Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, išsiskyrusiam, turinčiam 10 klasių išsilavinimą, turinčiam invalidumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistam 1)1965-03-15 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo pagal LR BK 203 str. 9 (galiojo iki 2003-05-01 ) laisvės atėmimu 2 metams, 2) 1982-05-24 Vilniaus m. Lenino r. VRS teismo, pagal LR BK 225 str. 2 d., vadovaujantis LR BPK 364 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam nukreiptus priverčiamajam gydymui į spec. tipo psichiatrinę ligoninę,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo, suprasti veiksmų reikšmės ir juos valdyti, grasino nužudyti, o būtent: A. P., turėdamas tikslą įbauginti asmenį, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, ranka parašė laišką rusų kalba, kuriame užrašė „ Vitalija, būk atsargi, tau gresia „Kauno“ variantas, minėtą laišką adresavo Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai V. V.. Minėtą laišką V. V. gavo 2009 m. gruodžio 18 d. apie 15 val. savo darbo vietoje, tai yra Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpose, Kalvarijų g. 28, Vilniuje.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. V. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, daugiau neturėjo ką papildyti, prašė jais vadovautis priimant sprendimą. Papildomai paaiškino, kad jos darbovietė gavo laišką, adresuotą jos vardu, kuriame buvo parašyta: ,,Vitalija, būkite atsargi, jums gresia Kauno variantas“. Laiškas ir jai, ir kitiems asmenims pasirodė grasinantis. Ji ir kiti kolegos tą laišką suvokė, kaip grasinimą nužudyti. Jai buvo skirta apsauga visą savaitgalį. Paties kaltinamojo nematė, bet prieš tai nagrinėjo jo administracinę bylą jam nedalyvaujant, o jis, matyt, buvo nepatenkintas sprendimu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos pareigose. Ji nagrinėja baudžiamąsias, administracines ir civilines bylas. 2009-12-18 apie 15 valandą ją teismo pirmininkė informavo, kad raštinė gavo jos vardu registruotą laišką kuriame rusų kalba parašytas grasinantis tekstas. Kai ji jį perskaitė suprato, kad jis yra grasinantis ir liečia tiesiogiai jos pareigas. Ji nežino kas jai galėjo grasinti, tačiau turėjo pagrindo manyti, kad tai galėjo padaryti V. N., kuriam 2009-09-18 teismo pirmininkė iškėlė administracinę bylą pagal ATPK 186 straipsnio 1 dalį, kadangi jis įžūliai elgėsi teismo proceso metu. Prie pareiškimo prideda laišką. Dar nori papildyti, kad dar žodinis konfliktas buvo su S. M. dėl dokumentų grąžinimo. Kai ji gavo grasinančio pobūdžio laišką tikrai išsigando dėl savo saugumo, ten buvo parašyta „tau gresia Kauno variantas“, tai ji iš karto susiejo su Kauno įvykiais, kuomet buvo nužudytas teisėjas, apie nieką kitą nepagalvojo. Suprato tai kaip grasinimą nužudyti. Jautė nerimą visą savaitgalį, įtampa šiek tiek atslūgo, kai buvo nustatytas įtariamasis. Laiške aiškaus grasinimo nebuvo, bet jis aiškiai davė suprasti, apie ką kalbama. Suprato, kad grasinama jai dėl jos atliekamų pareigų. Šiuo metu nerimo, baimės dėl savo sveikatos, gyvybės nejaučia. To žmogaus žūtbūt patraukti atsakomybėn nesiekia. Jeigu tas žmogus jos atsiprašys, ji galėtų jam atleisti ir su juo susitaikyti, (b.l. 2-3; 16-19)

Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad ji 2009-12-18 dirbo Vilniaus rajono apylinkės teisme, Kalvarijų g. 28, Vilniuje. Apie 13 val. 30 min. ji savo darbo vietoje raštinėje rado jų teisėjai V. V. adresuotą laišką, kuriame buvo parašytas grasinamo pobūdžio tekstas rasų kalba, kad būtų atsargi, nes jos gali laukti tas pats kas nutiko Kauno miesto teisėjui. Ji tada tą laišką atidavė raštinės vedėjai J. G.. Tada Jūratė laišką atidavė teismo pirmininkei. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b.1.22 ).

Iš 2009-12-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas baltas popieriaus A4 formato lapas, su jame esančiu ranka rašytu rusišku užrašu „Vitalija, but ostorožna, tebe ugražajat kaunaskij variantim,, dobrožylatel. Lapo dešinėje pusėje anspaudas Vilniaus rajono apylinkės teismas. Gauta 2009-12-18 Nr. 1.251-R1-5312009 (b.l. 11-14).

Teisiamajame posėdyje teismo ekspertė psichiatrė Vaiva Martinkienė parodė, kad šiuo metu A. P. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, serga paranoidine šizofrenija. Buvo konstatuota, kad veikos padarymo metu jis sirgo paranoidine šizofrenija. Reikalinga jam taikyti priverstinį gydymą, nes jis neturi kritikos dėl savo būklės, sunkiai juda. Ekspertas siūlė ambulatorinį stebėjimą, tačiau ji tuo abejoja ir siūlo surašytos išvados faktinių aplinkybių pagrindu skirti kaltinamajam stacionarų gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje, nes ambulatorinis stebėjimas nebus įmanomas, kadangi kaltinamasis nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu. Nerekomenduoja, kad kaltinamasis dalyvautų teismo posėdyje.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011-01-25-02-25 ekspertizės akto Nr. 78 TPK-26/2011 matyti, kad

1. A. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl psichikos sveiktos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2. A. P. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, dėl psichikos sveiktos būklės jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 3. A. P. nuo 1982 m. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę klausimas sprendžiamas konkrečios veikos atveju. 3. A. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medikinio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 5. A. P. dėl psichikos sveikatos būklės gali duoti parodymus, tačiau juos reikia vertinti kritiškai (b.l. 52-54).

Iš Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2010-01-08 pažymos Nr. K6-233 apie asmens gydymą matyti, kad A. P. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 5 kartus, paskutinį kartą nuo 1996-04-30 iki 1996-09-12. Diagnozė: šizofrenija, paranoidinė forma, nepertraukiama eiga (b.l. 40).

Apklaustų liudytojų parodymai, ekspertės paaiškinimas ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, turėdamas tikslą įbauginti asmenį, grasino nužudyti, t.y. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, ranka parašė laišką rusų kalba, kuriame užrašė „Vitalija, būk atsargi, tau gresia „Kauno“ variantas, minėtą laišką adresavo Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai V. V.. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1dalį kyla esant dviems sąlygoms: kai grasinama nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad A. P. padarė šią veiką. Nukentėjusioji susiejo gautą laišką su realiu grasinimu. Gautas laiškas buvo vertinamas kaip realus pavojus nukentėjusiosios gyvybei. A. P. padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio1 dalį.

Baudžiamąja teisine prasme priverčiamos medicinos priemonės yra ir asmens gydymo, ir valstybės prievartos visuma. Nors savo forma ir esme priverčiamos medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės, tačiau jomis siekiama iš dalies labai panašių tikslų. Šios priemonės yra taikomos asmeniui, kuris padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, tačiau teismo yra pripažintas nepakaltinamu. Įstatymas nenumato kokios priverčiamos medicinos priemonės turi būti skiriamos už konkrečias pavojingas veikas, todėl parinkdamas nepakaltinamu pripažintam asmeniui taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia tiek į asmeniui nustatytą psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, tiek į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ar kitiems visuomenės nariams. Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78 TPK-26/2011, kurio išvadose nurodyta, kad A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl lėtinio psichikos sutrikimo, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad A. P., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, buvo nepakaltinamas. Jo elgesys gydymo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. būtinas priverstinis ambulatorinis gydymas. Tačiau teismo posėdžio metu teismo ekspertė Vaiva Martinkienė patvirtino, kad A. P. ambulatorinis gydymas nebūtų pakankamas, asmuo gyvena vienas, neturi šeimos narių, savo būklei ir veiksmams nėra kritiškas, todėl tinkamą gydymą galima užtikrinti tik jį stebint stacionariai bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje.

Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, eksperto paaiškinimus, kitus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, A. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas parenka šią priverčiamąją medicinos priemonę, atsižvelgdamas į teismo ekspertės argumentus ir į tai, jog kaltinamasis nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu, sunkiai juda, gyvena vienas, šeimos narių neturi, todėl ambulatorinis stebėjimas nebus įmanomas. Dėl to būtinas stacionarus asmens patalpinimas į gydymo įstaigą, tačiau pakankamas ir bendro stebėjimo režimas.

A. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (BPK 139 straipsnis), sprendimui įsiteisėjus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 straipsniais, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti A. P. nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, sprendimui įsiteisėjus.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.