- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-1015-821/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07398-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
3. Pareiškėjas paaiškino, jog gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, remiantis Migracijos departamento turima informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento pozicija, kad jo pasakojimas apklausų metu buvo nenuoseklus, prieštaringas, neatitinkantis kilmės valstybės informacijos, nes Migracijos departamentas neįvykdė pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui, todėl priėmė klaidingą išvadą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas paaiškino(duomenys neskelbtini). Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas informacijos apie tikslų žuvusiųjų skaičių nesurado. Atsakovas turėjo stengtis kilusius neaiškumus pašalinti, tačiau to nepadarė, tik panaudojo juos prieglobsčio prašytojo nenaudai, taigi, neįvykdė pareigos bendradarbiauti su pareiškėju jo prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui. Pažymėjo, jog rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu. Todėl, atsakovas savo išvadas turėjo pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau vertinant pareiškėjo teiginius dėl (duomenys neskelbtini), objektyvių duomenų, kuriais remiantis nusprendė, kad pareiškėjas negalėjo būti mitingo organizatorius, nepateikė.
5. Pareiškėjas pažymėjo, jog pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas su tokiu Migracijos departamento vertinimu taip pat nesutiko, nes apklausų metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, nors kilmės šalyje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, tačiau nereiškia, kad jo gyvybei, sveikatai ar laisvei nekyla pavojus, todėl turi būti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Migracijos departamentas paaiškino, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo remiamas duomenimis, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais. Prieglobsčio prašytojo teikti duomenys savaime nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje suderinami ar atitinkantys kilmės valstybės informaciją, todėl prieglobsčio prašytojui negalėjo būti pritaikyta abejonės privilegija. Taip pat tyrimo metu nustatyta, jog įvertinus prieglobsčio prašytojo teiktus duomenis, kurie akivaizdžiai prieštarauja kilmės valstybės informaciją, bei prieglobsčio prašytojo elgesį už kilmės valstybės ribų iki pateikiant prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojas pagrįstai buvo pripažintas nepatikimu informacijos šaltiniu. Atitinkamai, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinus kilmės valstybės informaciją ir individualų pareiškėjo atvejį, nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Įvertinus kiekvieną iš šių duomenų, tiek kiekvieną individualiai, tiek visų duomenų visetą, Migracijos departamentas vertino, jog prieglobsčio prašytojas, sužinojęs apie draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos šalyse 24 mėnesius nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į užsienio valstybę. Pareiškėjo teiktas prašymas kuo skubiau savo noru grįžti į kilmės valstybę tik patvirtina, jog užsienietis neįžvelgė grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju.
9. Migracijos departamentas nurodė, jog prieglobsčio prašytojo teiginiai (duomenys neskelbtini).
10. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai, (duomenys neskelbtini), nelaikytina nustatytu faktu. Taigi, nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio, vien dėl buvimo toje teritorijoje, asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio22 d. sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, pareiškėjo skundą atmetė.
12. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:
12.1. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 23S78649 nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įtraukta į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 24 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas priimtas, nes asmuo savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime dėl grąžinimo į užsienio valstybę nustatytą terminą.
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pateiktame prašyme pareiškėjas paaiškino, (duomenys neskelbtini).
12.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, įvertinęs pateiktus dokumentus, nurodytas aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimtas dėl to, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo remiamas duomenimis, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais. Prieglobsčio prašytojo teikti duomenys savaime nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje suderinami ar atitinkantys kilmės valstybės informaciją, todėl prieglobsčio prašytojui negalėjo būti pritaikyta abejonės privilegija. Atitinkamai, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas vertino, kad pareiškėjas tiek prašymą Migracijos departamentui, tiek skundą teismui iš esmės grindė abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, tačiau jo pasakojimas nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria/patirs realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų.
14. Teismas apžvelgė ginčo klausimą reglamentuojačius teisės aktus, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT) analogiškose bylose dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pareigą pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagos duomenis, pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini)nėra patikimas, priešingai, pareiškėjo pasakojimas tiek (duomenys neskelbtini), neatitinkantis kilmės valstybėje nustatytos informacijos, nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo apklausų metu pateiktus duomenis vertino vadovaudamasis kilmės valstybės surinktais duomenis, nors pareiškėjas ir nepateikė rašytinių duomenų, tačiau patikrinus pareiškėjo pasakojimų aplinkybes, jos neatitiko kilmės valstybės šaltiniuose esančių duomenų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam grėstų pavojus, persekiojimas ar susidorojimas. Be to, įvertinus tai, kad pats pareiškėjas (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog pareiškėjo kilmės valstybėje pavojus jam nekyla. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, sudarančių pagrindą suteikti asmeniui pabėgėlio statusą.
17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas nurodė, jog nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.
18. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų bei individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, nenustatė, jog jo gyvybei, sveikatai ar laisvei kyla pavojus, nėra pagrindo suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pats pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl tai patvirtina, kad pavojus jo gyvybei ar sveikatai kilmės valstybėje nekyla. Pareiškėjo nenoras grįžti į kilmės valstybę vien dėl to, kad jam yra draudžiama atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 24 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (duomenys neskelbtini)), negali būti pagrindu papildomai apsaugai suteikti, todėl šiuo aspektu atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktika analogiškose bylose, teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priimti teikiamą įrodymą – (duomenys neskelbtini).
21. Pareiškėjas nurodo, jog Migracijos departamentas neįvykdė pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui, todėl priėmė klaidingą išvadą. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
22. Remdamasis LVAT praktika analogiškose bylose, pareiškėjas pažymi, jog atsakovas turėjo stengtis kilusius neaiškumus pašalinti, tačiau to nepadarė, tik panaudojo juos prieglobsčio prašytojo nenaudai, taigi, neįvykdė pareigos bendradarbiauti su pareiškėju jo prieglobsčio prašymo motyvų nustatymui.
23. Nesutikdamas su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas, kadangi nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, pareiškėjas akcentuoja, jog rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu. Pareiškėjo paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių. Remiantis Įstatymo 83 straipsniu, duomenys, negalintys būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, paprastai vertinami prieglobsčio prašytojo naudai.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas nurodo, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo (duomenys neskelbtini)pažymėjo, kad tikėtina, jog jei (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo išvadas turi pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau vertinant pareiškėjo teiginius dėl jo (duomenys neskelbtini).
25. Pareiškėjas paaiškina, jog teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovo pasiteiravus, ar buvo įvertintas pareiškėjo pateiktas dokumentas (duomenys neskelbtini)– Migracijos departamento atstovė nurodė, jog buvo įvertinti visi pareiškėjo pateikti dokumentai. Visgi, kaip nurodė pareiškėjas savo atstovams, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs Migracijos departamentui, tačiau jokios (duomenys neskelbtini) bylos medžiagoje nėra, todėl pareiškėjas prašo ją prijungti prie bylos, kadangi pareiškėjui kyla abejonė, ar pareiškėjo pateiktas dokumentas buvo įvertintas, o ir duomenų, kad Migracijos departamentas tokį įrodymą vertino, Sprendime nėra.
26. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 str. 1 d. įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas nurodo, jog įvertino visas pareiškėjo pateiktas pasakojimo aplinkybes, jų nesutapimus, prieštaravimus. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas vertina, jog prieglobsčio prašytojas, sužinojęs apie draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungos šalyse 24 mėnesius nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį į užsienio valstybę. Pareiškėjo teiktas prašymas kuo skubiau savo noru grįžti į kilmės valstybę tik patvirtina, jog užsienietis neįžvelgė grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju.
29. Migracijos departamentas pažymi, jog nesutinka ir su pareiškėjo prašymu (duomenys neskelbtini). ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.
30. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tik atsakovui padavus atsiliepimą į apeliacinį skundą paaiškėjo (duomenys neskelbtini). Visų pirma, pareiškėjas ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nors ir užklausė apie (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini)prie bylos nepridėjo ir nepateikė jokių argumentų apie tokio dokumentų būtinumą ar jo reikšmę sprendžiant dėl prieglobsčio prašymo. Iš teismui pateikto pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nebuvo pateikęs. Tokios (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nebuvo pateikęs nei Migracijos departamentui apklausų metu, nei per MIGRIS sistemą, nei pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad ir apklausų metu pareiškėjas nebuvo užsiminęs apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepagrindžia, kokią reikšmę prieglobsčio prašymui turi (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, tyrimo metu nustačius, kad asmuo klaidino tyrimą, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri nėra suderinama su kilmės valstybės informacija, nustačius, kad asmuo bendrai nėra patikimas, (duomenys neskelbtini) turėtų būti vertinama kitų tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, t. y., nesant patikimų duomenų, (duomenys neskelbtini). Toks dokumentas tyrimo metu galėtų būti priskirtas tik kaip kitas aplinkybes papildantis dokumentas, bet niekada nebūtų laikomas savaiminiu įrodymų patvirtinančiu persekiojimo baimės pagrįstumą, (duomenys neskelbtini), pagal savo paskirtį nėra skirta identifikuoti sveikatos sutrikimus sukėlusius asmenis ar jų tikslus/motyvus sukelti kitam asmeniui sveikatos sutrikdymą. (duomenys neskelbtini). Tačiau nepatvirtinus nei vieno iš šių materialinių faktų, (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma dokumentu, kuri galėtų patvirtinti esminę reikšmę turinčius materialinius faktus. Taigi minėta (duomenys neskelbtini) niekaip nepaneigia tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento sprendimuose nustatytų išvadų, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
31. Migracijos departamentas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl papildomos apsaugos. Tyrimo metu nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinus kilmės valstybės informaciją ir individualų pareiškėjo atvejį, nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Atsiliepimas
32. Atsakovas pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo ištirtos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir priimti pagrįsti ir motyvuoti sprendimai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento. Minėtuose sprendimuose apibendrintos visos prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės, įvertinta kilmės valstybėje esanti informacija, įvertintos su pareiškėju susijusias individualios aplinkybės buvo, padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir Migracijos departamento atliktame tyrime nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
33. Bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį.
34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog nustatyti faktai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo persekiojimas būtų neproporcingas arba diskriminuojantis dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų, ar kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.
35. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas skundžiamame sprendime pritardamas atsakovo pozicijai bylą išnagrinėjimo formaliai ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
36. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
39. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
40. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
41. Byloje nustatyta, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka ar būti persekiojamam. Pareiškėjo pasakojimai yra prieštaringi, neatitinkantis kilmės valstybėje nustatytos informacijos, nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais (duomenys neskelbtini).
43. Nagrinėjau atveju taip pat svarbu akcentuoti, jog (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys suponuoją išvadą, jog pats pareiškėjas neįžvelgė grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju.
44. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo bei yra daug prieštaravimų, kurių pareiškėjas tinkamai nepaaiškino. Atsakovas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, rėmėsi įvairiais viešai prieinamais duomenimis apie (duomenys neskelbtini), atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
45. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
46. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y., jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
47. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo prie (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma dokumentu, kuris galėtų patvirtinti esminę reikšmę turinčius faktus nagrinėjamoje byloje. (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymi Migracijos departamentas, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo prašymo (duomenys neskelbtini) tenkinti nėra pagrindo.
48. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu kitų aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimais ir jų detaliai nebekartoja (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūros, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.