Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13449-944/2013, kuria skolininkui R. E. V. atsisakyta skirti baudą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo R. E. V. antstolio pareiškimą laiko nepagrįstu, nes stengėsi įvykdyti teismo sprendimą, tačiau neturėdamas kito nekilnojamojo turto, kurio adresą galėtų nurodyti deklaravimui, negalėjo įvykdyti sprendimo (b.l. 20-21).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo. Antstolis V. Z. su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. V.. Išieškotoja L. V. kartu su atsiliepimu pateikė naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2013-01-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1473-887/2013 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi nevykdomas teismo sprendimas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka ir patvirtina esmines sprendžiamo klausimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacines instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 str.)

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi už teismo sprendimo nevykdymą neskyrė baudos skolininkui.

CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą. Teisinė valstybė grindžiama visuotiniu įstatymų privalomumu, įstatymuose nustatytos teisinės tvarkos įgyvendinimas inter alia užtikrinamas per valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, veiklą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemonę – baudą. Nagrinėjamu atveju teismas netaikė šios procesinės poveikio priemonės.

Sprendžiant klausimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo svarbu konstatuoti ne tik patį sprendimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir sprendimo neįvykdymo priežastis, realias šio sprendimo įvykdymo galimybes.

Nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0137/13/01232 esančiais dokumentais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų R. E. V. ir L. V. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (b.l. 52-55). Sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkte nurodyta, kad pareiškėjas R. E. V. yra išėjęs iš buto (duomenys neskelbtini), kur su šeima gyveno, ir įsipareigoja per vieną mėnesį nuo santuokos nutraukimo pranešti įstaigai, tvarkančiai gyvenamosios vietos deklaravimą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kadangi šio sutarties punkto R. E. V. per sutartyje nurodytą terminą neįvykdė, Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolio V. Z. kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0137/13/01232 (vykd. bylos b.l. 1-2). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra išieškotoja L. V. (b.l. 39). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą ir patikrinęs duomenis apie asmenį Gyventojų registre, bei nustatęs, kad sprendimas nėra įvykdytas ir skolininkas R.E. V. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 4 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. bylos b.l. 3-9). 2013 m. birželio 13 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykd. bylos b.l. 16) ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai netenkino antstolio prašymo dėl baudos skyrimo, nes įvykdyti įpareigojimą gali tik pats skolininkas R.E. V., jo veiksmai nebuvo pakankamai aktyvūs. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad skolininkas negalėjo pakeisti deklaruotos gyvenamosios vietos, nes negali nurodyti kitos gyvenamosios vietos.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, sprendė, kad skolininkas atliko aktyvius veiksmus vykdydamas teismo sprendimą, t.y. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūniją, ką patvirtina 2013-06-18 raštas Nr. 07-2-416, kuriame nurodoma, kad buvęs gyvenamosios vietos adresas panaikinamas, kai asmuo nurodo naują gyvenamosios vietos adresą (b.l. 22), todėl nėra pagrindo skolininkui skirti baudą.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo motyvu nesutinka.

Iš byloje esančio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, kad jau teismui priimant sprendimą 2013-01-21 skolininkas R. E. V. nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 54). Šias aplinkybes taip pat patvirtina duomenys, esantys vykdomojoje byloje, kur nurodyta, kad dokumentai skolininkui siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), bute, kuriame jis atidarė duris, ar adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad R. E. V. pats pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo per mėnesį nuo santuokos nutraukimo pateikti įstaigai, tvarkančiai gyvenamosios vietos deklaravimą pranešimą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) yra skolininko nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta, nėra pagrindas atleisti skolininką nuo įsipareigojimo vykdymo. Sutinkamai su CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

Aplinkybės, kad skolininkas šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nekilnojamojo turto, ir nurodomos skolininko pastangos sprendimą vykdyti (kreipimasis į seniūniją) neatleidžia jo nuo pareigos realiai vykdyti sutartį, kurią pats pasirašė ir kurią patvirtino teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad asmenys neturintys gyvenamosios vietos, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą pagal savivaldybę, kurioje gyvena (LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 7 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės taipogi nelaikytinos neįveikiama kliūtimi sprendimo įvykdymui. Skolininkas R. E. V. turėjo visas galimybes realiai įvykdyti teismo sprendimą ir pranešti duomenis apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teismo motyvą, kad šiuos veiksmus gali atlikti ir gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkas (LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 1 d.) apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu, nes priešingu atveju asmenys, kurie yra atsakingi už sprendimo įvykdymą, lieka nenubausti, o tai suteikia jiems teisę piktnaudžiauti procesu, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, išvengiant įstatyme numatytų negatyvių pasekmių.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad skolininkas R. E. V. įpareigojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimą nėra įvykdęs.

Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nustatytų įpareigojimo bei antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo pripažinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį teisėta bei pagrįsta. Įgyvendinant proceso operatyvumo ir koncentracijos principus, civilinė byla, negražinant jos iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, išnagrinėtina apeliacinės instancijos teisme (CPK 7 str.). Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas spręsdamas baudos paskyrimo dydžio klausimą turi įvertinti aplinkybes, bei remtis protingumo ir sąžiningumo principais, nes pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas maksimalia suma per dieną. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais - aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis kaip jau minėta teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl įpareigojimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus.

Įvertinus tas aplinkybes, kad skolininkas nėra įvykdęs sprendimo, įpareigojančio patį skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, dėl nepateisinamų priežasčių, kad sprendimo nevykdymas tęsiasi jau kurį laiką (nuo 2013 m. vasario 21 d.), atsižvelgiant į tai, kad deklaravęs gyvenamąją vietą išieškotojai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) skolininkas apriboja išieškotojos L. V. nuosavybės teises, skolininkui R. E. V. skirtina 1000,00 Lt bauda (CPK 771 str. 5 d.).

Išieškotoja L. V. prašė priteisti iš skolininko turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingąja teisena nagrinėjant bylas dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-146/2008). Šiuo atveju antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, o tik vykdydamas įstatymo reikalavimus, surašė ir pateikė teismui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą dėl sprendimo neįvykdymo (CPK 771 str. 1 d.). Antstolio pareiškimas patenkintas, antstolio ir išieškotojos interesai nėra priešingi, dėl to suinteresuotajam asmeniui L. V. iš pareiškėjo antstolio V. Z. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Už vykdomajame dokumente numatyto įpareigojimo – pranešti įstaigai, tvarkančiai gyvenamosios vietos deklaravimą, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą – nevykdymą, skirti skolininkui R. E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą išieškotojos L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.