Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-18 · Administracinė byla Nr. A-3180-629/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
A-3180-629/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01291-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3180-629/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01291-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 37.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. M. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. patyrė daug nepatogumų dėl jo etapavimų iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Paaiškino, kad jis yra neįgalus žmogus, jam sutrikusi koordinacija ir tik vežimėlio pagalba gali judėti. Tačiau pareiškėjas į gydymo įstaigą buvo etapuojamas neįgaliesiems nepritaikyta transporto priemone (autobusiuku), kuriame nebuvo saugos diržų, neįrengtos vietos neįgaliems asmenims, nėra galimybės įvažiuoti su vežimėliu. Į prašymus dėl specialaus transporto skyrimo Ligoninės administracija nereagavo. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė stresą, kančias, išgyvenimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2017 m. gegužės 25 d. ir gydomas iki šiol. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Tačiau aplinkybių dėl ypatingo visuomenei nepriimtino pareigūnų elgesio pareiškėjo konvojavimo metu nebuvo užfiksuota. Ligoninės transportas yra pritaikytas visiems Ligoninės pacientams, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Pareiškėjas į Ligoninės administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamų transporto priemonių, skirtų konvojuoti į kitas viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas konsultacijoms, nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu pažeidė jo teises ar teisėtus interesus.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. STS-16393 laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad D. M. pats nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja tik prilaikomas, atsisėda pats. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas pažymėjo, kad pagal negalios pobūdį, pareiškėjo galimybės judėti yra ribotos, todėl aplinka jam turi būti pritaikyta savarankiškam judėjimui.

7. Taip pat teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. pareiškėjas konsultacijoms į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Centrinę polikliniką buvo vežamas iš viso penkis kartus, t. y. 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. sausio 24 d. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiomis transporto priemonėmis: 2016 m. FIAT DUCATO 35PL (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2008 m. FORD TRANZIT VAN (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtino, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Be to, iš mikroautobuso FIAT DUCATO 35PL techninės specifikacijos matyti, kad automobilyje, be kita ko, įrengti saugos diržai, vieta konvojuojamajam invalido vežimėlyje, taip pat vežimėliams skirta rampa automobilio gale. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtino apie pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams bei pritaikymą neįgaliesiems. Kadangi byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų kreipėsi į konvojaus pareigūnus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

8. Nenustatęs atsakovo atstovo – Ligoninės neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

9. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad Ligoninė neteisėtais veiksmais pažeidė jo teises, dėl ko pablogėjo jo sveikata, jis patyrė depresiją, emocinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Jis yra neįgalus, jam sutrikusi koordinacija, todėl atsakovas turėjo jam užtikrinti tinkamą transportą. Atsakovo teiginius, kad transportas yra pritaikytas neįgaliesiems, pareiškėjas laiko nepagrįstais. Pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl netinkamo transporto, tačiau niekas į jo prašymus nereagavo.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Teismas laikėsi visų įrodymų vertinimo taisyklių. Ligoninė sutinka su teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Ligoninės veiksmų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų konvojavimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei bylos medžiagą, nustatė, kad Ligoninės pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį neįgaliuoju laikomas asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Iš byloje pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. STS-16393 matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, todėl jam turėjo būti sudarytos sąlygos savarankiškai judėti. Dėl šios aplinkybės ginčo nagrinėjamoje byloje nėra.

19. Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), kuriose nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę (145 p.). Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra išvardinti visi reikalavimai būtini specialiam transportui. Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų (Konvojavimo taisyklių 146 p.).

20. Atsakovo atstovas pateikė į bylą duomenis (kelionės žiniaraščius, transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų korteles ir registracijos liudijimus, fotonuotraukas), iš kurių matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai. Taip pat bylos duomenys patvirtino, jog transporto priemonėje įrengti saugos diržai, vieta konvojuojamajam invalido vežimėlyje, taip pat vėžimėliams skirta rampa automobilio gale. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie duomenys patvirtina pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą, jų atitikimą saugumo reikalavimams bei pritaikymą neįgaliesiems.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog rašė skundus dėl netinkamo konvojavimo atsakovo atstovui, tačiau detaliau nepaaiškino kada, kam bei dėl kokių konkrečiai nusiskundimų tai darė (ar teikė atskirus skundus (prašymus), ar išdėstė pastabas kelionės žiniaraštyje). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl specialiai jam nepritaikytų konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu kreipėsi į Ligoninę, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų nurodęs, jog negali vykti konvojuoti skirtomis transporto priemonėmis. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai nereagavo į jo nusiskundimus, nepripažintini pagrįstais.

22. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo pripažinti, kad Ligoninė, ginčo laikotarpiu konvojuodama pareiškėją, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nenustačius vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

23. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė