 d. dėl nukentėjusiosios J. M. sistemingo bauginimo. 2017-05-05 J. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Dėl šios priežasties pagrindo leisti tėvui bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje nėra.Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-05-24 rašto matyti, kad šios institucijos atstovei telefonu bendraujant su J. M. ji kategoriškai paneigė, jog planuoja su dukterimi išvykti į užsienį, jai išaiškinta, kad norint su nepilnamečiu vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę reikalingas tėvo sutikimas arba teismo leidimas. Nesant jokių pagrįstų įrodymų, jų nepateikė ir J. V., jog J. M. dukrą P. ketina visam laikui išsivežti į užsienį, prašymas uždrausti atsakovei nepilnametę dukrą išsivežti į užsienį be tėvo sutikimo atmestinas. Teismas pažymėjo, kad J. M. yra proceso dalyvė Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėje bei baudžiamojoje bylose, taigi į užsienį išvykti galimybės ji neturi ir dėl šios priežasties. Taip pat teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktus duomenis bei išreikštą nuomonę, kad vaiko ryšiai su tėvu, kurie šiuo metu yra faktiškai nutrūkę, turėtų būti atkuriami palaipsniui, nustatė nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą laikinąją ieškovo J. V. bendravimo su dukra P. V. tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį ir prašymą tenkinti visiškai, taip pat leisti nutartį vykdyti skubiai.Ieškovas nurodo, jog teismas neanalizavo ieškovo pateiktų duomenų apie tai, kad atsakovė iš tikrųjų ketina išsivežti vaiką į užsienį nuolat gyventi. Atsakovė anksčiau jau buvo realizavusi tokius ketinimus, todėl to paties teismo sprendimu atsakovei jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo. Atsakovė, ieškovo žiniomis, turi draugą užsienyje, kur ir ketina išvykti, tačiau ieškovas atskleisti savo informacijos šaltinių neturi pagrindo. Be to, atsakovė rašė ieškovui žinutę, prašydama perduoti dukters pasą.Atsakovė paskutiniu metu visiškai draudžia ieškovui matytis su dukterimi, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas visiškai.Teismas vilkino klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimą, tai rodo, jog teisėjas byloje yra šališkas.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo nesutinkanti su skundu, pirmosios instancijos teismo nutartį laiko teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Abi šalys prie savo procesinių dokumentų pateikė papildomų įrodymų, kurie, siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas klausimui išspręsti, taip pat atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį, priimtini (CPK 314 str.).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas laikinąją vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, įvertino tiek bylos faktines aplinkybes, reikšmingas šiam klausimui išspręsti, tiek Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-24 rašte „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ išreikštą nuomonę dėl laikinosios bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nenurodo iš esmės jokių reikšmingų argumentų, kodėl jo prašymas turėtų būti tenkintas visiškai ir kaip pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia jo, kaip tėvo, teises bendrauti su vaiku. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tauragės rajono apylinkės teisme 2017-05-16 gauta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje J. V. pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.2 d. dėl nukentėjusiosios J. M. sistemingo bauginimo. 2017-05-05 J. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl šios priežasties nėra pagrindo leisti tėvui bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje.Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-05-24 rašte „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys konfliktuoja, tėvas su dukterimi tam tikrą laiko tarpą nebendrauja, būtina palaipsniui atkurti, stiprinti ir palaikyti tėvo ir dukters ryšį, nesukeliant P. V. streso. Skyrius pažymėjo, jog J. V. prašo leisti kas antro savaitgalio penktadienį 16 val. pasiimti mergaitę iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parvežti ją į jos gyvenamąją vietą. J. V. su dukterimi tam tikrą laiko tarpą nebendrauja, vaiko ir tėvo santykius būtina atkurti palaipsniui, nesukeliant mergaitei streso, todėl tėvo ir dukters bendravimas kas antrą savaitgalį neturėtų būti toks ilgas, nebent pati P. V. pareikštų norą ilgiau pabūti su tėvu. Skyrius mano, jog vaiko interesams neprieštarautų tėvo susitikimas su dukterimi ir vieną kartą per savaitę darbo dienomis. Taip pat atkreipė dėmesį, jog visais atvejais turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę, sveikatos būklę, savijautą, o mergaitės buvimo pas tėvą metu motina turėtų turėti galimybę bendrauti su dukterimi ryšio priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į institucijos, teikiančios išvadą byloje, rekomendacijas bei vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, nustatė nutartyje nurodytą laikinąją bendravimo tvarką, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra racionali, maksimaliai atitinka vaiko interesus ir užtikrina atsakovui galimybę, iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje, atkurti ryšį su vaiku.Ieškovas teigia, jog teismas vilkino nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą ir tai rodo teisėjo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis deklaratyvus ieškovo argumentas neturi visiškai jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Manydamas, kad teismas yra šališkas, ieškovas galėjo pasinaudoti Civilinio proceso kodekse numatyta teise pareikšti teisėjui nušalinimą, tačiau to nedarė.Ieškovas, kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų, nurodo tai, jog atsakovė paskutiniu metu visiškai draudžia ieškovui matytis su dukterimi, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti tenkintas visiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su dukterimi tvarka kaip tik ir užtikrina ieškovui teisę matytis su dukterimi, atkurti su ja ryšį, bendrauti ir dalyvauti jo gyvenime. Argumentų, kodėl tokios apimties bendravimas, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas, pažeidžia ieškovo interesus ieškovas nenurodo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra pakankama ir užtikrina pusiausvyrą tiek tarp tėvo teisės bendrauti su vaiku, tiek tarp vaiko interesų.Ieškovas taip pat kvestionuoja tą nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo reikalavimą uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo išvežti dukrą į užsienį. Ieškovas teigia, jog teismas neanalizavo ieškovo pateiktų duomenų apie tai, kad atsakovė iš tikrųjų ketina išsivežti vaiką į užsienį nuolat gyventi. Atsakovė anksčiau jau buvo realizavusi tokius ketinimus, todėl to paties teismo sprendimu atsakovei jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo. Atsakovė, ieškovo žiniomis, turi draugą užsienyje, kur ir ketina išvykti, tačiau ieškovas atskleisti savo informacijos šaltinių neturi pagrindo. Be to, atsakovė rašė ieškovui žinutę, prašydama perduoti dukters pasą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą, nurodė, jog iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-24 rašto matyti, kad šios institucijos atstovei telefonu bendraujant su J. M. ji kategoriškai paneigė, jog planuoja su dukterimi išvykti į užsienį, jai išaiškinta, kad norint su nepilnamečiu vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę reikalingas tėvo sutikimas arba teismo leidimas. Pažymėtina, jog pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalis, teigianti tam tikras aplinkybes, turi jas įrodyti (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė iš esmės jokių įrodymų, jog atsakovė ketina išsivežti mergaitę į užsienį. Jo teiginiai, kad atsakovė ten turi draugą, yra tik įrodymais nepagrįstos deklaratyvios prielaidos. Tai, kad, kaip teigia ieškovas, atsakovė paprašė grąžinti dukters pasą, nelaikytina jos ketinimų išsivežti dukrą įrodymu: ieškovo pateiktoje žinutės kopijoje atsakovė teigia, kad dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, todėl ieškovas turintis jai grąžinti dukters pasą. Toks atsakovės reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir, nesant žinutėje jokių papildomų duomenų apie tai, kam reikalingas pasas, jokiu būdu nesuponuoja prielaidų, jog atsakovė ketina išsivežti vaiką be ieškovo sutikimo. Ieškovas taip pat nurodo į ankstesnę bylą, kurios nagrinėjimo metu atsakovei buvo uždrausta išsivežti vaiką, tačiau pats ieškinyje pažymi, kad ši laikinoji apsaugos priemonė panaikinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ankstesnėje byloje priimtos nutartys, kurios yra panaikintos prieš daugiau nei 4 metus, ir jose nustatytos aplinkybės nelaikytinos atsakovės ketinimų išsivežti vaiką įrodymais sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Taigi, nesant jokių įrodymų, jog J. M. ketina dukrą visam laikui išsivežti į užsienį, teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą uždrausti atsakovei išsivežti dukrą į užsienį be tėvo sutikimo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nustatė racionalią ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančią laikinąją bendravimo su tėvu tvarką, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.