- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 1-136-455/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-00125-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- L. R.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, nukentėjusiajai N. K.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis individualioje įmonėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Ši veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: L. R. 2009 m. lapkričio 13 d. apie 07.29 val. Utenos m., J. Basanavičiaus g.- Aušros g. sankryžoje, reguliuojamojoje šviesoforu pėsčiųjų perėjoje, esančioje šalia „DnB Nrod“ banku, vairuodamas jam priklausantį automobilį “Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 34 ir 35 punktų, nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sukdamas į kairę sankryžoje nuo Tauragnų g. pusės į J. Basanavičiaus g. ir artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios N. K., kuri įžengė į ją esant leidžiamam eiti signalui, ko pasėkoje automobiliui kliudžius pėsčiąją jai dėl masyvių tarpraumeninių kraujosruvų kairėje šlaunyje, potrauminių abiejų šlaunikaulių sąnarių uždegimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2009 m. lapkričio 13 d. apie 07:20 val. važiavo vienas savo automobiliu į darbą. Priartėjus nuo Tauragnų g. prie J. Basanavičiaus g.- Aušros g. sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, suko į Basnavičiaus gatvę, nepastebėjo per perėją ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Oro sąlygos buvo blogos, lijo, buvo kaip ir rūkas, buvo įsijungęs valytuvus, blogas matomumas, gatvės apšvietimas jau buvo išjungtas, todėl jis nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios. Po įvykio sustojo ir nubėgo prie nukentėjusiosios. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir policijos pareigūnai.
Nors kaltinamasis kaltu ir prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2009-11-13 apie 07:10-07:15 val. Utenos mieste, jai einant degant žaliam šviesoforo signalui per perėją J. Basanavičiaus g.- Aušros g. sankryžoje, partrenkė automobilis, kurį vairavo kaltinamasis.
Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolų matyti, kad šviesoforu reguliuojamoje Utenos m., J. Basanavičiaus g. - Aušros g. sankryžos pėsčiųjų perėjoje stovi automobilis Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) pasisukęs Kauno m. link. Jo galinė dalis yra pėsčiųjų perėjos dalyje. Apžiūros metu nustatyta, kad įlenktas variklio dangčio vidurinė priekinė dalis ( b. l. 6, 7).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 80/ 10 (08) matyti, kad N. K. padaryti šie sužalojimai: kairės šlaunies- sėdmens poodinės ir tarpraumeninės masyvios kraujosruvos, abiejų šlaunikaulių sąnarių potrauminis uždegimas, kraujosruvos abiejų alkūnių srityse. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl masyvių tarpraumeninių kraujosruvų kairėje šlaunyje, potrauminio abiejų šlaunikaulių sąnarių uždegimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų ( b. l. 18).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivūs ( b. l. 28, 16 ).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso L. R. (b. l. 7), yra draustas 2009-01-14 AB „Lietuvos draudimas“, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis galioja iki 2010-01-13 ( b. l. 9 ). Valstybinė techninė apžiūra atlikta 2008-01-16, ji galioja iki 2010-01-16 ( b. l. 8) , 2004-07-21 jam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 50427603 ( b. l. 38).
Kaip matyti iš aptartų įrodymų, kaltinamasis tamsiu paros metu, akinamas priešai atvažiuojančių automobilių, darydamas posūkį, prie pėsčiųjų perėjos nesumažino greičio tiek, kad išvengtų susidūrimo bei visiškai nesustabdė automobilio, ir neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, vis tiek judėjo tolyn, dėl ko patrenkė nukentėjusiąją einančią per šią perėją. KET 9 punktas reikalauja, kad vairuodamas transporto priemonę vairuotojas laikytųsi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t.y. vairuotų atsižvelgdamas į eismo sąlygas. KET 34 punktas nustato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kelių eismo taisyklių 35 punktas nustato, kad reguliuojamojoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiajam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomojoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam vairuotoją artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Šie KET reikalavimas įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje. Todėl, vykdydami KET 34, 35 punktų reikalavimus vairuotojai matydami, kad artėja prie sankryžos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai. Toks pasiteisinimas negali pašalinti vairuotojo kaltės. Be to kaip parodė nukentėjusioji, ką patvirtina ir jai padaryti kairės kūno pusės sužalojimai, ir pripažino pats kaltinamasis, patvirtinęs, kad jis nepastebėjo pėsčiosios ir neįsitikino, kad pėsčiųjų nėra. Tokiu būdu kaltinamasis, neįvykdė KET 9, 34, 35 punktų reikalavimų. Todėl teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jei kaltinamasis laikytųsi KET 9, 34, 35 punktų reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs, t.y. kaltinamojo, kaip eismo dalyvio veika, kuria jis pažeidė kelių eismo taisykles, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nors kaltinamasis pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, nesuprato daromos veikos rizikingumo ir pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau turėdamas vairuotojo stažą nuo 2004 metų, ir važiuodamas tamsiu paros metu, akinamas priešais atvažiuojančių automobilių šviesų, neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti BK 281 str. 3 d. str. numatyti padariniai ( BK 16 str. 3 d. ).
Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 34, 35 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, KET pažeidimai nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu, sveikata buvo sutrikdyta vienam asmeniui, į tai, kad yra neteistas ( b. l. 29), administracine tvarka nebaustas ( b. l. 34), į priklausomybių ir psichiatrinėse dispanserinėse įskaitose neįrašytas ( b. l. 31), charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 33), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus ( b. l. 21),
kas leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimas buvo ne gyvenimo būdo ir neigiamų vertybių dėsningas rezultatas, o tik atsitiktinė nusikalstama veika padaryta susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad jam skirtina bauda nedidesnė nei numatytas šios bausmės vidurkis ( BK 47 str. 3 d., 56 str. ).
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, šią nusikalstamą veiką padarė dėl netinkamų eismo sąlygų, o ne dėl ypatingai šiurkštaus kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo. Todėl jo atžvilgiu BK 68 str. 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji N. K. pareiškė ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės ir 5782 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 19).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiškė, kad ji nuo civilinių ieškinių atsisako.
Kadangi nukentėjusioji nuo civilinių ieškinių dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atsisakė, šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir byla nutrauktina ( BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 4 p. ).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. ir paskirti trijų tūkstančių devynių šimtų ( 30 MGL) baudą.
Nukentėjusiosios N. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nukentėjusiosios N. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.