Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis tyčia iššvaistė dėl einamų pareigų jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „Ryšio amžius“ turtą – 46 530,90 Lt, t. y. nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. būdamas UAB „Ryšio amžius“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi bei valdydamas įmonę, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „Ryšio amžius“ įstatų 2.1 punkto (Pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – tenkinti privačius interesus, kuriant naujas darbo vietas, siekti pelno), 5.6 punkto (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais) reikalavimus, remdamasis 2009 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartimi Nr. 090803 (toliau – ir statybos rangos sutartis, rangos sutartis) pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Vorana“ bendrovei išrašytą sąskaitą faktūrą VOR Nr. 0479 (toliau – ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra) už UAB „Vorana“ atliktus statybos remonto darbus nesusijusiose su UAB „Ryšio amžius“ veikla patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose J. S. ir R. S., kuriomis pagal nuomos sutartį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. naudojosi UAB „Res Baltija“, į UAB „Vorana“ kasą pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį serija VOR Nr. 0550 sumokėjo 46 530,90 Lt, kuriuos jis buvo gavęs iš UAB „Ryšio amžius“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 43.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Nagrinėjamos bylos kontekste nurodytina ir tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinė nutartis 2K-210/2012).

Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinamąsias išvadas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai ir kruopščiai išnagrinėjusi bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. R. kaltės išvaisčius didelės vertės svetimą – UAB „Ryšio amžius“ – turtą pagrįstos įrodymais: iš dalies paties nuteistojo V. R. parodymais, kuriuos jis davė apklausiant jį kaip įtariamąjį, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, taip pat duotais teismo posėdyje, kad jis 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Ryšio amžius“ lėšomis – 46 530,90 Lt – sumokėjo UAB „Vorana“ už patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktus remonto darbus pagal statybos rangos sutartį, jog UAB „Ryšio amžius“ paminėtose patalpose realiai veiklos nevykdė, nors planavo, o po šių patalpų remonto, jose veiklą pradėjo vykdyti UAB „Res Baltija“, kuri pasirašė nuomos sutartį su patalpų savininku, patalpos, už kurių remontą V. R. sumokėjo, UAB „Ryšio amžius“ nepriklausė (2 t., b. l. 107-108, 115-116; 3 t., b. l. 57-63); liudytojų J. S. ir R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, taip pat duotais teismo posėdyje, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jų šeimai, jog šios patalpos nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. buvo išnuomotos UAB „Res Baltija“, kuriai vadovavo E. R., prieš išnuomojant šias patalpas, nuomininko lėšomis buvo atliktas patalpų remontas, patalpos buvo remontuojamos mažiau nei mėnesį, jog tarp J. S. ir E. R. buvo žodinis susitarimas, kad patalpų nuomos sutartis bus pasirašyta atlikus remontą (1 t., b. l. 32-33, 34, 35, 36, 37; 3 t., b. l. 36); Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, pagal kurią sutarties šalys, t. y. J. S. (nuomotojas) ir UAB „Res Baltija“ (nuomininkas), atstovaujama direktorės E. R., sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, sutartis įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ir galiojo iki 2011 m. sausio 1 d. (1 t., b. l. 73-75); liudytojų T. B. ir G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ištirtais teismo posėdyje ir duotais teismo posėdyje, kad jie dirbo UAB „Res Baltija“, kurios vadove buvo E. R., jų darbo vieta buvo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26-27, 29-30; 3 t., b. l. 16-18); liudytojo Š. S. parodymais, duotais ikiteisminio turimo metu, ištirtais bei duotais teismo posėdyje, kad V. R. sustabdė UAB „Ryšio amžius“ veiklą ir įkūrė naują bendrovę UAB „Res Baltija“, kuri savo veiklą vykdė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10, 11; 3 t., b. l. 36); liudytojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir duotais teismo posėdyje, kad jis 2009 m. lapkričio 13 d. įsigijo UAB „Ryšio amžius“ akcijas, jog jo įsigyta bendrovė turėjo skolų Sodrai, VMI ir buvusiam savininkui (1 t., b. l. 22-23; 3 t., b. l. 57-63); UAB „Ryšio amžius“ duomenimis, pagal kuriuos nuo 2007 m. gegužės 28 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. akcininku ir direktoriumi buvo V. R., o nuo 2009 m. lapkričio 30 – V. M. (1 t., b. l. 86-88); UAB „Res Baltija“ duomenimis, kuriais remiantis UAB „Res Raltija“ juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. rugpjūčio 31 d., direktorius – E. R. (1 t., b. l. 89-90); specialisto 2012 m. balandžio 19 d. išvadomis Nr. 5-2/63, kuriose konstatuota, kad UAB „Ryšio amžius“, UAB „Vorana“ grynais pinigais sumokėjusi 46 530,90 Lt už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, patyrė 46 530,90 Lt nuostolių, nes šiose patalpose vykdyta veikla nebuvo susijusi su UAB „Ryšio amžius“ tiriamuoju laikotarpiu vykdyta veikla, jog 2009 m. lapkričio 30 d. UAB „Ryšio amžius“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 151 946,79 Lt, iš kurių 70 779,22 Lt skola valstybės biudžetui, 3 387,51 Lt skola VSDF biudžetui, 47 200 Lt skola Š. S. už patalpų nuomą ir 97,06 Lt skola tiekėjams (2 t., b. l. 50-60); specialistės A. K. 2012 m. gruodžio 13 d. paaiškinimais dėl specialisto 2012 m. balandžio 19 d. išvadų Nr. 5-2/63, kad dėl UAB „Vorana“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. išmokėtų 46 530,90 Lt UAB „Ryšio amžius“ patyrė 46 530,90 Lt nuostolių, nes neteko turto – lėšų, kurias sumokėjo už svetimo, įmonei nepriklausančio ir jos veikloje nenaudojamo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbus, tokiu būdu padarant žalą kreditoriams, nes suvestinio apskaitos registro duomenimis 2011 m. lapkričio 30 d. kreditoriams nepadengta skola sudarė 151 946,79 Lt (valstybės biudžetui – 70 779,22 Lt; VSDF biudžetui – 33 870,51 Lt; Š. S. – 47 200 Lt; kitiems – 97,06 Lt) (2 t., b. l. 91-94).

Aptarti bylos įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Tokie įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, leido susiformuoti apygardos teismo vidiniam įsitikinimui, kad V. R., eidamas UAB „Ryšio amžius“ direktoriaus pareigas, išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „Ryšio amžius“ – turtą – lėšas, kurias sudaro 46 530,90 Lt (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo UAB „Ryšio amžius“ nuosavybė, šių patalpų UAB „Ryšio amžius“ nenuomojo ir jos įmonės veikloje nebuvo naudojamos.

Apeliantai teigia, kad aplinkybę, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo susijusios su UAB „Ryšio amžius“ veikla, įrodo prie apeliacinio skundo pridėta 2009 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Su tokiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Įrodymu gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl 2009 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje esančių duomenų patikimumo. Kaip matyti iš aptariamos sutarties, ji 2009 m. liepos 1 d. neva tai buvo sudaryta tarp UAB „Ryšio amžius“ ir J. S. (3 t., b. l. 81-83). Siekiant patikrinti nurodytoje sutartyje užfiksuotų duomenų patikimumą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą buvo apklausta kaip liudytoja J. S.. J. S. parodė, kad tokios sutarties ji su UAB „Ryšio amžius“ nesudarė, šios sutarties tarp įmonės dokumentų ji neturi, sutarties nepildė, ranka užrašyti jos vardas ir pavardė, rašyti ne jos ranka, parašas taip pat ne jos, o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepą–rugpjūtį nebuvo nuomojamos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad liudytoja turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, būtų suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojos J. S. parodymus, įvertinusi visų bylos įrodymų kontekste, teisėjų kolegija netikėti liudytojos parodymais, kad iš viso tokia sutartis nebuvo pasirašyta, neturi pagrindo. Viso proceso metu liudytoja nuosekliai tvirtino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2009 m. rugsėjo 1 d. ir šią sutartį ji sudarė su UAB „Res Baltija“ direktore – E. R.. Be to, 2009 m. lapkričio 25 d. Dokumentų priėmimo–perdavimo akto duomenimis, tarp UAB „Ryšio amžius“ V. M. teisinių paslaugų biurui perduotų dokumentų tokia sutartis nebuvo perduota (2 t., b. l.87-88). V. M. apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog visi dokumentai yra teisme (3 t., b. l. 57-63). Byloje nėra duomenų, kad tokia sutartis būtų buvusi perduota UAB „Ryšio amžius“ bankroto administratoriui UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Kita vertus, pastebėtina, kad pats nuteistasis V. R. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme neneigė aplinkybės, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „Ryšio amžius“ veiklos nevykdė.

Apeliantai nurodo, kad UAB „Ryšio amžius“ prievolė atsiskaityti su UAB „Vorana“ kilo iš statybos rangos teisinių santykių, todėl bendrovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, privalėjo atsiskaityti su rangovu.

Šie apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. R. kaltės išvaisčius didelės vertės svetimą – UAB „Ryšio amžius“ – turtą.

Iš tiesų statybos rangos sutartis dėl remonto darbų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta tarp UAB „Ryšio amžius“ ir UAB „Vorana“ (2 t., b. l. 74-76). Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal šios konkrečios bylos nustatytus faktinius duomenis, tokia aplinkybė pati savaime neįrodo, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbų tikruoju užsakovu buvo UAB „Ryšio amžius“. Byloje neginčytinai nustatyta, kad minėtose patalpose UAB „Ryšio amžius“ veiklos nevykdė. Aptariamose patalpose nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. veiklą, analogišką UAB „Ryšio amžius“ vykdytai, vykdė UAB „Res Baltija“. Taigi, nepaisant to, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Ryšio amžius“ ir UAB „Vorana“, tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, jog iš esmės remonto darbų užsakovu buvo UAB „Res Baltija“, kuri įkurta nuteistojo V. R. iniciatyva ir kuriai vadovavo nuteistojo sutuoktinė E. R.. Išvadą, kad tikruoju remonto drabų užsakovu buvo UAB „Res Baltija“ sustiprina ir tai, jog tiek statybos rangos sutartyje, tiek komerciniame pasiūlyme, buvo naudojamas ne UAB „Ryšio amžius“, bet UAB „Res Baltija“ spaudas. Todėl ir už remonto darbus turėjo būti apmokėta UAB „Res Baltija“, o ne UAB „Ryšio amžius“ lėšomis.

Sutiktina su apeliantų teiginiais, kad 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarant statybos rangos sutartį, UAB „Res Baltija“, kaip juridinis asmuo, neegzistavo, nes ši bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota tik 2009 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 89-90). Tačiau pripažintini nesąžiningais apeliantų argumentai, kad UAB „Vorana“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. negalėjo išrašyti sąskaitos faktūros UAB „Res Baltija“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam V. R. negalėjo būti nežinoma, jog UAB „Vorana“ suremontuotose patalpose veiklą vykdys UAB „Res Baltija“, o šios bendrovės veiklai vadovaus E. R., t. y. jo sutuoktinė. Teisėjų kolegijos nuomone, mažai tikėtina, kad sumanymas įkurti kitą įmonę, užsiimsiančia panašia veikla kaip ir UAB „Ryšio amžius“, galėjo kilti staiga – 2009 m. rugpjūčio 31 d. Bylos duomenų analizė leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad tam buvo ruošiamasi iš anksto. Nors nuteistasis V. R. viso proceso metu tvirtino, kad neva tai ketino tęsti UAB „Ryšio amžius“ veiklą, tačiau tokie nuteistojo teiginiai neįtikinami. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. R. parodė, kad iki 2009 m. rugsėjo 1 d. UAB „Ryšio amžius“ finansiniai įsipareigojimai 7-8 kartus viršijo įmonei priklausančio turto vertę, įmonė negalėjo toliau vykdyti savo įsipareigojimų, atsiskaityti su paslaugas teikiančiais asmenimis; iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), UAB „Ryšio amžius“ išsikraustė 2009 m. rugsėjo 1 d.; UAB „Ryšio amžius“ sutartį su UAB „Tele2“ nutraukė 2009 m. rugpjūčio pabaigoje; nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. jis pradėjo dirbti UAB „Res Baltija“ administratoriumi (1 t., b. l. 24-25). Antra, kaip liudytojai apklausti J. S. ir R. S. parodė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo išnuomotos UAB „Res Baltija“, kuriai vadovavo E. R., prieš išnuomojant šias patalpas, t. y. maždaug prieš mėnesį (vadinasi apie 2009 m. rugpjūtį), patalpose nuomininkai savo lėšomis atliko patalpų remontą, o patalpų nuomos sutartis bus pasirašyta tik atlikus remontą. UAB „Ryšio amžius“ akcijos buvo parduotos 2009 m. lapkričio 13 d. V. M. teisinių paslaugų biurui (2 t., b. l. 83). V. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB „Ryšio amžius“ turėjo skolų Sodrai, VMI, buvusiam savininkui. Tai, kad UAB „Ryšio amžius“ padėtis nagrinėjamu laikotarpiu buvo sunki patvirtina ir anksčiau ištirti bylos įrodymai: specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai dėl specialisto išvados. Šią aplinkybę įrodo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Ryšio amžius“ iškėlimo konstatuotos aplinkybės, pagal kurias jau 2008 m. bendrovės turtinė padėtis buvo sunki, trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę (Lietuvos teismų sistemos (Liteko) duomenys).

Be kita ko, byloje nustatyta, kad prašymas juridinių asmenų registrui dėl UAB „Res Baltija“ įregistravimo juridinių asmenų registrui pateiktas 2009 m. rugpjūčio 27 d. (1 t., b. l. 89-90). Taigi V. R., kaip verslininkas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, iš anksto galėjo informuoti rangovą, kad pasikeitė tam tikros aplinkybės ir jis sąskaitą faktūrą už atliktus remonto darbus išrašytų UAB „Res Baltija“ vardu, o ne UAB „Ryšio amžius“, bet to sąmoningai nepadarė ir buvo nesąžiningas prieš rangovą. Dar daugiau, kaip minėta, tiek 2009 m. rugpjūčio 3 d. statybos rangos sutartyje, tiek 2009 m. rugpjūčio 31 d. komerciniame pasiūlyme, o taip pat ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. žiniaraštyje apie 2009 m. rugpjūčio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (2 t., b. l. 79), buvo naudojamas 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsteigtos UAB „Res Baltija“ spaudas.

Kiekvienas juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek juridinio asmens valdymo organai – vadovas, priimdami sprendimus, privalo veikti geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais, bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Pabrėžtina, kad suprastėjus įmonės finansiniai padėčiai, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus, o įmonei pasiekus nemokumo ribą, pradeda vyrauti kreditorių interesai.

Todėl atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. R., kaip UAB „Ryšio amžius“ akcininkas (juridinio asmens dalyvis) ir direktorius (juridinio asmens vadovas), pirmiau ištirtais bei aptartais sąmoningais, nesąžiningais, tyčiniais bei nusikalstamais veiksmais sudarė tokią situaciją, dėl kurios UAB „Ryšio amžius“ turtas – lėšos – buvo neteisėtai bei neatlygintinai perleistos UAB „Vorana“. Dėl tokių neteisėtų V. R. veiksmų UAB „Ryšio amžius“ kreditoriams buvo apsunkintos bet kokios galimybės iš UAB „Ryšio amžius“ susigrąžinti skolas. Tuo tarpu, UAB „Ryšio amžius“ sumokėtos lėšos UAB „Vorana“ galėjo būti panaudotos įmonės skoloms padengti.

Kitaip nei laikosi nuomonės nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad UAB „Ryšio amžius“ turtas – lėšos – buvo teisėtai perleistos UAB „Vorana“, nepatvirtina tarp UAB „Modux“ ir UAB „Res Baltija“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. VS20090901/01 (1 t., b. l. 96-98). Kaip matyti iš šios sutarties 1 punkto, UAB „Res Baltija“ įsipareigojo perimti visus įsipareigojimus ir atsakomybę tarp klientų ir UAB „Tele2“, tarp klientų ir UAB „Modux“ bei tarp klientų ir UAB „Ryšio amžius“ kilsiančią dėl UAB „Ryšio amžius“ veiklos pagal sutartį Nr. VS20090401/01 (1 t., b. l. 95). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši sutartis tik dar kartą patvirtina, kad UAB „Ryšio amžius“ neketino tęsti veiklos, o analogiškoms paslaugoms teikti buvo įkurta UAB „Res Baltija“, kurios veiklai ir buvo remontuojamos bei išnuomotas patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Be kita ko, šia sutartimi UAB „Res Baltija“ prisiėmė atsakomybę tik prieš UAB „Ryšio amžius“ klientus, kiek tai susiję sudarant paslaugų teikimo sutartis ir parduodant prekes. Aptariama sutartimi UAB „Res Baltija“ neperėmė UAB „Ryšio amžius“ prievolių, kilusių ir (ar) kilsiančių iš civilinių teisinių santykių, prieš šios bendrovės kreditorius.

Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai prieš V. R. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas teisingai sprendė, kad V. R. išvaistė jam patikėtą dėl einamų pareigų didelės vertės svetimą turtą. V. R. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas V. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. R. paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę.

Remdamasi visomis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. R. ir jo gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepasitvirtino aplinkybės, susijusios su 2009 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu, o visos kitos apeliaciniame skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o apygardos teismo nuosprendis nenaikinamas. Kitokia apeliantų V. R. ir jo gynėjo nuomonė dėl bylos įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu panaikinti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą teismo baigiamąjį aktą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą atmesti.