- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-728-474/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M., atstovaujamo advokato Artūro Jaskelevičiaus, pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodė, kad 1995 m. pareiškėjas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjas su pardavėju, šiuo metu dėl bankroto išregistruota iš juridinių asmenų registro AB „Vakarų statyba“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį pardavėjas pirkėjui pardavė nurodytą butą. Pardavėjas pirkėjui A. M. už parduodamą butą pateikė mokėjimo pranešimą, pirkėjas kasos pajamų orderiu Nr. 030483 už parduodamą butą su pardavėju atsiskaitė. Duomenų apie tai ar paminėta pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro neturi, nes 1995 metų nekilnojamo turto perleidimo sutarčių registravimo žurnaluose duomenų apie nurodytą perleidimo sandorį nėra. Pasikreipus į savivaldybės archyvą, buvo nurodyta, kad archyviniai duomenys nėra išlikę. Be to, pareiškėjo atstovas kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos teismą susipažinti su išnagrinėta AB „Vakarų statyba“ bankroto byla, iš kurios duomenų nustatyta, kad bankroto byloje nebuvo keliami jokie su butu Nr. 405 susiję klausimai, pardavėjas AB „Vakarų statyba“ savęs nelaikė buto savininku. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad siekiant papildomai aiškintis buto perleidimo faktines aplinkybes su paklausimu kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras. Iš registro institucijos gauti duomenys liudija, kad pareiškėjui A. M. buvo priskirtas IV aukšte esantis butas pažymėtas Nr. 405 (IV aukšto gyventojų sąrašas), IV aukšto plane pareiškėjas A. M. taip pat žymimas kaip buto Nr. 405 faktinis naudotojas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį registre neįregistruotos. Pagal pareiškėjo prašymą VĮ Registrų centras atliko minėto buto kadastrinius matavimus. Taip pat nurodė, kad jeigu byloje bus nustatyta sąlygų visuma pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, neprieštaraus, kad A. M. pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995 metais buvo sudaryta sutartis tarp A. M. ir AB „Vakarų statyba“, kurios pagrindu AB „Vakarų statyba“ pardavė gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pirkėjui A. M.. Iš kasos pajamų orderio kvito Nr. 030483 nustatyta, jog už buto pardavimą iš A. M. priimta 222,500 Lt. Iš 2016-03-17 Lietuvos notarų rūmų atsakymo nustatyta, jog 1995 metais nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių registravimo žurnale nėra duomenų apie sandorį tarp AB „Vakarų statyba“ ir A. M.. 2016-12-30 duomenimis iš VĮ Registrų centro nustatyta, jog AB „Vakarų statyba“ šiai dienai yra išregistruota. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras prašydamas atlikti buto Nr. 405 kadastrinius matavimus. Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla yra sudaryta, gauti tikslūs buto Nr. 405 kadastriniai duomenys. Pareiškėjas pateikė mokėjimus už šilumą, vandenį, SĮ “Kretingos komunalininkas” apmokėjimus, kurie liudija buvus ilgą, nepetraukiamą, sąžiningą, atvirą, teisėtą pareiškėjo buto Nr. 405 valdymą. Duomenų, jog kas nors turi pretenzijų dėl minėto buto, byloje nėra. Pareiškėjas buto įregistravimo kortelėje yra žymimas kaip buto Nr. 405 gyvenatojas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisiškai neįregistruotu 1995 m. pirkimo-pardavimo sandoriu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą, tačiau būtent šia aplinkybe jis remiasi kaip patvirtinančia daikto teisėtą užvaldymą. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011). 1995 m. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktas reiškia, kad pardavėjas AB „Vakarų statyba“ jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo valia perdavė pareiškėjui valdyti, todėl jis sąžiningai ir teisėtai įgijo ir valdo daiktą nuo sandorio sudarymo.
Taigi byloje nustačius, kad pareiškėjas neatliko įstatymo nustatytų imperatyviųjų teisinių veiksmų sandoriui įregistruoti, jis neteko teisės sandorio pagrindu įgyti nuosavybės teisių į AB „Vakarų statyba“ priklausiusį butą, todėl turi teisę ginti pažeistas teises, remdamasi įgyjamosios senaties institutu.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pagal faktines aplinkybes šioje byloje nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjo yra valdomas virš dešimties metų, iš turto valdymo turinio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šis turtas buvo naudojamas kaip asmenins turtas, kadangi buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjas negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes net ir laikydamas save turto valdytoju, negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti turto savininkas. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas pareiškėją A. M. laikyti sąžiningu ir teisėtu turto – buto, esančio , (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. Pareiškėjas daugiau nei dešimt metų turtą valdė atvirai ir nepertraukiamai ir nesant duomenų, kad šis turtas priklauso kitiems asmenims, yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos pareiškėjui nustatyti į šį turtą nuosavybės teisės faktą pagal įgyjamąją senatį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 533 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.